Kodėl diržo naudoti neverta?

Remiuosi savo asmenine patirtimi. Nemuštravau savo vaikų visiškai, mes gyvenam kaip geri draugai. Sūnūs dabar yra paaugliai ir jiems savaime suprantama, kad reikia eiti į mokyklą, mokytis...Dukra ką tik baigė darželį...Va jai leidau lankyti "laisvu grafiku", nes dirbu namie ir tas darželis ne man, o jai labiau buvo reikalingas, kad su bendraamžiais pažaistų...Su dukra kartą per savaitę trejus metus važinėjam į muzikos mokyklą. Nė karto neišgirdau žodžio "nenoriu"...
Apie ką jūs čia, mielosios mamos? Gal apie tai, kad, kai jūs grįžtat iš darbo piktos ir pavargę, vaikas privalo vykdyti visas jūsų komandas?

labai geras sprendimas. o kaip su maziausiu? kaip su juo susitariate eiti miegoti? nors man atrodo, kad su jaunesniais vaikais paprasciau, jie mato vyresniu pavyzdi.

mazylis, kuriam nereikia ryte keltis nustatytu laiku, ir kuris gali pamiegoti pietu, vakare eina gulti, kada nori. tai yra, arba kartu su manim, arba anksciau - jei pats buna pavarges ir nori miego. arba veliau - jei dar nenori miego ir kas nors is seimos nariu dar nera atsigules.

jam nuo kudikystes leidau gyventi jo ritmu, kuris ilgainiui be streso eme sutapti su bendru seimos gyvenimo ritmu.

pastaruosius pora metu dienos rezima nuo rugsejo iki birzelio diktuoja mokykla - 22 val. visa seima dazniausiai jau miegam, apie 8 val. visi bunam jau atsikele (mokyklinukas ir as arba vyras keliames 7 val, kiti - siek tiek veliau). manau, toks ritmas rudeni-ziema-pavasari issilaikys dar bent keleta metu, bent jau kol vyresnysis baigs pradine mokykla.

Labutis visiems
Labai inirtingos diskusijos cia vyksta
As atejau pas jus patarimu. Mano mazajam 1m 7 men., bet vis dar nemoku su juo bendrauti, nezinau kaip aiskinti kazkokius dalykus kuriu negalima, kaip elgtis kai jis manes neklauso. Pvz.: is kiemo bega i kelia, saukiu Faustukai grisk atgal, nes vaziuos masina bus bam tau ir skaudes, bet jis tik pasiziuri ir begte kuo toliau, as is paskos ir veduosi uz rankos atgal klykianti. Patarkit kaip su tokio amziaus vaiku kalbeti, kad jis mane isgirstu ir suprastu

o kiemas koks? jei privatus ir aptvertas - uztektu laikyti vartus uzdarytus, ir problemos nebutu.

jei tokios galimybes nera - lieka tik "ganyti" vaika nenuleidziant akiu ir laukti, kol ismoks kalbeti. kol kas jam geriausiai pazistama kuno kalba - veido israiska, gestai.
zodziai dar mazai ka reiskia, abstraktus paaiskinimai, suksniai is tolo ("nebek!" ir pan.) jo neveikia (kol kas), todel veiksmingiau tiesiog fiziskai sulaikyti (pvz paimant ant ranku), ir po to trumpai pasakyti, pvz., "vaikai zaidzia kieme, o gatve - vaziuoja masinos". galima kartu paziureti, kaip gatve vaziuoja masinos, kaip kieme zaidzia vaikai.

***
prisiminiau vienoje knygoje skaityta palyginima. ten buvo rasoma, kad maza vaika galima isivaizduoti kaip is labai tolimos salies atvykusi svecia, kuris nemoka musu kalbos ir nepazista musu kulturos: tai, kas mums iprasta kasdienybe, savaime suprantami dalykai, jam - nauja, nuostabu ir nepazistama. su sveciu juk paprastai elgiames pagarbiai ir kantriai padedame susigaudyti - o ne baudziame, barame ir auklejame...

As imu ji uz rankytes ir aiskinu, kad ten masinos vaziuoja, bam bus, o jis tik trypia, zyzia ir istukt kuo greiciau nori. Ar manot kad cia yra normalu, paprasciausiai reikia tik islaukti si laika kol jis prades suprasti

jis nesupranta, kaip "bam bus" yra susije su masinomis, nes nera to patyres. paaiskinimai turi buti labai trumpi ir konkretus. verciau daug nediskutuojant nestis atgal i kiema ir uzsiimti zaidimais pasipriesinimas - normalu, nes sulaikydama suvarzai jo laisve, neleidi daryti tai, ko jis nori.

tokio amziaus nesupranta pasekmiu. veiksmo ir jo rezutatu. Ragnez labai gera patarima dave.

Gal galima sužinoti kokį?
Pavyzdžiui man darbas namuose nepasiteisino. Aš už tai, kad darbas būtų atskirtas nuo namų. Kadangi darbą padaryti vistiek reikia, bet kartu jis kaip ir maišo susiplanuoti. Nutari vakare padirbėsi, bet žiūrėk svečiai atvažiavo, paskui žiūrėk vaikas užsimanė su dviračiu pavažinėt, važiuoji su juo, arba jau sedi dirbti , o vaikai kieme su tėčiu kažkokią pramoga jau sugalvojo, ir tau norisi, ir jie nori,kad tu prisijungtum, naktimis aš tikrai nedirbu, kadangi manau tai kenkia sveikatai, todėl man sakykim netiko tai. Mano darbas protinis,man reikia ramybės ir suskaupimo, o mano vaikai ateina klausinėja, pasakoja kažką, kol išklausai, kol patari, tiesiog man tai netiko. Atidirbu savo darbą darbe ir namuose yra visiškai laisva, galiu visą savo laiką skirti vaikams.





Vaižgante, kodėl tu galvoji,kad žmogus iš darbo grįžta piktas ir pavargęs. Be abejonės tokių yra, bet ir namuose būdamas ir dirbdamas tu gali būti piktas ir pavargęs.
Aš sakykim iš darbo grįžtu visai nepikta ir nepavargus, nes dirbu mėgstamą darbą, bet to labai gera atmosfera darbe.Į darbą einu su noru, nors pats darbas neišlengvųjų.

Aš manau, kad vaikai skirtingi. Skirtingai reikia ir juos auklėti bei auginti.
Pavyzdys mano draugė, dvi panos pas ją, augino vienodai, atvirai pasakius jokių ten bausmių netaikė, manė,kad pasikalbėjimu viską galima išspręsti, taigi viena dukra atsakinga, pareiginga, gerai mokosi, iš tikrųjų labai faina mergaitė, o kita netvarkinga, apsileidus, didelė melagė, blogai mokosi (nors protinga labai), tinginė, tokia kuriai viskas dzin,pavyzdžiui neklausus pasiima sesės ilgai ir tikslingai taupytus pinigus ir praleidžia, net nenumanydama kada galės grąžinti, ir va auginimas tas pats, draugė dabar sako įsitiknau, kad nevienodai auginti reikėjo, jei nebariau vienos, tai nereiškia, kad turėjau nebarti kitos, ji tiesiog taikė tas pačias auklėjimo priemones abiems, vienai tiko, kitai ne. Todėl vienam vaikui pokalbio užteks,kitam teks apriboti pramogas, uždrausti kompiuterį, ar kitaip nubausti.

mano darbas taip pat, kaip tu rasai, protinis ir ji galiu dirbti bet kur, kur yra internetas.


visiskai sutinku.


"augino vienodai" yra iliuzija. jau vien tai, kad vaikai gimsta vienas po kito... vyresnysis neisvengiamai buna pirmas savo tevams ir savotiskas "bandomasis triusis" su visomis is to isplaukianciomis pasekmemis, o antrasis ateina i jau suformuota "tevai+vaikas" sistema ir jam tenka nuo gimimo konkuruoti su amziaus, fizines ir psichologines brandos pranasuma turinciu vyresneliu, ieskoti savo nisos. butent todel, ne tik neimanoma vaiku aukleti vienodai, bet ir neretai vaikai patys pasirenka sau vaidmeni, tam tikra nisa seimos sistemoje - jei vienas "gerietis", tai kitas gali buti "blogietis", "gabus" / "negabus", "moksliukas" / "perestukinas" ir pan. o tevai dar neretai ir palaiko, padeda itvirtinti tuos vaiku pasirinktus vaidmenis...

Aš turiu galvoje, kad taikė tas pačias auklėjimo taisykles, jei nebarė tai nei vienos, jei uždraudė kažką tai abiems, kad na jei važiuojam tai abi vežasi, jei kažką padarė netinkamo, tai norėjo viską spręsti pokalbiu, tačiau mergaitės skirtingos, viena tą pokalbį priėmė, kita pagalvojo kalbėk kiek nori. Iš tikrųjų gera ta mano draugė, šilta tokia, motiniška, ir mergaites norėjo auginti labai šiltai, tačiau viena dabar ją be galo skaudina. Nors ji stengiasi ir toliau gražiai spręsti problems bet tiesiog jai skaudu, kad visos jos pastangos per niek.

Šiaip tai nors tai atrodo ir tiesa, bet gyvenimo realybė verčia su tuo nesutinkti. Kaip tada su asocialių, prasigėrusių, neatsakingų, vaikų neprižiūrinčių tėvų vaikais, kurie auga būten visiškai nežiūrėdami į tėvų elgesį, visiškai priešingai mąsto, tikrai nepamėgdžiodami, o tiesiog užauga labai tvarkingais, atsakingais, dorais žmonėmis. Nors turėtų pamėgdžioti savo tėvus... Taip, kad nėra vienodų taisyklių.