QUOTE(SimonaV @ 2010 02 14, 12:38)
na mane pykino ir vemiau iki 12sav.niekas nepagelbejo,turi praeiti,reikia isgyventi ta kosmariska laikotarpi.As ir ligonineje gulejau pora kartu,lasines leido.Dabar jau 16sav.Naktimis atsikeliu daznai pieno atsigeriu,kad nesijausciau alkana ir labai gerai viskas,laukiu su nekantrumu judesiuku.Praeina visi blogumai nuo 12sav.
o man dar iki siol nepraejo tie linksmumai
nors jau 18 savaite eina..aisku nebe taip baisu kaip pradzioje bet po viena karta per diena su wc padraugaujam dar
Ryte sugrauzdavau truputi duonos.Jei supykindavo staiga, tai issivemus nebebudavo nei bloga, nei silpna.Pusryciams valgydavau duona su kokiais sprotais, ar parukyte desryte, nes nuo "slapio"maisto iskart bloga budavo.Kartais tik pasilenkti uztekdavo ir jau likdavau be pietu nors ir papietavus...
Si karta blogumas dar mazas, uztenka vandens gurkstelt, tada uzvalgyti.
Si karta blogumas dar mazas, uztenka vandens gurkstelt, tada uzvalgyti.
Nuo rytinio pykinimo padėdavo džiuvėsėlis, tik būdavo labai jau sunku jį prisiversti suvalgyti O dabar nuo "dieninio" papykinimo tai citrina (reikia sučiulpti riekutę į kelias dalis supjaustytą), arba saldainiukai "Bon pari" (jie tokie rūgštoki) arba paprasčiausia mėtinė "kramtoškė" Iš tikrųjų guma padėdavo ir tais "kritiškiausiais" blogumo momentais važiuojant mašinoj, parduotuvėj stovint eilėj ir pan. 
O dabar nuo "dieninio" papykinimo tai citrina (reikia sučiulpti riekutę į kelias dalis supjaustytą), arba saldainiukai "Bon pari" (jie tokie rūgštoki) arba paprasčiausia mėtinė "kramtoškė" Iš tikrųjų guma padėdavo ir tais "kritiškiausiais" blogumo momentais važiuojant mašinoj, parduotuvėj stovint eilėj ir pan.
niekas nepadejo, bet laime, vemt neteko. taip ir praslinko tas pirmasis trimestras, o po jo jau didesniu bedu atsirado nei pykinimas (nuolatinis remuo 
)
)
man neteko susidurti nei su pykinimo, nei su remens problemom... tad nezinau net ka patart o mama manes laukdamasi veme iki 5men.ir niekas nepadejo 
man pasiseke 
o mama manes laukdamasi veme iki 5men.ir niekas nepadejo man pasiseke
QUOTE(tauteee @ 2010 02 22, 15:35)
man neteko susidurti nei su pykinimo, nei su remens problemom... tad nezinau net ka patart
laiminga esi tada
Ech, man tai jau siaip beveik visa diena bloga...nera taip kad pykintu iki vemimo, bet atrodo kad skrandis neveikia ir tiek...dar ir miegas kartu ima, tai kai viskas susideda jauciuos tiesiog blogai...niekas ir nebepadeda.Uzeina - bloga, uzeina - viskas vel gerai 
Kai laukiausi sunelio padejo daug kas: neatsikelus is lovos pagriauzti kazka, gazuotas mineralinis (butinai Vytautas, nes jis surstelejes), nuolatinis ko nors kramsnojimas. Pykino ir vemiau kasdien bent po 2-3 kartus nuo kokios 6-7 savaites iki 12 savaites. Taciau tas pykinimas ir vemimai nebuvo labai baisus. Tiesiog nuleki laiku iki WC, issakai jam viska garsiai garsiai, o tada palieka gera gera 
Dabar jau 9 savaite laukiuosi antrojo stebukliuko... Zodziais sunku apsakyti savijauta... Isbandziau jau visus mokslu ir bobuciu is kaimo patvirtintus metodus... Nepadeda niekas. Jau trecia savaite ka suvalgau, isgeriu - kaipmat deklaruoju WC. Labai sunku, nes sunytis dar mazas ir poilsio beveik neturiu... Kazkaip dar laikiausi tas pora savaiciu, o pastaraja visai jau su sventaisiais sneket pradejau... Taigi, nuo ryt teks pagulet ligoninej, kad bent skysciu balansa atstatytu. Beje, viename straipsnyje perskaiciau labai idomu dalyka. Pasirodo, kad net ir lengva pykinima reikia "gydyt", t.y., stengtis ivairiais budais sau padeti, nes kaip ir bet kuri kita liga, pykinimas "negydomas" labai greitai progresuoja. Taigi, busimos mamytes, kai tik pajuntate negeruma - bandykite ieskoti kaip sau pagelbeti, gal tada neuzpuls jusu tokie baisumai 
Dabar jau 9 savaite laukiuosi antrojo stebukliuko... Zodziais sunku apsakyti savijauta... Isbandziau jau visus mokslu ir bobuciu is kaimo patvirtintus metodus... Nepadeda niekas. Jau trecia savaite ka suvalgau, isgeriu - kaipmat deklaruoju WC. Labai sunku, nes sunytis dar mazas ir poilsio beveik neturiu... Kazkaip dar laikiausi tas pora savaiciu, o pastaraja visai jau su sventaisiais sneket pradejau... Taigi, nuo ryt teks pagulet ligoninej, kad bent skysciu balansa atstatytu. Beje, viename straipsnyje perskaiciau labai idomu dalyka. Pasirodo, kad net ir lengva pykinima reikia "gydyt", t.y., stengtis ivairiais budais sau padeti, nes kaip ir bet kuri kita liga, pykinimas "negydomas" labai greitai progresuoja. Taigi, busimos mamytes, kai tik pajuntate negeruma - bandykite ieskoti kaip sau pagelbeti, gal tada neuzpuls jusu tokie baisumai
QUOTE(L'aurora @ 2010 02 22, 16:23)
tikrai taip
neteko patirt to, ka dauguma nestukiu patiria... gal ir gerai. gal antro nestumo metu susidursiu su siom problemelem 
tik va dabar paciom paskutinem dienelem paskauda kartais nugara ir pilvuka. ir striju baisiai daug, kol apgydysiu jas-vargsiu...
