QUOTE(ragnez @ 2010 06 02, 16:43)
matau, kad mes skirtingai suvokiam abejinguma.
papasakotu atveju, vaikas pasielge netinkamai, nesaugiai - ir as tikrai buciau i tai sureagavusi: parodyciau sunui, kaip tinkamai elgtis su irankiais.
nori pasakyti, kad tai etiska ir priimtina?
papasakotu atveju, vaikas pasielge netinkamai, nesaugiai - ir as tikrai buciau i tai sureagavusi: parodyciau sunui, kaip tinkamai elgtis su irankiais.
nori pasakyti, kad tai etiska ir priimtina?
Aš tik noriu dar kartą priminti, kad mūsų vaikai pamėgdžioja mus. Ką jie mato savo šeimoje, ką jie mato aplinkui, viską dedasi į savo galveles ir ...pats tobuliausias jūsų kūdikėlis gali kada nors taaaippp pasielgti, kad nepatikėsit...Todėl aš linkus atlaidžiai žiūrėti į kitų tėvų vaikų elgesį...Juk smerkdamos mes nieko nepakeisim...
Duosiu paprastą pvz: mokykloje susimušė du pradinukai berniukai. Vienas iš jų priklauso tokiai šeimai, apie kurias kalbama tik smerkiamai. Kas paprastai vyksta tokiais atvejais? Kviečiami abiejų vaikų tėvai ir prasideda tampymasis. Mano minėtu atveju to nebuvo. Tėvas, kuris man pats ir papasakojo šią istoriją, nusivežė abu berniukus į kavinę, nupirko po picą, jie visi trys pavalgė ir vyriškai pasišnekėjo. Nereikėjo nei mokytojos, nei pavaduotojos, nei mokyklos psichologės... Berniukai susitaikė ir vėliau gražiai bendravo.
Siūlyčiau jums sugalvoti, kaip išties turėjo pasielgti čia taip pasipiktinusios mergaitės mama toje plaktuko istorijoje, kad abu vaikai būtų iš visos šios istorijos pasimokę. Nes dabar klausimas buvo sprendžiamas standartiškai: eita skųstis mamai.