Labas supermamos
Gimdymo istorija pasakoti neidomu, papasakosiu zindymo. Deja jau mp karjera baigta..
Pradesiu nuosekliai. Vaikelis buvo lauktas, planuotas, tai as, kaip labai besiruosianti motinystei, isvaiksciojau daug kursu, prisiskaiciau daug literaturos, ir maniausi sau viska zinanti apie zindyma. (tikiuosi izvelgsite ironija...)
Pagimdziau, sveika mergyte Ugnyte.
(Dar tik pradejau rasyti o jau asaros ritasi kaip pupos)Ligoninej maitinau ir maitinau, kokias 2 h maitinu,pusvalandukas pertraukos, vel maitinu,nuo sono ant sono, nakti nepavykdavo paduoti kruties, keldavausi, imdavau klykianti kudikeli, ir visu susirietus (nes po cp) eidavau zadinti sesutes, kad padetu paduoti kruti. Teoriskai viska zinojau, kad kudikis turi apimti ruda laukeli, bet jei jis per puse kruties, o vaikelis neguli issiziojes ramiai ir nelaukia kol pataikysi...
Skaudejo, bet as to ir tikejausi, buvau pasiruosusi tepaliuku, multimam ir moraliskai (taip maniau). Pamazele atsirado pienuko, isvykau namo.
Praejus 9 dienoms per 5 min uzsidege krutis (temp. 38.6). Dejau kompresiukus, maitinau daugiau. Nakti nustojo begti pienas (is speneliu jau buvo like dideli sasai), per pietus nuvykau i Mazylio gimdymo namus, kur gimdziau. Ismasazavo kruti,liepe kas tris valandas rankom nusitraukinet, tarpuose is jos maitinti. Ar blogai parode, ar blogai ismokau (per du kartus), spenelis negijo, pienas traukiant nebego, tik lasiukai... Visa savaite nakti diena arba maitinu, arba rankom traukiu pienuka (nes pientraukis dar labiau pleso speneli).
Praejo savaite, kairysis spenelis truko. Uzsidege desine krutis. Sekmadienio vakara atveza vyras sena akusere, ji klausia vaikeli kas tau taip parode traukt piena, visas spenelis traumuotas, sutraiskyti latakai, uzburke viskas.. Aptvarko desiniaja kruti, gydo kairiaja...
Vis tebemaitinu jau antra savaite verkdama is kaires kruties, pati paduoti nebegaliu. Protas neleidzia duoti vaikui kruties, vyras "uzmauna" kudiki ant papulio, nes as sau negaliu tokio skausmo pati kelti... Anstpenis netinka, skiles spenelis tamposi dar baisiau.. Atpylineja vaikas baisia spalva, nes valgo su krauju..
Kartais maitinant truputi pasisiodavau is skausmo Rugpjucio pabaiga, bent 25 karscio, man uzdrausta eiti i lauka, bet koks skersvejis ar vejelis... Gulineju nuo sono ant sono ir slapia nuo skausmo ir asaru vis maitinu. Gydau viskuo, kas tik kuo pataria - bepantenas, garmastanas, multimum, saltalankis, ramuneles kompresai, kopustai, spiritas, medus, karsti ranksluosciai, ramuneliu ledukai, naminiai tepaliukai. Po keliu dienu senoji akusere skelbia verdikta, reikia uzsirsti kruti parai laiko, kad bent kiek apgytu spenelis. Uzrisam. Lyg ir geriau, pienukas tebebega. Dar karta risam parai - gal suvisam uzgis. Deda savo naminius kompresus, ant krutis krieno lapa, vynioja ir laukiam... Kita diena atvyniojus iskyla ziaurus vaizdas. Krieno lapas papuole ant nuogos odos ir apdegino. Aplink puse kruties pirsto storio pusles. Net asaros nebebega. Maitinti negaliu, traukiam rankom. Traukiant paciai darosi silpna, nieko neistraukiu, amato imasi vyras. Plysta pusles, lieciasi i sonkaulius zaizdos, vaikstau pakelus rankas, nes krutys dideles, kad tik apdziutu. Vel nauji vaistai nudegimams gydyti..
Verkiu ir verkiu. Pusiau paluzus, nors daug palaikymo is visu...
Nudegimai uzgijo, spenelis apgijo, vel pradedu bandyti pratinti mazaja, kuri jau pasimetus tai buteliukas tai papukas, pratinti maitinti is kairiosios kruties. Kas diena, su laikmaciu, po tris minutes du kartus dienoje, kas kelias dienas po minute didindama, tarpais traukiu su pientraukiu. Skausmas maitinant ... Prakaitas kapsedavo tas tris minutes. Kaip pirty..
Kai jau atrodo priprasdavau, vel trukdavo spenelis. Ir vel is pradziu po tris minutes, vel davarau iki 18-20min per diena po 3 kartus ir vel plysta spenelis. Ir vel is pradziu ir vel ir vel tas pats... Taip zaidziau kol dukrytei suejo 3.5 men. ir baigiau maitinti is kairiosios kruties

Asaru isliejau ezera. Beproto norejau maitinti savo dukriuka... Liko desinioji krutis , kur pienukas uzsivedes buvo kaip is kriokliuko ir misinukas.
Deja tada prasidejo problemos su vienintele likusia apysveike krutimi. Uzdegimai su puliais. Vaikas nieko nebeistraukdavo, krutis dega, as su pientraukiu traukiu traukiu ir pokst isvaro. Vaizdu net nepasakosiu. Kol istraukdavau ta bjaurasti... Ir taip vienas uzdegimas po kito, mazesni didesni puliuojantys arba ne. Viso per menesi buvo apie 15 . Nieko nereikedavo, nei lauko nei vejo. Is niekur. Tokie baisus budavo, kad pientraukis neistraukdavo, as nepraspausdavau, tik vyras, visa jega spausdamas kruti sugebedavo pramusti piena. Taskydavosi kazkokie baisus dariniai. Susitraiske latakeliai turbut galutinai mano ta karta...
Tada ir geriau ir antibijotikus ir vaistus, sustabdysiancius pienuko gamyba. Ta sekmadienio vakara, paemiau Ugnyte ant ranku, ir kai zinojau, kad cia paskutinis kartas kai duodu jai kruti, sirdis plyso pusiau. Verkiau dvi paras, kad nebegaliu maitinti... Turbut visuomenes spaudimas yra per didelis, kad turi maitinti pati, bet kokiu atveju...
Kartais, kai pasakai, kad pati nebemaitini, zmones ziuri taip, tarsi pat savo piena buciau isgerus ar neduodu, nes truksta stimulo.
Ismaitinau lygiai keturis menesius ir labai savim didziuojuosi, kad tiek istempiau. Ugnytei jau puse metuku, bet pirmas jos gyvenimo menuo man isliks atminty kaip kosmaras...
Linkiu visoms mamoms nepatirti to, ka patyriau as. Kalbu ne apie fizini, o apie emocini skausma. Fizinis pasimirso, liko tik randai, bet ir tie dings, bet randai sirdy negyja kolkas...