Menkavertė(pigi) dovana...jubiliejaus proga

visiškai jums pritariu. Su drauge studijų laikais sutarėm, kad Kalėdoms padovanosim viena kitai ką nors iš kosmetikos. Rinkau dovaną, norėdama ją pradžiuginti, o gavau pigią kinietišką butaforiją, kur būna visokiose Maksimose po kelis litus: kičinė žvakidė senelis šaltis su egle. Vėliau išrišau, kad dovana yra man perpadovanota Sutaupė vienu žodžiu.

Zinote, dovanoti dovanas reikia tureti arba talenta, arba labai gerai pazinoti zmogu, arba turi sieti ypatingi santykiai. Zmones yra nenuspejami, labai skirtingi. Net dovana " is sirdies" daznai gali nesuveikti. Galu gale ne visi nori vadovautis tais standartais, kurios velniai zino kas nustato.
Asmeniskai man, dovana kartais tampa rodikliu is kiek panasaus pasaulio yra zmogus esantis salia manes, ka jis pats man reiskia ir kokiam zmoniskumo, pasaulio- gyvenimo suvokimo lygyje randuosi as pati.
Pavyzdziui, mano labai gera drauge labai retai pataiko man dovana, mes esam labai skirtingos, taciau ji yra nuostabi, as ja labai myliu ir zinau, kad ji niekada manes neisduotu. Saugau, turiu jos visas dovanas. Retai matomes, man jos primena minutes kartu.
O stai yra zmogus gimineje,( todel tenka gauti dovanas nuo jo), visiskai svetimas mano dusiai. Tikiu, kad kazkuria minute ji aplanko nuosirdumas mano atzvilgiu, taciau dovanose atsispindi visiskai svetimi man dalykai, neigiama energija.
Nepasitenkinimas dovana, visu pirma yra slykstus jausmas man paciai pries save. Man slykstu yra girdeti savo komentarus, pasipiktinima to zmogaus atzvilgiu, taciau taip buna. Ir giliai viduje jauciu savo puvancios sielos dvoka, skatinu save keistis, nes man nepatinka buti tokia.
Prireike nemazai laiko, kad suvokciau - nera cia nei blogai, nei gerai. Jeigu patinka zmogus, tai patiks ir jo briedis su nulauztu ragu. O jei kazkas netiko, reiskia neivertinai realiai to zmogaus, priemei ji kitoki, nei jis yra istikruju. Kad nepatinka tau ne jo dovana, jusu santykiai.
Temos herojes atveju, nuskambejo kazkokie indeliai i tuos zmones...matyt nepagalvojo, kad prievarta juk nieko nedare, matyt dedama indelius jautesi kazkaip ypatingai, jautesi svarbi - o tiketis atlygio darant gera yra mazu maziausia negrazu
Vel gi, kaip kazkuri pastebejo, parasydama, kad "tokiam renginy" kai kurie buvo pirma karta, leidziama suprasti, kad tie kai kurie yra vargsai, nes negali sau leisti pabuvoti "tokiam renginy" - kodel tada reikia is siu vargsu prasyti didesnes sumos pinigu? Ir kokia suma pinigu turejo buti, jei sveciai pasamoneje yra skirstomi i kategorijas pagal indelius... nesvarbu, tik gaila, kad heroje taip nieko ir nesuprato. O gal suprato veliau? ...

Prisipazinsiu - visos temos neskaiciau, kelis puslapius is galo, kelis is priekio.. bet mane nustebino, ir, svelniai tariant, pasiurpino kai kuriu zmoniu per didelis materializmas... Atrodo, kad visi santykiai pastatyti principu "pirk-parduok", "apsimoka-neapsimoka". Gerai kad as tokiu draugu neturiu - atsisijojo per gyvenima.

Ir gimtadienius svenciau, ir vestuves - niekada neskaiciavom, kas atsiperka, kas ne. Jei i mano jubilieju penki zmones susimestu po 10 Lt ir nupirktu kokias 7 rozes po 7 Lt, tai as buciau labai patenkinta tokia dovana . Tikrai, nuosirdziai. As irgi nemegstu visokiu pigiu kinietisku daikciuku, todel kai kvieciu zmogu i gimtadieni - pasakau, kad megstu geles, jei dar lenda su klausimu - tai saldainius. Viena drauge i gimtadieni atnese savo keptos duonos, kiti su gelem atejo.

Labai patiko Kactukas mintis, kad jei patinka zmogus, tai tiks ir bet kokia jo dovana. O i savo sventes as kvieciu tik man patinkancius zmones, ir man dovana jau tai, kad jie atejo. Todel ir vestuves buvo musu mazos, su paciais artimiausiais, ir skaiciuot nereikejo, kas kiek i vokeli idejo, ir akiu vartyt paskui.

prajuokino

palaikau-temos autore susireiksminusi materialiste,perdaug kartu buvo pabrezta,kad turinti pinigu nusipirkti visko,kad dovana pigi,kad zmones gal net nebuve tokiame pobuvyje.klausimas-o kam kvietei?
as vat esu svecioje salyje,draugu neturiu (tikru),kuriuos noreciau matyti gimtadienyje.taigi sventimas buvo-su mama nuvaziavom i kita miesta,pasivaiksciojom,maniskis kele savaitgali gimtadieni (skirtumas tarp musu 4 dienos),tai atejo jo draugai.nors jis tvirtino,kad cia musu gimtadieniai,bet as taip nemaniau ir nemanau.matesi kas ka mano apie zmogu...viena pora atnese stikliniu 2 kompletus po 4 vnt,pirktus artimiausiame supermarkete,is vieno komplekto stikline sprogo,ja perduodant gimtadienio kaltininkui i rankas.is kitu-magnetinis zaisliukas,matesi,kad zmones suko galva,galvojo,ka dovanot,dovana smulki,bet tikrai labai smagi.is pusseseres gavo sidabrine apyranke,kad ir nenesioja,bet kazkaip priprato,nors kai nera jos-net neprisimena.is manes gavo,ko norejo-nauja barzdaskute,tik rinkosi pats,mat as nezinojau kas tiks,kokios nori.na o man taip niekas nieko ir nepadovanojo,tik manasis epiliatoriu,kuri nesem atgal,nes nupirko ta,kurio man nereikejo.pasakiau jam tada tiesiai-geriau nepirktum,nes zmogus tikejosi,kad gavo tai,ko norejo,o isejo taip,kad gavo netinkama daikta,tai,ko nereikejo.ir esme ne tame,kad perdaug iskelusi reikalavimus,nes dovana (kate) gavau net pries gimtadieni,labai norejau,rinkomes kartu.o tas epiliatorius...nei i tvora,nei i mieta,taip sakant man geriau tada pinigus.o manasis nusiteikes-jei pinigus,tai jau nepagarba zmogui,nes nezinojo ka dovanot ir zmogus tos dovanos neatsimins po kurio laiko

na o as savo 20 gimtadienio praga gavau arbatinuka-kavinuka, na, toki, stiklini, kur su seteliu, nukosti tirsciams... esme, ta, kag arbata tik pakeliais geriu, o kava tik 3&1 o geriausia drauge tai puikiai zinojo... na ne pirmas kartas, kaip ji dovanoja dovanas bele dovanoti, o ne is sirdies, apgalvodama kas jubuliatus (nebutinai man) labiausiai patiktu

bet ka padarysi, gimtadienius ne del dovanu svenciam tad koks skirtumas kas kokia dovana atnesa, na o jei jau tas skirtumas labai svarbus, tai kviesdami svecius dovanu sarasa iteikite, ar sumos LT limita pasakykite

iš dalies pritariu ir ne temos autorei, man asmeniškai taip pat nėra svarbu ką gausiu dovanų, žinoma smagu, kai gauni naudingą, gražų daiktą, bet žinau ką reiškia, kai žmogus ne dėl to kad neturi pinigėlių ir negali sau leisti dovanoja visišką š, o dėl to kad ištikrųjų parodo, kaip tas žmogus tave verina, pvz ar kartą per gimtadienį gavau kvepalų buteliuką, kuris buvo jau gerokai nubraižytas, kamštelis ne nuo to buteliuko, o vėliau internete atradau, kad jie vyriški, dabar jau ir juokas ima, bet ar reikia išvis tada nešti tokią dovaną.

Nepykit visos temos neskaiciau, bet man vien tik sukurimas tokios temos jau atrodo keistas. negi i gimtadienius ir i vestuves zmones pradejom kviesti tik delto kad geresnes dovanas sunestu? gal jau ir draugus pagal pinigine atsirinkinejam? mane tokie zmones net papiktina, as dziaugiuosi,kad neturiu materialistu draugu ir niekada negalvoju kokias dovanas ir is ko gausiu, svarbu,kad butu salia man svarbiomis akimirkomis ir tiek.

Materialistai, ar ne materialistai, bet kai į gimtadienį kvieti draugus, tikrai norisi, kad jie pagalvotų apie tave, skirtų laiko ir paieškotų tokios dovanos, kuri pradžiugintų tave. Net nustebintų..
Ir čia nematau nieko blogo, nes ir pati kviečiama į gimtadienį stengiuosi sugalvoti kažką įdomaus, o jei žinau, ko konkrečiai reikia, tą daiktą nupirkti (priklausomai nuo finansų)..

Tik pas mus tokia įdomi praktika susiklostė, visiems jau ne už kalnų 30 metų, bet įprastiems gimtadieniams dovanai metamės po 25 lt nuo asmens. Kažkada bandžiau paaiškinti, kad gal jau laikas pamiršti studentavimo laikus, juolab, kad ir tas pats vaišių stalas + gėrimai jubiliatui nemažai kainuoja, bet.... (Nors draugų finansinė situacija tikrai leistų mestis po daugiau.. Šiuo klausimu viskas čia ok) Nieko nepadarysi, visokių žmonių yra, visokių ir reikia... .

Dabar kaip tik po mėnesio vieno draugo jubiliejus - 30 metų, tai po kiek mestis - nežinia...
Gražu būtų 150-200 lt skirti nuo poros (ir dovana jau rimtesnė būtų), bet persistengti nesinori, nes tikrai skaudu būtų, jei per manąjį vėl po 25 lt susimestų...
tik nešūkaukit, kad materialistė, tiesiog norisi kažkaip su draugų kompanija gražiai tą klausimą išspręsti..

Pradėjau skaityti temos pradžią, galvoju "negi čia tikrai taip žmonės galvoja?", tada atsiverčiau pabaigą, o žiūriu, yra ir kitokių nuomonių. Kas per materializmas šiais laikais, aš niekaip nesuprantu. Jau ne vienam forume pastebiu, kad kalba tik apie pinigus sukasi aš gimtadienius keliu pagal savo išgales ir kviečiu visada tik tuos draugus, kuriuos noriu matyti. Ir nesvarbu man ką jie padovanos, svarbu, kad ateitų. O šventės beveik niekada neatsiperka finansiškai, tai ką čia sukti galvą. Autorė kelia tokią problemą ir dar sako, kad nėra materialistė

labai tinka visoms susireikšminusioms karalievnoms.

Tai va. Pagalvokit, ką tarp tokių dvidešimtpenkialitininkų veikiat. Laikas keisti draugus. Na, padaryti atnaujinimą. Kaip su garderobu. Prametat senus undarokus, o ton vieton naujų prisipirkus prikišat. Ir spakaina kuriam laikui. Kol vėl stfakė išauga. Juk augs? Nebent sustosit. Ir tada jau Jūmis kiti prames, nes jie norės dėtis po 500 Lt, o Jūs nebeišgalėsit. Taip ir sukasi draugystės ciklai
Aš čia juokauju. Pritariu Jums. Jei kviečia į gimtadienį ,kuris vyks pirtyje su savo vaišėmis, dovanoju kokybiško viskio butelkų. Jei restorane su pop grupe, tikrai ranka nekyla po 25 Lt mestis. Nepadoru ir nepagarba šeiminykams. Jie gal prabangių dovanų ir nesitiki, o bet tačiau kai išvyniotų penkių draugų neštą dovaną, kurios vertė viso labo 100 Lt (nekalbu apie originalumą, rankų darbą), suprasčiau tai kaip atsainumą, nepagarbą. Mislyju, visi turim lūkesčių. Jei didelė bolia - didelės ir dovanos