sveikos būsimos, esančios
, ir jau tapusios mamytėmis...
LABAI DŽIAUGIUOSI KAD RADAU ŠIĄ TEMĄ... tai yra tikrai labai svarbu. apie šiuos tyrimus sužinojau gerokai per vėlai. nors, mano situacijoje jie nebūtų mum jau ir bepadėję... pasekmės tikrai labai skaudžios...
visų pirma galiu pasakyti kad šis tyrimas yra visai neskausmingas. paima tepinėlį iš gimdos kaklelio. kiek žinau, tai jis daromas 36-37 nėštumo savaitę. TAIP PAT šią bakteriją turi beveik kiek vienas: sergantis puliuojančia angina ar kiaurame dantyje...
išklausykit mano istoriją...
pagaliau išaušo dienelė, atėjo laikas gimdyti. PAGALIAU aš susitiksiu su savo mažyte... taigi... gimdymas praėjo neįtikėtinai gerai. gimėm nors ir didelės tačiau sveikos. išrašė iš ligoninės po 3 dienų. grįžom namo, džiaugėmės dukrele, tačiau po 3 savaičių pastebėjome, kad dukrelė nejudina dešinės kojytės... labai susijaudinau, verkiau visa dieną apsikabinusi dukrelę, nes buvau įsitikinusi, kad išsukau koją... rytojaus dieną nuvažiavome pas gydytoją, ji nusiuntė pas chirurgą, o tas mūsų negazdindamas išsiuntė į santariškių klinikas. kol nenuvykom ten, nesupratom šios padėties sunkumo. iškarto mums atliko begales tyrimų, echoskopijos, rentgenas, kraujo tyrimai ir t.t. iškart įstatė dukrytei į galvytę kateterį, pradėjo leisti antibijotikus maksimaliom dozėm. greit atėjo kraujo tyrimų atsakymas: streptokoko infekcija. DIAGNOZĖ - DEŠINIO ŠLAUNIKAULIO OSTEOMELITAS. pasekmes gydytojai nedrįso net prognuozuot. pasakė tiesiai šviesiai, kad dar nėra matę atvejo, kada viskas pasibaiktu be pasėkmių. taigi, jei infekcija pažeis kaulo augimo liniją, ateityje kojyte gali būti trumpesnė... aišku, šiais laikais viska įmanoma ištaisyti, tačiau kiek vaikui kančių, o ir tėvams...
taigi, išgulėjome ligoninėje 29 dienas, kasdien antibijotikai 4 kartus per dieną maximaliom dozėm. kadangi mano panelė buvo didelė ir stipri, pastoviai su rankom išmaldavo kateterį. jį beveik kas antra dieną tegdavo keisti. mažų vaikų venos yra silpnos ir plonos, todėl labai sunku įstatyti. kaskartą kai išnešdavo į procedūrinį, nerasdavau sau vietos, dukra rėkdavo klaikiai, visa ligoninė skambėdavo, statydavo po pusvalandį... negaliu net prisiminti tų akimirkų... taigi, gydėmės ir laukėm naujienų, tikėdamiesi ir melsdamiesi, kad viskas bus gerai. jau po savaitės gydytoja pranešė, kad gydom gerais antibijotikais (o jei būtų nepataikę, baisu net pagalvot...). dar po 10 dienų pakeitė kitus antibijotikus. nekantriai laukėm kada darys rentgena, po kurio bus aišku, kiek infekcija pažeidė kaulą... atėjo ta diena... pagaliau... geros naujienos... VALIOOOO... infekcija nepažeidė net kaulo... viskas buvo suteikta labai laiku... reikia dėkoti tik dievui už tokį stebuklą... jei nebūtumėm laiku pastebėję mes, jei mūsų gydytoja nebūtų mūsų išsiuntę į santariškes (ši liga labai reta, per mūsų gydytojos darbo praktika, čia antras atvejis...), o santariškėse nebūtų imtasi jokių skubių priemonių, nenoriu net pagalvot kaip būtų pasibaigę... dabar lankomės kas 3 mėn pas ortopedą, stebim, tačiau kolkas viskas gerai...
dar noriu pasakyti, kad kai gulėjome ligoninėje, ėjau tirtis ar aš ją apkrėčiau. tyrimai buvo geri ir pas mane infekcijos nebuvo... liko kitas variantas. gimdymo metu užsikrėtė. ši infekcija patenka kraujo keliu gimstant. taigi, galimas daiktas, kad užkrėtė mus ligoninėje... vyras irgi išsityrė, nes pas jį buvo puliuojanti angina... deje, pas jį pasitvirtino... kadangi jis dalyvavo gimdyme, galėjo ir jis apkrėsti...
taigi, mielos mamaytės, nelikit abejingos, padarykit viską kad to išvengtumėte. pagalvokite, kaip gali pakenkti jūsų vaikiukui, ką jam gali tekti iškentėti. MANAU TAI SVARBIAUSIA!!! jei linkit savo kūdikiui gero, tai pirmiau galvokit apie jį, o tik po to SKAUDĖS AR NE...