Mamų žindymo istorijos

as tsip pat maitinu ir mano mazius net negalvoja taip lengvai paleist mamytes pieno fabrikelio kaip reiks atpratint nezinau norejau maitint iki metu bet nezinau ar sunelis paleis mamyte...

na o mes sekmingai valgom ir toliau tik mamytes pienuka. As galvoju maitint kiek vaikiukai nores, na bet gal 3metuku jei vis dar nores stengsiuos jau atpratint

Vyrėsnėlę dukrytę maitinau beveik iki metų ir nors pieno dar buvo turėjau išeiti į darbą ir galvojau, kad su maitinimu bus problemos. Su baigimu didelių problemų nebuvo (gal todėl, kad mergina sėkmingai vartojo čiulptuką), nors iki šiol karvės pieno mergina nepripažįsta (tik raugintus produktus ).
Berniuką maitinau iki 2 m. ir 2 mėnesių. Po metų išėjau į darbą, tačiau toliau sėkmingai maitinau. Nutraukiau maitinimą irgi kažkaip neskausmingai nei sau, nei vaikui.
Visoms maitinančioms sėkmės ir stprybės

O geras, kiek sutapimu Pradedant nuo to, kad abieju dukros -Saules, gime keliu dienu skirtumu ir istorija labai panasi i musu Man viskas buvo labai jau panasiai-ir bemieges naktys ligonineje, nes man dare CZ ir pienukas atsirado tik 3 diena. Iki tol vis dejau vaika prie kruties nors trumpam nurimdavo. Gimdziau VGN, o jie gi kudikiui palanki ligonine, tai apie misinius ten geriau net neuzsiminti. Dar ligonineje iki krauju nuvalgyti speneliai. Pagelbejo antspeniai, tik prie ju maniske nepriprato. Net nezinau, ka be ju buciau dariusi! Praejus porai sav, mane perpute, krutys susiguzavo. Pati gulejau kaip lapas, net MB is darbo issikvieciau, kai pamaciau, kad jau vaikui ir sauskelniu pakeist nebeistengiu Temperatura pakilo iki 39.5. Gydziausi kompresais (siltas pries, saltas po maitinimo), kontrastiniu dusu ir daznu maitinimu. Ko pasekoje vel buvo nugrauzti speneliai. Kaip dabar pagalvoju, kad tam pasitarnavo darir pienlige, todel man taip greit pasidarydavo ir ilgai negydavo zaizdeles. Issigydziau ir dziaugiausi, kad pavyko rasti jegu nenutraukti maitinimo, nors kaskart riedejo asaros ir aimanuodavau sukandus dantis, kol mazoji isisiurbdavo. MB vis sakydavo, kad tai matyti ne silpnu nervu turetojams.
Kiek veliau, praejus menesiui, man vel netiketai pakilo temperatura iki 39.8. Kraciausi lovoj traukuliuose, MB greit supakavo ir isveze i VGN. Ten apziurejo, pasake, kad nieko nemato. Gavau laeline su antibais, tempa nenukrito. Dar viena-irgi nekrito Netnenorejo isleist namo, bet issiprasiau, nes koks skirtumas kur gert vaistus?! Tik grizus namo pamaciau, kad viena krutis uzkaitusi, ismusta raudonom demem ir sprogsta. Tada supratau, kame cia reikalas. Tik nusitraukiau piena (del vaistu maitint kuri laika negalejau) ir temperatura nukrito. Issigydziau ir sita pieno staze. Aciudie, kad laiku emiausi priemoniu, tai tik kelias dienas "pasokinejo" temperatura (vaikaspazinda-36.6, krutis prisikaupia-vel 38-39).
Mano Saulei dabar jau greit 7 menesiai, kolkas sekmingai zindau. Aisku, jau valgome kose, bet MP lieka didziausias desertas.Dabar, kai del dantu mums neramios naktys, net neisivaizduoju, kaip galeciau nuraminti vaika kitaip, nei su MP. Kai Saule tik gime, sakiau bus super, jei pavyks ismaitinti iki 6 men. Dabar , kai visi sunkumai praeity, manau, kad maitinsiu iki metu. Tik bijau vieno-kad bus didziule tragedija atjunkyti, nes jau dabar kai pagalvoju, man didziule pshichologine trauma

Kaip aš tave suprantu. Man panašiai būdavo po kiekvieno gimdymo, tik gal ne taip baisiai. Tiesa, po pirmo sūnaus gimimo buvo beveik tas pats. Ir guzai atsirado, ir temperatūtra kilo, vyras krūtis masažuodavo, o aš cypdavau iš skausmo. Taip daktarai liepė. Po mėnesio liepė maitinimą nutraukti, nes sakė, kad vis tiek negalėsi maitinti, ištisai krūtys bus guzuotos. Tas buvo prieš penkiolika metų. Kai gimė trečias vaikelis, jau buvau gudresnė. Dar ligoninėje paprašiau ledo, dėjau ant krūtų, labai padėdavo, karštis sumažėdavo. Ir namuose, tik krūtys sukietėja ir užkaista, vis dėdavau ledo. Aišku, ne tiesiai ant odos, o ant rankšluostuko.

Galiu pasakyt, kad man jokie degtiniu ir kopustu kompresai taip nepagelbejo, kaip ledas. Visu pirma iskart nuimdavo labai nemalonius pojucius (pamenu, kaip siurpai is to malonumo lakstydavo kai nuima karsti) ir pieno gamyba gan greit normalizavosi. Tik as stebiuosi, kodel VGN'uose manes niekas neispejo apie pertekline pieno gamyba pirmom dienom ir kokiu metodu imtis, kad sau padet. Tai tom dienom meldziausi supermamoms, nes nei knygos, nei zurnalai nieko apie tai neraso.

Pirmojo vaiko žindymas man buvo - mokslas. Mokiausi kelis mėnesius, pratinausi, skaičiau teorijas ir viską dariau praktikoje. O su antruoju tiesiog darau tai, ką išmokau su pirmuoju - sėkmingai maitinu. Tiesa, šįkart viskas kitaip. Krūtinė minkštutė, niekada nejaučiu kaip prisipildo pienelio, todėl dažnai nerimauju ar vaikui užtenka. Bet jis auga, todėl mano baimės yra periodiškai išsklaidomos

O gal galetu pasipasakoti savo istorijas ir mamytes, kurioms zindymas visada buvo auka, o ne dovana, kurios lauke nesulauke kada tai baigsis?

manau tokiu rasi skyrelyje nusprendusios nemaitinti krutimi

Na mano zindymo pradzia buvo su daug asaru. Tikrai jauciausi kaip aukojanti save vaikui, labai kankinausi, dar tie hormonai savo, turbut, dadejo. Bet apie 3 menesi iejom i ritma, sugydem sasuotus spenelius ir pradejom megautis. Visada iskilus kokiems sunkumams sau kartodavau, kad tai laikina. Labai svarbu gauti kvalifikuotus atsakymus i rupimus klausimus ir nedaryt nesamoniu. Aplinkiniai irgi neretai labai megejai pazarstyt patarimu-daryk taip, daryk anaip. Sunku susivokti, kas teisingiausia. Ypac , kai esi pirmakarte. As stengiausi pasikliauti savo nuojauta ir kazkaip intuityviai spresdavaiu problemas. Buvo dienu, kai papildomai duodavau ir misinuko, bet kai jau nemaciau galimybes kitaip nuraminti vaika. Paskui viskas normalizavosi-pieno padaugejo, prie buteliuko nepriprato ir toliau sekmingai maitinu, va jau greit 7 menesiai.

laba diena !Parasysiu ir as savo zindymo istorija.Siuo metu mano pirmagimiui 8 menesiai ir pieno as vis dar turiu nors pradzia buvo tikrai ne is lengviausiu.....Po cezario man iskart atsirado priespienio ( tikrai nereikejo laukt jokio laiko) ir vat mes namuose pirmi menesiai labai sunkus kagangi mazius istisai kabejo prie kruties as net i tualeta begau begte . Ir vat mes maitinames mano pienuku ir per 2 savaites priaugam tik 80 gramu.Gimem 4 is ligonines isejom 3500.Iskart musu pediatre ( cia suprantu misiniu reklamos agentu paskatinami) pradejo sneket apie damaitinima .As sakiau , kad vaikas tustinasi nezmoniskai bet jokiu patarimu man nebuvo.Pradejau damaitint misiniu irgi rekomenduojamu daktaru hipp pre tai vat ligiai po 2 savaiciu svorio priaugom mes gerai bet atsirado kita problema mus labai bere nuo misinio.Isbandem soju pagrindu ir ligonines priimamajame mum buvo pasiulytas aptamil pepti su labai isvalytais baltymais. Vaikui pastarasis misinis matomai nepatiko tad misinio visiskai atsisake ir pradejo gerai valgyt mano piena!!!!! Tik as veliau suzinojau greiciausia savo problema as geriau daug juodos arbatos tiesiog ji mane tonizuodavo o juoda arbata varo skiscius is organizmo todel manau man to pieno galejo trukt.Ir dar turiu viena patarima jai vaikas nepriauga svorio i mamos pienuka galaima istirpint bifolac geruju bakteriju si patarima as suzinojau veliau is kitos gydytojos.
Sekmingo Jums visoms zindymo!

Pasakykit man, kodel tos mamos , kurios pacios maitina taip nemegsta tu, kurios nebemaitina ir teigia, kad jos pasirenka lengviausia kelia? Juk taip labai neteisinga, tos kurios maitina misinukais nera blogesnes uz tas, kurios maitina krutimi. Va mano situacija as visada sakydavau maitinsiu iki puses metu, o tada grysiu i darba, nes nebemaitinsiu, o buvo cezaris, dar is ligonines gryzau su nukramtyomis krutimis, po to vienos zaizdos gyva mesa kisau vaikui o jis alkanas verkia nes nusitraukiau per abi kruis pieno tik 60ml o vaikas suvalo misinio 120ml dar plius......nes gime 4780kg.............ir ka man daryt? mustis i krutine duot vaikui ciulpt zaizdas? Krutine buvo net juoda aplink speneli, po to ja gydziau ivairiais budais ir uzgijo tik po menesio..........taip ir temaitinau tik dvi savaites ir tai nusitraukinedama piena. tad pries smerkdamos pagalvokite, kad gal kitom visokiu situaciju buna ir jos nemaitina ne del to, ad nenori, o del to kad neiseina kitaip....