Kotukus gaminau pilstydama į kiaušinių lukštus. Paimi lukštą, su vinuku ar peilio galu prasukinėji skyluyę, tada peilio galu aplink skylutę belekaip pralauži platesnę skylę- tokią, kad tilptų nykštys. Tada susisukusi iš kartono smailą tūtelę , į ją pridėjauj tešlos, ir kitą jos galą įkišusi į kiaušinį per skylę, įleidau reikiamą kiekį tešlos- nelpilną formelę pripildžiau, kad būtų kur pūstis. Kiaušinius su mase surikiavau siauroje keksų skardelėje, kad remtųsi vienas į kitą, ir prilaikytų vienas kitą.
Kepurėles kepiau kiaušinių lukštų puselėse (bet per viršų išlipo ir apibėgo mase, tai sunku nepažeidžiant kraštų iškrapštyti buvo), o kai kurias kepurėles- mažuose apvaliuose padažų indeliuose- kur būna į tą pačią lėktę su patiekalais dedami tokie apvalūs- balti ar stikliniai.
Terlionė, aišku- tų lukštų buvau iš naksto pasiruošusi, nes aš juose velykoms ir želė mėgstu kiaušinių pavidalo pasidaryti, tai per metus, kai netingiu, stengiuosi taip atidaryti naudojamus kiaušinius (t.y. padaryti nykščio storio skylę viršuj, ir per ją ištuštinti, o ne sudaužant kiaušinį), kad paskui galėčiau taip panaudoti.
Kai iškepė kepurėlės ir koteliai, atsargiai peiliu nupjoviau šiek tiek kotelių viršutinės ir apatinės dalies, kad patogiai stovėtų, ir būtų patogu kepurėles pritvirtinti. O kepurėlių nupjoviau apatinės dalies, jei ji kepdama išsipūtė, kad būtų įmanoma tvirtai pritaisyti kepurėles prie kotų.
Kotus ir kepurėles klijavau tirpintu, niekuo neskiestu, ir perdaug neištirpintu, tirtu baltu šokoladu.
Papildyta:
QUOTE(julijajus @ 2009 02 07, 09:41)
O kiek,ko dejai,kad gavos tokie grazus balti kotukai...
Aš kotukų glajų dariau iš bezė masės , produktų proporcijas ėmiau pagalo cipciuko bezė receptą:
vienas kiaušinio baltymas, 120g cukraus, ir trys šaukštai vandens, pusė šaukštelio sausos citrinų rūgšties.
Cukrų sumaišiau su vandeniu, ir viriau mikrobangėj kol ištirpo kristaliukai, tik reik žiūrėt, kad neparuduotų.
Per tą laiką plakiau baltymą mikseriu, kol susidarė gana standžios putos, tada dar karštą, verdantį cukraus sirupą pyliau į tas putas, tuo pačiu toliau plakdama mikseriu. Išplakiau gana standžiai, bet ne taip, kad pastatytos inde pilys, stovėtų neprarasdamos formos.
Pradžioje galvojau, kad reiks tepti peiliu, nes dažyti pertiršta masė, bet paskui pamačiau, jog gražiau, vis tik, kai pasmeigtą ant lazdelės grybuko kotą panardini į tą, kad ir tirštoką masę, ir nepaisydama to, jog atrodo gana storai besitepanti ta masė, tą kotą tiesiog pasukinėti joje, ir ištraukti. kai išdžiūvo, tikrai neatrodė tas sluoksnis storas, kaip kad ką tik užteptas, ji susitraukė, o nelygumai patys išsilygino. O tepdama apie kepurėles dar ir peiliu pasimačyjau , pradžioj atrodė nelygu, bet paskui kiek apsilygina, tarsi aptirpsta.
Man patiko tuo, kad nenubyrėjo nuo kotukų, kaip kažkam buvo nutikę iš forumo, bet valgant nebuvo jokio kietumo toje glazūroje, o ji buvo labai trapi, puri tokia.
greičiau išdžiūti padeda tų nuglaistytų kotelių padėjimas prie pat elektrinio šildytuvo-vėjelio.
Vien tik išsukti cukrų su baltymais aš bijojau, man atrodė, kad bus kieta kaip akmuo, ir neapsigavau, man patiko su plaktais baltymais. O plakti būna visad baltesni ir trapesni.
Gal sakau ir pavyks rasti. Gal parekomenduosit kokiam turguj tokios babutes su sovietiniais rokandais randamos, gal kokiam Kalvariju ? As Vilniete. A da kur 
75 litai
