Mamų žindymo istorijos

Gal morkos, pomidorai ar kitos oranžinės spalvos daržovės, vaisiai? Mano situacija buvo panaši (tik be virškinimo trakto problemų, kas jūsų atveju liudytų alergiją gliutenui, esančiam kviečiuose, rugiuose, miežiuose), dėl bėrimų teko atsisakyti minėtų daržovių, taip pat pieno produktų, kiaušinių, paukštienos, jautienos, žuvies, grikių. Ir tik nuo maždaug 10 mėnesių pradėjau pati po truputį valgyti pomidorus, grietinę, jogurtą. O po šių Kūčių paaiškėjo, kad ir žuvį mažais kiekiais jau galiu valgyti. Per pieną jau beveik niekas nealergizuoja. Bet tas stebuklas įvyko, tik kai dukrytei suėjo beveik metukai. Nė trupučio nesigailiu, kad neatjunkiau palikdama vien ant mišinuko (kaip nekleista, mišinukas (Semper) dukrytės nealergizavo, kai kurį laiką primaitindavau, o mano suvalgyti pieno produktai - dar ir kaip), džiaugiuosi, kad užteko kantrybės atrinkti savo valgomus produktus ir tos dietos šitiek laiko laikytis, o buvo baisiai nelengva... Tas tiesa, atsisakius MP alergijos problema kuriam laikui būtų dingusi, bet vėl būtų iškilusi, atėjus laikui ragauti kietą maistą. Ir pieno, kuriame bent iš dalies yra tų medžiagų, kurių vaikelis negali valgyti, jau nebebūtų. Nežinau, kiek tame tiesos, bet kažkur skaičiau, kad MP esančios medžiagos padeda greičiau išaugti alergiją. Bet net jeigu tai ir netiesa, nauda jau vien ta, kad atėjus laikui valgyti pieno produktus, galiu pernelyg nesijaudinti, kad to pieno dukrytė dar nevalgo, nes mano pienas juk irgi pienas




Pienas per 2 dienas nedings, bet jeigu netrauksi, gali kilti uždegimas. Nu pasimokyk, netingėk O gal ligoninės personalas pagelbės nusitraukti

Nematau problemos, jei su operacija padelsite. Jei laikysitės dietos, priepuolis neturėtų užeiti. Be to galima būtų pabandyti netradicinę mediciną, homeopatiją, nes tulžies pūslės pašalinimas ateityje gali lemti II tipo cukrinį diabetą, kepenų uždegimą ir pan.

Aciu visoms uz patarimus Po Naujuju eisiu susitikti su gyd. ir aptarsime visas detales, kas ir kaip. Dabar sunku apsipresti, nes nezinau visu detaliu t.y. kiek yprastai laiko ligonineje, ar nera po to antibijotiku kurso ir pan. O gal patars dar menesi pratempti, nes tada dukrytei bus puse metuku, bus galima jau papildomai kazka duoti ir pan. Kol kas jokiu blogumu nejauciu, nors pries tai buvo trys priepuliai

Zemika as ir taip tos dietos laikausi ir jau nuo nestumo laiku, nes kai buvau buvo nestuminis diabetas, o dabar laikausi hipoalergines dietos del dukruzes alergijos
Siuo metu vartoju homeopatinius vaistukus, kad butu mazesne tikimybe priepuoliui pasikartoti, bet kiek girdejau nei vieni vaistai tu akmenuku neistirbdo..

Bandysiu mokintis nusitraukineti MP.., bet net neisivaizduoju kada tai daryti, nes (.)(.) abu pilnai isvalgo gal rytais, tada pienuko buna daugiausia, bet irgi nezinau pries ar po maitinimo

Sveikos,
parduodu MEDELA supplemental nursing system, Papildomą maitinimo sistemą.
Naudota kelis kartus, nes mano problema buvo ne pieno kiekis, o tai, kas mažiukė neėmė krūties. Daiktas labai geras, vaikas pats stimuliuoja pienuko gamybą žįsdamas.

Nežinau kur dėti skelbimą, nes čia gan specifinis daiktas
Kainavo 108lt, parduodu už 70 Lt. Dar dovanuoju Freiko pagalvę 2 dydžio.

Deja, visko ir as atsisakinejau, bet niekas negelbejo. O pradejau itarti, kad tai gali buti nuo stresa tada, kai mano mama sveciavosi menesi pas mane ir net berimai buvo apmazeje. Bet kai tik isvaziavo, likau viena, ta pacia diena berimai vel pasirode. po to kai nutraukiau savo pienuka, isberimu nebebuvo pasirode et ir pradejus kviecius, miezus, pomidorus ir tt valgyti. Valgom dabar viska ir jokiu alergiju, aciu Dievui

sveikos merginos,

gal galit pasakyti ka reiksia "papai is proto iseis, jei naudosi pientruauki"? Man truksta pienuko ir taip norisi nors kaip nors padidinti pieno kieki...

Nieko sau patarlė Kas tau pasakė, gal gali ir paaiškinti? Aš galvočiau, kad turėta omenyje, jog jeigu nusitraukinėsi po kiekvieno žindymo, gali per daug gamintis pieno, kiek kūdikis neišgeria, ir gali nepavykti su tuo perteklium susitvarkyti Tavo atveju tikrai neturėtų išeiti iš proto

Pas mane nieks "is proto neisejo", pienuko buvo nedaug, su pientraukiu padidinau pieno kieki ir viskas gerai

tai jei as po kiekvieno maitinimo nusitrauksiu pieneli su pientraukiu, pieno kiekis gali padidedi? bet po maitinimo nusitraukiu tik kokius 5 ml... o kartais visai beveik nieko... o beje po kiek laiko gali taip ivykti, padideti pieno kiekis? nes as jau taip nusitraukineju kokia savaite, o rezultatu jokiu...

tai cia reikia placiau ziureti, daznai valgo- duoti dar dazniau, ypac nakti, ar naudojate ciulptuka-tai nenaudoti, o gal to pieno yra pakankamai, ar vaikas neramus? ar auga? pasiskaitinekite cia tarp temu ten labai daug parasyta sia tema.

Man pieno padidejo po menesio mazdaug, pirma menesi duodavai misinuka, po menesio jau uzteko mano pienuko. Nusitraukinejau kas 6 val, ir nakti bent viena karta apie 7 val, vargo turejau , bet viska padaryciau, kad tik pienuko mano dukryte gautu
Mano draugei buvo panasiai, pienuko iskarto nedaug buvo, lialius kabejo bet vis alkanas buvo, pradejo duoti misinuka, nusitraukinejo 1 karta dienoje, nepadaznino nusitraukinejimu skaiciaus ir pienas dingo visai

Na nutariau papasakoti ir aš savo žindymo istoriją, gal kam pravers
Dukrytė gimė po CP, nes buvo apsisukusi atvirkščiai. Priešpienis ir vėliau pienas pasirodė greitai, aš labai labai norėjau maitinti o teorinių žinių apie teisingą krūties paėmimo ir pagrindinius pieno gamybos dėsnius irgi turėjau. Pradžioje pieno buvo perdaug (tai normalu, nes krūtinė turi susiorientuoti kokie yra tikrieji poreikiai), seselės VGN sakė, kad masažuočiau ir nusitraukinėčiau, nes bus sąstovos. Na kažkiek tai ir dariau, bet ne per daug, kad labai neuždidinti gamybos kiekių. Daktarės ir seselės žiūrėjo kaip vaikas ima krūtį ir gyrė, kad šauniai. Žodžiu viskas būtų labai gerai, jei ne .... nežmoniškas skausmas. Nesupratau, kas darosi, kodėl ŠITAIP skauda, kai vaikas žinda ir kai paima ir vėliau. Tuo labiau, kad puikiai žinojau jog TAIP NETURI BŪTI, kaip nuolat yra visur kartojama. Ir šventai tuo tikėjau. Taisiau žindymo padėtį po 10 kartų, ale nepasakyčiau, kad tai ką nors keitė. Visgi skausmas yra labai individualus dalykas ir kas vienam skauda labai kitam gali būti nelabai...Na pagalvojau jautri esu, reikia kentėt. Kentėt buvo žiauriai sunku, nes ašaros liedavosi kaip pupos. Aš nepasidaviau, seselės ateidavo ir vis girdavo, kad esu be galo kantri mama, nes taip ilgai ir nuosekliai duodu vaikui krūtį. Na aš ir daviau.... Ojojoi, dabar kai prisimenu, tai Aišku kentėjimas turi ribas, ir su didele viltim išbandžiau atspenius. Skaudėjo truputį mažiau, bet maitinti buvo sudėtingiau, tai ėmiau makliavoti vieną kartą taip - kitą kitaip žodžiu raičiausi ir ieškojau bet kokios išeities, kad tik šitaip baisiai neskaudėtų. Grįžom namo, ką gi istorija tesėsi aš maitinau kentėdama iš paskutiniųjų, gyvenimas buvo skausmas nuolatinis, daugiau apie nieką net ir negalvodavau, nelabai net prisimenu to laikotarpio. Speneliai pradėjo kraujuot, kažkaip gydžiausi, bandžiau nusitraukinėti - nesisekė, tai maitinau biškį su krauju, nes nenorėjau nė už ką pasiduoti. Žinau, kad blogai, bet dar baisiau atrodė netekti pieno. Kviečiausi į namus net porą kartų patyrusią medikę - krūtų ir maitinimo specialistę, ji mokino paduoti teisingai krūtį ir stebėjosi, kad man skauda, nes pagal visus požymius viskas buvo teisingai - vaikas apžiodavo pilnai ir t.t. Taip norėdavau, kad neskaudėtų, kad jai esant jau susivaidendavo, kad nebeskauda, o jai išvykus nieko nepasikeisdavo Laikas bėgo, vaiko poreikiai augo, pieno ėmė nelabai užtekti. Tai ėmiau maitinti ilgai ilgai nes gi žinojau, kad reikia maitinti kol krūtis ištuštės, o ne 15 minučių (kaip man buvo išaiškinta kursuose žindymo), tai ir sėdėdavau po valandą, tada valandą pailsi ir vėl. Nu dabar aišku jau suprantu, kad taip daryti nereikėjo, nes pienui dar reikia spėti ir pasigaminti, bet tuo metu buvo akivaizdu kuo daugiau duosi krūti tuo daugiau pieno bus, juk taip nuolat visur pabrėžiama. Žodžiu ne gyvenau o ŽINDŽIAU Su antspeniais, ir su dideliu skausmu Kartais nuo skausmo trūkdavo plionkė ir apsibliovus siūlydavau mišinuko, bet maniškė jo neėmė Sakysit, nebuvo alkana...gal... bet svorio priaugo per mažai - 300 gr. Žodžiu istorija ši nereali tęsėsi lygiai 4 mėnesius, kol vieną dieną patingėjau naktį bėgti virinti antspenius ir.... daviau krūtį ir sugebėjau iškentėti Buvau apakus, bet kitą naktį iš tingulio dar pakentėjau, po to dar ir ....... neįtikėtina bet 5 mėnesį ėmė ir po truputį PRAĖJO SKAUSMAS. Man tai buvo kaip nušvitimas. Aš negalėjau patikėti savo laime. Jau buvau susigyvenusi su skausmu ir maniau, kad toks mano jautriosios likimas. Bet ėmė iš tiesų neskaudėti ir supratau, kad maitinti galima maloniai ir smagiai ir išvis, kad tai nuostabu. Žinokit neįsivaizduoju iš kur turėjau jėgų ir užsispyrimo šitiek laiko išlaukti, manau, kad antrą kartą man tiek jų neužtektų... Ir galiu pasakyti, kad greičiausiai fiziologija yra skirtinga ir oda skirtingai prisitaiko prie pokyčių, man matyt nepasisekė ir pripratimas kuris kutoms ateina po savaitės, man atėjo po 4 mėnesių.... Maitinau dukrelę su malonumu iki pusantrų metų ir nutraukiau labai natūraliai, nereikėjo jokių pastangų. O dabar su nerimu laukiu antrojo bandymo..... Žinau, kad norėčiau maitinti ne trumpiau, ir tik vieno meldžiu, kad nereiktų tų baisių 4 mėnesių, nes išprotėsiu Guodžiu save tik tuo, kad žinių ir patirties turiu gerokai daugiau, ir labai tikiuosi, kad procesą pavyks suvaldyti sėkmingiau Nežinau ar ši istorija jus išgąsdins, ar atvirkščiai, padarysit išvadą, kad kantrybė nugali visas kliūtis, bet tik galiu pasakyti, kad suprantu ne tik tas mamas, kurios visaip propaguoja ilgą žindymą, bet ir tas, kurioms nepasiseka nes ne visuomet viskas būna taip kaip knygose rašo ....