QUOTE(th1 @ 2007 10 07, 21:32)
sunku neliudet, kai matai visi su kuriais tu kontaktuoji tokie grazus ir laimingi o tau viena dovanele po kitos
cia neseniai mama isprase, kad nueiciau pas daktarus.. nuejau klaipedoj i kazkoki odos ligu skyriu.. tai vizitas gal puse minutes truko. palinksejo daktares galvomis, pasake, kad nepagydoma ir jokie vaistai nepadeda.. Nei tas vitix'as ne vienam ju pacientui nepadejo nei kiti... Tenka pamatyt viena kita zmogu su sia liga... Kai kurie ju atrodo tikrai solidziai, pinigu pilnos kisenes. Bet vat vistiek neissigyde
Na zinot kokie tie zmones siais laikais... Ypac merginos.. Mazai kas ir beziuri i vidini grozi... Svarbu roza, raumenys ir penio ilgis
Aš atsimenu,kaip mane kamavo tokios sunkios mintys, bet visai be reikalo pasirodo save griaužiau. Jau ir anksčiau rašiau, turiu vyrą , du vaikučius. Jam tos dėmės nemaišo, nors ten jau ne dėmės, o tiesiog plotai balti. Tas kompleksas ,kurį sau įsivarai-turbūt jau visam gyvenimui, ko gero kitaip ir nebus.Išmuša iš vėžių ir klausimai, kas čia tau? Nors atrodo taip krupščiai maskavai, pasirodo matosi. Bet vis gi aukščiau galvą, žmogus šalia tikrai atsiras, kuriam nelabai rūpės tavo dėmės, kažkaip reikia susidraugaut su jomis,gal jos ir pačios tada išnyks.
Mano labai tolima giminaitė,kai dar buvau vaikas ir nežinojau, kas tai per liga, vaikščiojo margu veidu. Dabar, kai sutikau, tai net įsižiojau-gražus veidelis, rudas, nesusilaikiau ir paklausiau-kaip savaime atsirado, taip ir išnyko, liko vos kelios dėmelės.Matyt organizmas, kažkaip persilaužė ir pradėjo gaminti tai, ko mums trūksta.