Mamų žindymo istorijos

MAno dukrytei 5men.ir 21d.As MP nutraukineju rankiniu budu,nes kai dukrytei buvo 3men.atsisake zysti(.)(.) .Susitaikiau su ta mintimi kad teks nusitraukineti pienuka.Siandiena pagalvojau,idomu ka jinai darys jeigu as jai pasiulysiu (.),ir ka,pradejo zysti .Tiesa ne iskart,nesuprato ka as jai siulau ,tai isspaudziau kelis lasiukus ir daviau jai paragauti,o jinai kai pajuto pienuka,pradejo zysti.Tai kad buna ir tokiu stebuklu,visdelto praejo nemazas laiko tarpas,2men.ir 21 diena.Ziuresiu kaip bus toliau .

mums lygai taip pat buvo tik maniskei tada buvo gal 2 men. tai as nusitraukinejau 3 men, bet vis pasiulydavau kruti... ir taip viena ryta ji mane nudziugino vel paimdama kruti . dabar mano mergytei jau 2 metukai ir iki siol papulis jai pats paciausias

Sveikos. gal galetu man kas patarti? mano sunuciui 1menuo ir savaite. Po gimdymo para negavau sunaus, poto akuserem lengviau buvo duoti vaikui misinio nei mane mokyt zindyt. savo uzsispyrimo deka visvien zinziau. kai truputi atkusdavo vaikas zyzdavo kas valanda. paskutiniasias kelias savaites prie vaiko prabudavau "kas valanda po valanda" jis tiesiog nuolatos noredavo valgyt. pries savaite einant miegot ji pramaitinau 1,5h ir paguldzius i lovyte buvo visvien neramus.. nuejus pas daktare pasverem ir truko 150gr prieauglio.sekancia diena pabandziau su pientraukiu nusitraukti pienuko, traukiau valanda laiko ir is abieju krutu teistraukiau 50ml. Tad kad vaiko nelaikyt alkano nupirkau misinuko, nes sedejimas visa diena su vaiku prie papyciu jau vare is proto.. tei negi mum truksta pienelio? ar pientraukio pagalba galima padidint pieno kieki? nes mano mazylis vos pasisotines pradeda tinginiauti ir silpniau zysti. duodu misinuko 2 kart per diena, bet noreciau maitinti pati. ka patartumet daryt?

Pas mane panasi situacija buvo.Dukryte rekdavo iki pamelinavimo.Svorio visai nepriauginejo .Teko irgi pirkti misinuka ir primaitineti .Kai pabandziau nusitraukti (.)(.) pritraukiau vos 30ml.Pradejau tada nutraukineti pati ir maitinti is buteliuko.MP vis daugejo.Svarbu gerai nusitraukti,stengtis kiekviena karta vis didesni kieki nutraukti(prilasinti).Maitinu iki siol,dukrytei 6men.Tiesa MP nusitaukineju iki siol ir duodu is buteliuko,nes dukryte atsisake zysti(.)(.) .Tik man geriau nusitraukineti rankomis .Turiu 2 pientraukius,bet su jais man nesigauna nusitraukti MP taip kaip rankomis .Nutraukinekite kuo dazniau,MP tikrai padauges.Nepamirskite naudoti ir daugiau skysciu .SEKMES

Laba diena, mamos
Pagaliau ir aš galiu Jums parašyti savo žindymo istorijas- netgi dvi....kadangi pirmoji ne tokia jau teigiama, prašau perskaitykite iki galo ir tada jau spręskite- naudinga buvo ar ne....
Gražų gegužės rytą susilaukėm pirmagimės riestanosytės kadangi pati esu daug kam alergiška ir žinodama, kad maitinimas MP yra vienas iš profilaktikos veiksnių- buvau nusprendusi maitinti, net kitokios minties neturėjau. Vos padėta ant krūtinės mažylė paėmė krūtį ir per 1,5 valandos man taip nugraužė spenelius, kad norėjosi verkti- lyg iš džiaugsmo, lyg iš skausmo. Nors mes abu su vyru , tačiau mažylė labai nerami: ima ir meta krūtį, nemoka jos apžioti, dieną naktį nemiega. KMUK akušerės siūlo mišinį, bet aš griežtai atsisakau. Parvykę namo ir toliau vargstam: valausi kruvinus spenelius, maitinu prievarta, nejaučiu jokio malonumo maitindama tik jaučiu, kad darau gerai, kad maitinu, kad reikia Po 2 savaičių vargo vienas iš spenelių supūliuoja, pasiskambinu savo miesto pediatrui (gimdžiau KMUK, bet gyvename kitame mieste)- man atsako, kad, o kur čia problema- nebemaitink, duok mišinuką nesutinku- įsigyju antspenius ir su jais bandau, bet įsigijau matyt per didelius, nes jie smunka, vaikas nuolat klykia, spardosi, mėlynuoja....Trys savaitės po gimdymo matyt vadinamoji krizė- krūtis ištinsta, jaučiuosi nekaip, kadangi turiu sunkios formos migreną, jaučiu kaip galva pulsuoja ir akyse raibsta. Išleidžiu vyrą į naktinę pamainą. Pasimatuoju temperatūrą- 40,2, krūtis mėlyna, netenku sąmonės....atsikeliu, nes girdžiu kaip žiauriai rėkia mano mergytė...kaip paguldžiau ją į lovytę prieš matuojant temperatūrą, taip ir tebeguli ji...kiek laiko- nežinau. Skambinu vyrui- neatsiliepia...skambinu tėvams- neatsiliepia...naktis - 3 valandos nakties...skambinu uošviams, kurie atostogauja Šventojoje, atvažiuoja, pasirūpina mažaja ir taip praguliu su 38-40 temperatūra 4 paras. Pagaliau atsūlgsta viskas, maitinu toliau.........
Daug čia galiu rašyti, nes viskas ašarom, krauju ir atsiprašau, pūliais aplaistyta. Didžiausias šokas nutinka nuėjus pas pediatrą, kuris drįsta pareikšti, kad pirmą mėnesį vaikas priaugo 1,3 kg, o antrą 800 g, taigi 500 g skirtumas reiškia, kad vaikas neprivalgo- liepė nebūti degradavusia (cituoju) motina ir duoti mišinio, nekankinti vaiko. Velnio sėkla ėmė dygti.... pradėjau mąstyti, nerimauti, o vaikas tikrai neramus iki negalėjimo (tik 7 mėn amžiaus išaiškino medikai, kad tai itin padidinto raumenų tonuso pasekmė). Pienuko ėmė mažėti, kiek ašarų išverkiau, kiek nervų išgadinau, kiek baimių....gal kam ir atrodo nerealiai, bet tokius jausmus reikia patirti, kad suvoktum, kas tai yra- negalėti maitinti, kai to trokšti labiau už viską....pieno mažėjo, keldavausi per naktį po 6 kartus nutraukinėti, stimuliuodavau spenelius, kad tik pieno daugėtų, gėriau arbatas, netgi šildytą alų (esą jis skatina laktaciją), taigi maitinau mažylę iki 2,5 mėn, paskui dar 2 mėnesius per pusę su mišiniu ir .....viskas......
Iki šiol jaučiu nuoskaudą, pyktį sau ir medikams, kurie neskatino maitinti MP , o tik blogino situaciją....

Po 4 metų , birželį ir vėl rytą ir vėl sekmadienį susitinkame su savo sūneliu Jaučiu ant krūtinės jo kvapą ir judesiu: kaip gyvačiukas rangosi, ieško mano krūtinės....Jaučiu, kad įsitempiu, nes šiek tiek bijau...bet, kaip juokauja mano vyras- nebūtų mažasis G. tikras vyras- paima spenelį drąsiai ir taisyklingai...jaučiu, kaip užlieja nepaprasta laimė ir toks jausmo suvokimas- KAD VISKAS BUS GERAI. ir......................... viskas yra gerai jau visus metus- prieš kelias dienas užpūtėm pirmąją
Tiesa, buvo kitokių sunkumų- mokiausi dieniniame kurse, su įvairiapuse praktika, būdavo, kad grįždavau namo tik 20 min, pamaitindavau ir vėl atgal, būdavo, kad vyras man atveždavo 5 min prie fakulteto- pamaitindavau ir viskas....būdavo, kad miegodavau po 4-5 val per parą, nes tai mokiausi, tai maitinau, tai į praktiką bėgdavau...taip daug dienų buvo, bet aš džiaugiuosi, kad pasiryžau tam, kad ir kaip sunku- bet maitinau ir tik nusijuokdavau į akis tiems, kurie man sakydavo- kam tau tas vargas.... Ir laimė man lėmė, kad savo kelyje sutikau jau kitokius medikus, kurie tik girdavo mane, nes pavyzdžiu rodė kitoms, kurios abejodavo- reikia ar nereikia maitinti. Teko man sunkiai susirgti- gėriau vaistus, dariausi rentgenus, tačiau medikų dėka išlaviravau- nenutraukiau maitinimo bet svarbiausia- aš visada tikėjau, kad VISKAS BUS GERAI, nes kitaip būti ir negali
Ir kokia neapsakoma palaima užlieja kai mudu ,,myluojamės" su sūneliu , patiriam abu tiek daug džiaugsmo, artumo, nuostabaus intymumo tarp mamos ir sūnaus. Aš jam daviau, o jis priėmė tai, kas nuo senų senovės ir buvo skirta. Neatimkite to iš savo brangiausiųjų
Stiprybės sėmiausi iš savo paties vidaus, iš medikų, iš knygų, iš forumo, galų gale svarbiausia- iš savo sūnelio šypsenos, nes supratau, kad viskas yra gerai
Visoms mamoms, kurios maitina ir yra pasiryžusios maitinti skiriu . Ir jei nors kartą suabejosite- Ar verta? .....VERTA VERTA VERTA Sėkmės visoms ir sau pačiai, nes maitinsiu tol, kol to reikės sūneliui, nors dabar jau turim 9 dantis ir kartais mamytės nepasigaili, bet kas čia tokio- žaizdelė.....sugis

Mastitas jei idomu uzeik

Cia perskaiciau nemazai istoiju apie tai, kad pienuka susigrazina.. tai gal galetu mamytes pasidalinti ir smulkesnem detalem, per kiek laiko jos susigrazino pienuka ir kokiu greiciu didejo pienuko kiekis?

Na aš galiu gal parašyti savo dar gana šviežią istoriją. Galbūt todėl, kad pirmą parą negalėjau sūnaus pažindyti (buvo prisisiurbęs vaisiaus vandenų ir nė negalvojo valgyti, buvo ramutėlis gražutėlis lėliukas), pienelio pritrūko gal trečią naktį, vaikas verkė ir be galo ilgai žindo iš abiejų krūtų, o aš labai pavargau ir niekaip nebegalėjau jo nuraminti. Primokyta palatos kaimynės, nubėgau pas budinčią sesutę ir ji sudavė sūneliui mišinuko.
Ir ką, prasidėjo... Namie vėl prireikė mišinuko, ir po truputį pasidarė taip, kad vis ne po kiekvieno žindymo dar duodavau ir mišinuko... O tai žiauriai vargino, nes maitinimas trukdavo neribotą laiką, t. y. kol vaikas arba pasisotinęs arba nuvargęs užmigdavo. Gal trečią vaiko gyvenimo savaitę nusprendžiau, kad reikia kažką daryti. Nu ir pradėjau nusitraukinėti kada tik galėdama ir kiek galėdama. Vaikas miegodavo apie tris valandas, tai kartais nusitraukdavau dar po valandos, nors ir nedaug.. Kai tik buvo jėgų, po žindymo bandydavau dar kelis lašus nuspausti, ypač naktį, kada mažiukas mažiau žįsdavo ir kartais pieno tikrai likdavo... Man rodos per pora savaičių pasiekiau, kad užtektų tik vieno maitinimo mišinuku - ty vakare prieš naktį, kada visada man labiausiai pienelio trūkdavo. Ir tiesa pasakius, kai to pasiekiau, jau mečiau tą pientraukį, nes nebegalėjau į jį žiūrėti. Dar per pora savaičių natūraliai pradėjo užtekti pieno visai. Aišku gal dar padėjo tas, kad vakarais stengdavausi mišinuko duoti kuo mažiau... Pradžioje prireikdavo net 90 ml, paskui liko ilgesniam laikui 60 ml, o galų gale 30 arba apseidavom ir be jų. Savu pieneliu maitinames tik trys savaitės ir dar dažniausiai tenka duoti abi krūtis, bet tikiu, kad dabar jau bus viskas gerai.

Sveikutes,
Kokia grazi istorija as maitinau savo maziuka iki metu ir triju menesiu, dabar gailiuosi, kad per anksti nutraukiau zindyma, abu jautemes puikiai, tiesiog aplinkiniu itaka matyt padare savo. Kvaile buvau, ka dabar darysi del dantuku... Tiksliai nepasakysiu kiek ju tuo metu turejom, bet tikrai daug, turiu uzsirasiusi. Iltys jau buvo isdyge. Labai anksti pasirode dantukai ir tikrai nera ikandes, valge mazasis labai labai graziai stiprybes, kantrybes maitinancioms

Laba diena, visų pirma aprašysiu trumpai mūsų situaciją.

Gimdymas: gimdymas po 7 h pragulėjimo ant gimdymo stalo vieno šono baigėsi cezario pjūviu, nes pradėjo mažėti vaiko tonusai.
Po gimdymo vaiką pasiėmiau iš naujagimių skyriaus tik į antrą parą ir aišku jis jau valgė iš buteliuko, kai pasiėmiau – krūties jis nenorėjo imti, o ir jeigu imdavo ne kas iš jos bėgdavo. Priešpienis atsirado į trečią dieną po gimdymo. Ligoninėje taip ir neišmokome žįsti, vaikelis jau ten valgydavo iš buteliuko (pirma aišku su krūtimi žaisdavom, paskui duodavom buteliuką, iš kiekio sprendžiant ta valgydavo beveik tik mišinukus). Grįžom namo – ta pati maitinimo istorija, pradžiai duodavau žįsti iš krūties, paskui buteliukas ir mišinukai. Aišku speneliai buvo visi nukramtyti, šašuoti. Taip žaidėme, kolei vienoje krūtyje atsirado laktostazė. Iš tos krūties iškviesta akušerė nutraukė pienelį (jo tebuvo vos 10 ml) ir po to laiko ši krūtis jau nebe tokia produktyvi kaip kita. Nuo to laiko pradėjau nusitraukinėti pieną rankiniu pientraukiu, ir vaiką maitinti tik iš buteliuko: pienas paskui mišinukai.
Kokia dabar situacija. Dabar pieną nutraukinėju elektriniu pientraukiu, pienelio aišku daug daugiau ir mažiukas valgo tik pienuką. Tačiau tikrai taip ilgai nesitęs, nes pieno poreikis didėja, o jo pas mane nedaugėja (nes nežindoma), tačiau ir labai didelės problemos su speneliais šiuo metu yra – jie baisiai sutrūkinėję, baisiai skauda kai vakuumas tempia spenelius.
Ar iš vis įmanoma tokioje situacijoje pradėti žįsti? Aišku bandydavau duoti krūtį, tačiau kažkoks košmaras. Vieną krūtį tik įdėjus į burnytę (įkišus stipriai, nes vaikas jau čiulpia kaip buteliuką), tai taip krimstelėjo vyras, kad atrodo krūtį su peiliu pjauna, nors kitą krūtį gali jis tampyti kiek tik nori – taip neskauda.
Na atrodo teorijas visas žinome apie žindymą (ką kaip turi pažioti ir pan.) ir kursus savaitę lankiau, tačiau .. (pagrindinė taisyklė kad vaikas plačiai išsižiotų: o ką daryti jeigu jis nesižioja, kaip tą krūtį taip giliai įgrūsti jam?) Nuo ko pradėti? Gal įsigyti papildomo maitinimo sistemą, ir taip bent jau prie krūties pratinti? Tačiau jeigu vėlei viską nukramtys? Teorijų visokių ir daug yra: na kad vaikas pilnai išsižiotų, o ką daryti jeigu jis nesižioja? Kokios mintys mielosios mamytės, nes jau bijau kad vakuumas spenelio galus nutraukus (nutraukinėjant pienelį elektriniu pientraukiu).

Musu istorija panasi kaip daugumos
dar ligonineje viena papuka eme gerai,kito - niekaip. takart mus abu isgelbejo antspeniai. grizus namo bandziau ir su antspeniais, ir be ju, taciau rezultatas buvo vienas - vienas spenelis nugrauztas iki krauju. is tos kruties nusitraukinejau su pientraukiu. taip zaizda gydziau turbut kokius 1.5 men, kol vel isdrisau duoti. dabar mums 4.5 men, maitinu pati. keleta kartu daviau misinuko, kai atrode, kad pienuko per mazai, bet kai viena karta is po misinuko atsisake kruties (tai buvo apie 3 men), uzsispyriau geriau duot dazniau, gal prades pienuko daugiau gamintis, bet buteliuko nebeduosiu. kankinomes apie valanda, vaikas klyke, bet as nugalejau
dabar irgi negaliu pasakyti, kad labai puikiai einasi, vistiek kazkiek skausminga buna kartais, gal taip ir neismoko mazius tobulai paimt kruties, bet dziaugiuosi jog iveikem krize, zadu maitinti dar ilgai

sekmes visoms, nepasiduokit