Mokomės fotografuoti

Oooo Bite Super super! Pirmąją jau Kūdroje užmačiau ir parašiau, bet ir antroji nereali pirmoje tokia ramuma sklando, o antrojoje susikaupimas. Nu super!

Žvėriau, na dangus debesuotas matosi kaip Smiltis parašė, norisi ir prie dangaus šio to..

bite maja, nu saunios foto, maloniai sokiruoja. Super Tavo foto galima irgi i SMC kabinti

Zveriuk, dangus super, bet vien jo maza Kodel nebandai dar ko nors ikomponuoti, pvz. kokio augaliuko, statiniuko, zmogiuko ar dar kieno nors silueto ar pan...?

Sveiki Senai besivaidenau, nors prabėgom perskaitydavau.
Šios savaitės antroj pusėj ir kitą savaitę vaidensiuosi Klp ir jos apylinkėse. Jei kas kokį meetuką organizuositės, mielai prisijungčiau Mano tel. 861440066, Eglė
Iki, gerų darbų, orų ir atostogų

nu va, o aš šios savaitės gale išvažiuoju savaitei

NEREALIAI

Labai gerai, bite!

Aciu visiems dar karta uz nuomones. Is tikruju, tai sutinku su tais, kurie mane, kad tai stock tipo nuotraukos = banalus vaizdeliai. Zinojau tai jau pries dedamas jas cia. Idejau tam, kad isgirst jusu nuomones. Pastaruoju metu vaikstau ratais ir trankausi galva i sienas. Padekit iseit is akligatvio. Reikalas tame, kad kokybiskas "banalybes" galiu fotografuoti be dideliu pastangu ir man gaunasi. Be dideliu pastangu galiu fotografuoti mini fotosesijas, renginius ir t.t., bet tai malonumo paciam man teikia nedaug. Stengiuosi fotografuoti ir kiek kitaip, bet apie dauguma tu kadru kiti pasakytu "kas cia per briedas". Bite, Pupeliuk, Sansara - kaip perzenget ta "banalumo" slenksti?

Hmmm, Sillwio, įdomią temą užkabinai pati nesakau, kad jau esu peržengusi tą ribą, nes deja Stock tipo nuotraukų man padaryti vis dar nepavyksta dėl kokybės, na nors nušauk negaliu pasigirti itin geru ryškumu, na bet kompoziciją manau jau atidirbau (ten pat kur ir tu vargai ). Bet va kaip įpūsti dvasios į darbus tai turbūt išmokti sunkiausia. Man labai padėjo vieno žmogaus komentaras prie vienos Vilniaus nuotraukos - reikia veikėjo, kad nebūtų sterilu. Tada supratau, kad reikia fotografuoti gyvenimą, aišku fotografuojant gyvenimą galima labai puikiai pleškinti buitinius kadrus, o va čia jau turbūt reikalingas mokėjimas, ką tu manau tikrai turi, tai yra mokėjimas pašalinti nereikalingus veikėjus iš kadro, pasirinkti tinkamą rakursą ir išlaukti to tinkamo momento (J.C.Bresson?). Tas momento išlaukimas turbūt svarbiausia dokumentikoje (kas man šiuo metu įdomiausia, nes supratau, kad režisūra man visiškai blogai sekasi). Taip buvo su mano kol kas geriausiu šių metų darbu - įsidėjau į avatarą - sukomponavau kadrą ir laukiau veikėjo, tiesa pasakius laukiau apačioje einančių žmonių, bet sulaukiau paukščiuko

O beje Stock fotografijos tai nėra blogai, tai labai puikus būdas užsidirbti "ant" technikos. Puikiai valdai kompoziciją, kokybę, techniką - tai pirmyn, na nebent tikrai sakai tai neteikia tau pasitenkinimo. Ir šiaip turbūt turi ateiti suvokimas, kur link nori nukreipti savo hobį ir jį įprasminti. Man tai yra tiesiog gražus šeimos albumas, iš kurio turėčiau ką klijuoti ant sienos dideliu formatu, tai ir kelionių vaizdai, vaikai, giminės ir artimieji, taip pat padaryti dovaną draugams, jei kas norėtų įamžinti kokią nors dieną (na kaip buvo su vestuvėmis). Ir tame šeimos albume labiausiai siekiu, kad fotografijos pačios pasakotų, kad po nuotrauka komentaro rašyti nebereikėtų, tik datą

Man toli gražu iki to tikslo, kurio siekiu, tuo labiau, kad stipriai apmažėjo nuotraukų (o kartu ir praktikos) dėl tos priežasties, kad daug kas lieka nenufotografuota nesulaukus tinkamo momento. Bet tikslą turiu, padėjėjus irgi (ačiū jums visiems) tai lėtai krapštausi į priekį

Va kokį postą surašiau su sąlyga, kad pasibaigus atostogom ir pamačius darbo grafiką sužinojau, kad turiu dar dvi dienas laisvas

Ei, sillwio, kas cia dabar!?
Visu pirma, pasakydama, kad savo nuotrauka su kreslais saulelydy gali deti pardavimui, visai neturejau omeny, kad ji banali. Man ji isties patiko spalvomis, kompozicija, pateikimu. Tokia nuotrauka as visai matau reklamoje, iliustruotame straipsnyje zurnale, atviruke ir paveiksle ant sienos .
Antra, (cia matyt jau poziurio reikalas) nesutikciau, kad stock nuotraukos - nuotraukos tuscios, banalios, nusaldintos. Taip, ten nuotrauku kokybei yra keliami atitinkami kokybes (ryskumo, triuksmo, kompozicijos, temos) reikalavimai, bet pavartyk kokias stiprias nuotraukas ten deda http://www.istockpho...ost_popular.php.
Tikrai yra i ka akis paganyti ir ko pasimokyti.

Ir dar... Matau ir tau kurybine krize, kuri naturali beieskant... Beieskant savo stiliaus, norint atsakyti SAU "Del ko as fotografuoju?". Tai nera blogai. Tokiu ieskojimu perioduose kazkas naujo uzgimsta, tereikia islaukti... Kol suprasi, kol atrasi, kol pajusi, kol sugebesi, kol atsirinksi kas yra tavo...

skanavai? planšetiniu? neskubėk išmesti. gal kada tęsim saviragos (savęs raginimo ryžtis išbandyti "cheminį" procesą) susitikimus ir pereisim prie II etapo, t.y. nuotraukų darymo "šlapiuoju" metodu. bus įdomu pažiūrėti kovą ne su karjera per lovą, bet skaneris vs didintuvas. o pretekstas susitikimui yra.... sansara skanerio neturi, šuniuko atminimą reik materializuoti, be to pradėtą procesą juk irgi reikia pabaigti.

p.s. šią temą jei vystisit, tai atitinkamoje šakoje...vardan tvarkos ir ramybės.

va atsakymas į tavo klausimą, Sillwio aš ir tai pagaliau supratau. man Žuveliokas Londone panašiai ir pasakė. tik kitais žodžiais. nu tada pavarčiau akis ir tiek. bet grįžus namo, kažkaip susimąsčiau, kad tikrai tas miestas be žmonių yra visai neįdomus. nors dažnai atrodo, kad man tik katinus katinų šeimos albumui ir fotografuot
man tavo nuotraukos yra labai sterilios. tokios techniškai tobulos, bet vat ko joms visoms trūksta - gyvybės ir šilumos. vat dabar galvoju, kad jei tose paskutinėse tavo nuotraukose sėdėtų žmonės, nuotraukos visai kitaip atrodytų
keisk žanrą, Sillwio

Nesakau, kad stock, peizazai, nariurmortai, reklamine foto ir t.t. yra neidomu. Tai irgi zanrai, bet zavesio juose asmeniskai man liko nedaug. Ziuriu i nuotrauka (nebutinai savo) - grazu, tvarkinga, bet "gyvybes" (teisingas zodis, aciu) nedaug. Kazkaip nyku pasidaro ir tokia nuotrauka greitai pamirsti. Liudniausia tai, kad is didelio savo archyvo prisimenu ne tiek jau ir daug nuotrauku. Priejau tokia stadija, kai didelis kokybisku "atviruku" archyvas dabar atrodo tik kaip geras startas i fotografija. Realiai jauciuosi taip, lyg tik dabar buciau uzlipes ant pirmojo fotografijos laiptelio. Gal tikrai kurybine, o gal vidutinio amziaus krize

būtent žavesio jose nebėr kaip kad anksčiau. taigi anksčiau oi oi kaip man patiko tokios foto bet čia tikriausiai natūralus procesas. ateina laikas, kai susitvarkai techniškai ir jau nebeužtenka, kad būtų vien gražu. norisi daugiau, o tą daugiau labai sunku padaryt. ir galiausiai supranti, kad ir būsi tik vidutinio lygio mėgėja fotografė iš čia ir krizė kyla...
iš kitos pusės - čia gi tik hobis. hobis turi teikt malonumą, tai kurių velnių čia man parintis giminės ir draugų tarpe ir taip esu geniali fotografė