Gyvenimas pagal Polį Bregą II-a dalis

Kaip žadėjau paprastesnis šank prakšalanos receptas, kuris visiškai nesusijęs su šank prakšalana ir poveikis kitoks, tačiau pravalo virškinimo traktą ir šiek tiek tulžį. Kitaip sakant - jei naudositės, tualetą užsiimkit iš anksto . Naudingas tiems kam šiek tiek sutrikęs virškinimas, užkietėję viduriai ir kitos panašios problemos. Nenaudoti daugiau kaip kartą per savaitę.

Iš vakaro išsivirti 1,5 litro vandens ir palikti per naktį. Ryte į vandenį įdedėti 1 kupiną valgomąjį šaukštą druskos (geriau rupios, bet nebūtinai) ir citrinos sulčių. Jei citrina didelė - išspausti iš vienos, jei mažos - iš dviejų.
Pradėti gerti ant tuščio skrandžio. Gerti iš mažų puodukų labai mažais gurkšniukais. Niekur neskubėti!!! Išgeriam mažą puodelį, 10-15 minučių pertrauka ir vėl mažas puodelis, mažais gurkšniukais. Galima ir be pertraukų, bet tik mažais gurkšniais ir nedideliais kiekiais. Kad visas kiekis būtų išgertas maždaug per 1-2 valandas (pagal savijautą). Neskubėti!!!
Svarbu: viso gėrimo metu jokiu būdu negalima gulėti, dar geriau net ir nesėdėti. Patogiausia jei turit darbų kokių namie - tipo lyginti, langus dažyti, namus tvarkyti, valgį ruošti ar vaikščioti iškėlus rankas .

Kai atliekat visus gamtinius reikalus procedūra baigta. Troškins. Galima gerti ir valgyti viską kaip įpratę, tačiau naudingiau nevartoti mėsos, kiaušinių, grybų. Bet galima viską.

Sveiki gyvi,
Prijauciantis, ačiu, taip greit atsakei ir tiek įdomaus čia pateikei. Pastarojo metodo neesu girdėjusi, tad laaabai įomu
Na, o dabar dar noriu pasidomėti. Kaip minėjau, badauju po 1 dieną per savaitę, ritmiškai - beveik visada sausai. Ir jau geras laikas, kai tas badavimas nesukelia jokių pojūčių: anksčiau nuo popietės valgyti norėdavau kartais, o dažniau tai rytais sekančią dieną stiprokai norėdavau valgyti ir kiek silpnoka būdavo, tad ir norėdavau užkirsti: jau tiesiog laukdavau, kada tos salotos pasivirškins ir tai obuolį, tai slyvą, po to ir daržovių troškintų, gal dar košių kokių ir tada jau pasisotindavau. O dabar - nieko : valgyti nenoriu nei badaujant, nei ryte, nei silpna, tik gal lengviau vos vos. jausmas toks lyg ir nebadaučiau. Žiodžiu, noriu pasiteirauti. Kaip manai, ar čia koks įpratimas organizmo, ar čia reikia kiek ilgiau pabadauti (2-3 dienas iš eilės), nes gal jau jokio efekto nebėra ir pan. Nesusigaudau kiek

Koks pas tave došų santykis? O jei nežinai, tai nors ūgį, svorį ir namų telefoną parašyk . Nu gerai, telefono nereikia, tik ūgį, svorį ir apie rankų, bei kojų šilumą (ta prasme šala ar ne jos?)

Vata ir Pita lygus vienas kitam, o Kapha keliais vnt. mažesnis.
KMI - idealus
Kojos ir rankos neikada nešala, bet ir nekaista
namų telefonas

Na, dar čia kiek pamąsčiau . Žinai, kai badauju, tai būna, kad kartais šąla kiek kojų padai. Bet kažkaip neįkyriai, tad beveik nepastebiu.
Be to, žiemą visada priaugu 1-1,5 kg, kurie pavasariop jau kažkur prapuola. bet KMI tai iš esmės nekeičia.
Pasakyk, kodėl reikia šitų duomenų - ką tai įtakoja? Apie ką pagal tai galima spręsti? Kokia čia minčių eiga, logika? Ir kas būtų, jei duomenys būtų kitokie? Labai būtų įdomūs tokie pasamprotavimai
Papildyta:
Ir dar viens kalusimuks :
Dažnai kur literatūroje rašo: "Ajurvedoje taip...", "Ajurvedoje anaip...". O pačią Ajurvedą kur nors galima paskaityti, ar visi žino ką joje rašo iš tų kurie irgi ką nors iš kur nors girdėjo? Labai jau įdomu būtų į pradinį šaltinį akį užmesti

Apie ajurvedą tikrai turi būti knygų knygynuose.
Dabar kodėl apie tuos svorius ar došas klausinėju? Daug žmonių tiesiog daro ką nors nelabai suprasdami kaip tai veikia. Pagrindinis motyvas - padėjo mano senelės šuns savininkui, tai ir man padės .
Tai, kad organizmas nejaučia vienos dienos nevalgymo poveikio, reiškia, kad jis priprato, prisitaikė. Bet jokiu būdu nereiškia, kad nieko nevyksta. Vyksta viskas pilnu tempu.
Kodėl nori pabadauti 2-3 dienas iš eilės? Pirmiausia atsakyk į šitą klausimą, o tada jei nori badauk. Pagal tai ką parašei, tikrai gali badauti iki 4-5 dienų bet kuriuo metų laiku.
Jei pas tave dominuotų vata ir šaltų rankos, kojos, siūlyčiau badauti kas 2 savaites ir ne daugiau kaip po 24 valandas. Ir tik ne sausai.
Jei dominuotų pita, sakyčiau badauk bet kuriuo metu laiku, bet daugiau 7 dienų nereikia. Nebent labai labai nori, tada pasirink lietingą metų laiką.
Jei dominuotų kapcha, sakyčiau badauk kas dvi savaites ne mažiau kaip po 2 paras. Ne žiemą drąsiai badauk iki savaitės. O kai įgysi patirties, būtinai pabadauk 10 ar net 20-30 dienų. O dar svarbiau - pradėk būtinai, būtinai aktyviai judėti.

Tie duomenys minimaliai nusako kokia pas tave konstitucija. Žinant tiek kiek pasakei, galima pakankamai tiksliai suprasti procesus vykstančius tavyje. Tarkim visada šiltos rankos, kojos - pita veikia gerai, šilumos pakanka. Tada ir tulžies išsiskyrimas turi būti pakankamas, automatiškai virškinimas geras, kūno sudėjimas + - proporcingas. Šala rankos ir kojos. Reiškia žmoguje dominuoja vata arba kapcha. Žmogus arba stambių kaulų, arba kūdas. Jei kūdas, šala dėl vėjo, dėl to, kad nesukaupia tokie organizmai šilumos, jie geriausiai jaučiasi kai karšta ir drėgna. Jai stambus - šala dėl jame esančios drėgmės. Tokiems labiausiai patinka karštas, bet sausas oras. O lietaus nemėgsta kaip katė vandens .
Bet dažniausiai būna, kad žmoguje dominuoja 2 gyvybiniai principai (došos). Ir tada pagal tai kaip tos došos tarp savęs pasiskirsto, taip veikia ir žmogaus organizmas. O žinant tai galima + - parinkti tinkama maistą, tinkamą gyvenimo būdą ir tinkamai priderinus metų laikų poveikius labai gerai visada jaustis.
Aš pats ajurvedos neskaičiau. Tačiau viskas ką čia rašau turėtų būti iš ajurvedos .
Tai ką apie save parašei - teoriškai neturėtum turėti jokių fizinių problemų. Savijauta pastoviai gera, virškinimas geras. Turėtum mėgti saldumynus, nors greičiausiai mėgsti viską, gal šiek tiek mažiau aštriai. Nors žiemą turbūt tinka ir tas)) Mąstymas aštrus, aiškus, greitas, greit perpranti visa ko veikimo principus, smalsi ir t.t. Badavimas kartą per savaitę turėtų pakankamai gerai tave subalansuoti, todėl net nėra prie ko kabintis . Nori badauti 3 dienas - badauk.
O praktiškai kaip yra - priklauso nuo pačio gyvenimo būdo. Galiu tik tiek pasakyti: jei stipriai nepažeidi tam tikrų dėsnių - neturi turėti jokių problemų su sveikata. Psichika taip pat turi būti stabili. Gal gali būti šiek tiek choleriko bruožų, bet tikrai nebūtinai.
Nu va. Viską parašiau remiantis tuo, kad kojos rankos nešala, ir, kad kapcha tik truputį mažiau už vata su pita.
Tai teorija. Tačiau žinant teoriją, pažįstant save, nesunkiai galima atkasti kurie dėsniai tave veikia labiau, kurie mažiau ir svarbiausia - kur paspausti, kad viskas veiktų idealiai ar beveik idealiai.

Sveiki, ačiū, labai įdomiai čia parašei.
Pirma mintis, šovusi į gavą, perskaičius viską, buvo susieta su mūsų skyrelio tema. Panašu, kad P. Bregas taikė viską sau ir automatiškai perkėlė kitiems. Tačiau, yra kai ko nedasakyta. Nes, kai skaičiau jo knygelę, pateiktuose pavyzdžiuose jis (o praeityje ir jam) parinkdavo individualų badavimo planą kiekvienam savo pacientui. O štai pagrindiniai jo siūlymai - visiems vienodi: kas ketvirtį po 7-10 dienų ir kas savaitę po 1 dieną - BADAS.
Papildyta:
O dėl Ajurvedos knygynuose - dar nemačiau. Įdomu, koks pirmapradis šaltinis, ar versta iš vertimo ir pan. Reiks prie progos pasidomėti.

Čia ir yra didelė klaida. Kai kam toks variantas gali stipriai pakenkti.

Turiu truputį laiko, tai truputis teorijos.
Kas mes esame? Mūsų matoma dalis - fizinis kūnas. Tačiau yra ir nematoma. Aš nesigilinsiu kol kas į energijos rūšis ir jų poveikį, o tik į tai kas akivaizdu. O akivaizdu, kad žmogus mąsto, priima, perduoda informaciją, ir dėka tų energetinių (mąstymas) - informacinių (įvykiai, išgirstos kalbos ir t.t.) procesų priklausomai nuo pasaulėžiūros, nuo charakterio kyla emocijos (dar viena energijos rūšis). Iš to kas pasakyta ir kas akivaizdu darome išvadas:
Žmogus yra fizinis kūnas ir kažkokia energija, kurią mes įvardijome kaip emocijas.
Dabar apie fizinį kūną. Kadangi teoriškai mes esame gamtos dalis, visiškai nuo jos priklausoma (maisto be gamtos neturėtume), reiškia mūsų būsena teoriškai turėtų priklausyti nuo to kaip mes sąveikaujame su aplinka. T.y. regėjimas - mes matome kas aplink mus. Uoslė - užuodžiame kas aplink mus. Visa tai yra sąveika su aplinka. Bet kadangi knygos nerašau, tai pereisiu prie esminių, nuo kurių tiesiogiai priklauso mūsų savijauta.
1. Maista, gėrimas. Visi sutiks, kad nuo to ką mes valgome labai priklauso mūsų savijauta. Kadangi mūsų protas, sąmonė yra visa ko dalis, tai reiškiniai kylantys iš jų taip pat mūsų dalis. Logiška, kad teoriškai net emocijos priklauso nuo maisto kurį mes valgome. Deja praktiškai to įrodyti nepavyks, bet patikrinti gali kiekvienas. Ir taip o koks maistas geras? Tikrai ne daržovės ar mėsa, ar dar kažkas. Geras maistas yra tas, kuris tinka konkrečiam organizmui. O tai jau galima nustatyti pagal došas (konstituciją) ir vieniems valgyti mėsą, kitiems vos ne vien dažoves, tretiems bus sveika cepelinai ir t.t. ir t.t. O kiti pagal intuiciją puikiai sugeba jausti kas jiems tinka ir jiems nereikia nieko žinoti apie tas došas.
2. Judėjimas. Taip jau atsitiko, kad mūsų seneliukų seneliukai pakankamai daug judėjo. Reiškia dar viena sąveikos su aplinka rūšis - per raumenis, per jų susitraukimą ir atsipalaidavimą. Jei nėra pakankamai fizinio judėjimo, kuo vyresnis žmogus- tuo mažiau šansų, kad jis gali gerai jaustis. Labai pasistengsiu nesigilinti ir tęsiu toliau.
3. Kvėpavimas. Jei nebus oro - mes labai greitai visi išstipsim. Akivaizdu. Reiškia per kvėpavimą sąveika su aplinka labai akivaizdi. Iš kart atsiranda įtarimas - tai ką, aš nekvėpuoju ar ką . Kvėpuojam visi, tačiau ką kvėpuojame ir kaip, jau visai kita kalba. Ką kvėpuojame - tai aktualiausia didmiesčių gyventojams ir visiškai akivaizdu ir suprantama: gryno oro ten mažai. O kaip kvėpuoti? Tikrai neagituosiu keisti kvėpavimo būdą. Tačiau atlikti bent vieną kvėpavimo pratimą (iš kokio 1000 galimų) gali kiekvienas. Ir per dieną tam paskyrus nors 10 minučių - galima tokios savijautos pasiekti, kad ojojoj
4. Oda. Per odą mes viską aplink liečiame. Jaučiame vėją, šaltį karštį ir t.t. ir t.t. Reiškia, kad gerai jaustis, būtina palaikyti tam tikrą odos būklę. Netiesioginio veikimo dabar neminėsiu, o tiesioginis labai paprastas. Nors truputį, nors kartais pasigrūdinti. Paprasčiausias būdas (vienas iš universalių, kas retai pasitaiko) - vandens procedūros. O jei konkrečiai - paprasčiausias kontrastinis dušas. Pradžioje įšyli, o po to 30-40 sekundžių karštas vanduo, 3-8 šaltas. Ir taip kokie 5-6 ciklai kasdien ryte ir vakare. Pabaigti būtinai vėsiu ar šaltu.
5. Bendras organizmo imunitetas. Kad gerai jaustis, būtina palaikyti bendrą imuniteto buklę tam tikru lygiu. Į tai įeina ir grūdinimąsis, ir mityba ir daugelis dalykų. O išskiriam imunitetą iš visko todėl, kad labiausiai imunitetą stiprina reguliarūs trumpalaikiai badavimai. O kam tinka - labai gerai ir ilgalaikiai. Reiškiūa badavimas naudingiausias ne kaip kūdinimosi priemonė, ne kaip sveikatos atstatymo, o kaip imunitetą stiprina priemonė. Žinoma badavimas turi ir daugiau privalumu, bet čia bandau tiesiog sudėlioti kažkokią schemą, tai viskas gaunasi ir pakankamai giliai ir paviršutiniškai.
6. Ir pats svarbiausias dalykas - mąstymas, kuris priklauso nuo pasaulėžiūros. Galiu drąsiai teigti, kad jei jūsų pasaulėžiūra "tinkama", 95%, kad ir sveikata ir saijauta, būsena pas jus labai gera. Kodėl?
Todėl, kad nuo to kaip kiekvienas iš mūsų priima visus gyvenimo įvykius savo viduje, priklauso kokios emocijos kyla, o kuo emocijos, stresai stipresni, tuo sveikata prastesnė. Atsiminkim liaudies išmintį - visos ligos nuo nervų.

Tai ką tai reiškia? Tai reiškia, kad išvardijau 6 pagrindinius (bet ne visus) sąveikos su aplinka būdus. Ir kažkodėl drąsiai teigiu, kad jei į visus juos atkreipsit dėmesį ir teisingai tarp savęs subalansuosit - problemų beveik neliks. Absoliučiai jokių. Dažnai gyvenime pasitaiko, kad užtenka net pasirinkti vieną sąveikos būdą, kad pasiekti stulbinančių rezultatų. Pvz. žmogus sirgo, nuobodus, irzlus ir pradėjo sportuoti - ir tiesiog akyse pasikeitė. Kitas pakeitė mitybą ir stebuklas! Pasveiko nuo kažko ir t.t. Bet lygiai taip pat kitas pakeitė mitybą, padarė dar kažką, o niekaip nepasveiksta. Tai įsivaizduokit ką galima padaryti suderinus visus 6 sąveikos būdus

Nagi, sakyčiau, tritaškis !!!
Ir reziumuojant pridurčiau:
Gyvenimas ne egzaminas, o netikėtai atitekęs šansas.
Kai plauki (gyvenimu), labai siūbuoti nerekomenduotina.
Tai štai kokia, manau, visa tiesa apie tą ryklį

Dabar smulkiau:
1. Koks maistas yra geras? Arba kitaip pasakius kokia dieta yra geriausia? . Čia turbūt geriausiai padeda ajurvedos žinios. Ten net produktai surašyti kokie kokiai došai tinka. Tai jei kam įdomu - imkit ją ir skaitykit (manau, kad ir internete galima rasti pakankamai informacijos).
Dar reiktų žinoti, kad skysčiai vartojami prieš valgį, pirmas patiekalas gerai jei daržovės, o po jo kažkas kita (tiesiog tai patogiausia fiziologiškai). Bet čia jau nebūtinai. Taip maitintis naudinga ligoniams arba tiems kas labai nori sutaupyti daug energijos))
2. Judėjimas. Kaip rašiau, be to neįsivaizduoju sveiko žmogaus. Sakydamas sveikas, turiu omenyje tokį, kuris ne tik, kad neserga, tačiau ir tokį, kuris sugeba visiškai išnaudoti savo organizmo visas savybes. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad sveikas žmogus praktiškai nepavargsta (žinoma jei naktimis ilsisi).

Kodėl žmonės laikosi dietų? Pagrinde tam, kad suplonėti. Yra dalis žmonių (vėl gi pagal došas), kurie nestorėja, kad ir kiek valgytų. Yra dalis, kuriems dieta gali padėti suplonėti, bet tik tol kol jos laikaisi. Tačiau yra ir tokių, kurie, kad ir kiek bevalgytų - svoris jei ir nukrenta, po to tiesiog akyse atsistato. Reiškia daugelis tiki tuo, kad gali įveikti žemės trauką)) Deja tai neįmanoma. Pirmas dalykas norint sulieknėti - judėjimas. Jei jo neužtenka, tada reikia keisti maistą. Ne laikytis dietos, o visiškai keisti maistą. Tada grįžtame prie pirmo etapo ir gilinamės į ajurvedos paslaptis. Kai suprantame kaip maitintis - keičiame pačią mitybą ir viskas bus super. Tik reikia suprasti vieną dalyką - kaip mityba, taip ir judėjimas turi būti pastovūs. Tai nėra trumpalaikiai reiškiniai - tai privalo tapti gyvenimo būdu, kitaip nėra prasmės net pradėti. O kas kokį judėjimo būdą pasirinks - čia jau kiekvieno asmeninis reikalas. Stambiems tinkamiausios greitos sporto šakos - bėgimas, krepšinis, futbolas ir t.t. Kūdiems lėtos - šachmatai (juokauju ), sunkumų kilnojimas, vaikščiojimas ir t.t.
3. Kvėpavimas. Yra labai daug kvėpavimo pratimų, bet nėra jokios prasmės jų bandyti aprašinėti. Gal vieną paprasčiausią - ryte išeinate į gryną orą ir pradedate kvėpuoti labai greitai, galima kaip šuo , galima akcentuoti labai greitą įkvėpimą, o po to savaiminis iškvėpimas. Esmė, kad nebūtų jokių pauzių tarp įkvėpimo ir iškvėpimo, pastovus kvėpavimas. Pačioje pradžioje svaigs galva. Tai pradėti reikia po truputį - pajautėte, kad svaigsta ir viskas - tai dienai užteks. Pradžioje gali pradėti ir po kelių sekundžių. Pasitreniravus bus galima kvėpuoti 10 minučių be jokių svaigimų - tiek ir užteks. Daugiau tai daryti nėra jokios prasmės.
Taip puikiai prasiventiliuos plaučiai (taip kaip mes kvėpuojame - plaučiai niekada nedirba visu savo tūriu ir pajėgumu), be to nosyje yra tam tikri energetiniai taškai, kurie susiję beveik su viso kūnu, net mąstymas tampa lengvesnis.
4. Oda. Aprašiau tik vieną būdą - kontrastinį dušą, tačiau yra be galo daug odos poveikio priemonių. Masažai, pirtys, išsitrynimas įvairiausiais aliejais ir t.t. Kam kas patinka. Nors retkarčiais pasigrūdinti (bet svarbiausia, kad tai būtų pastovu!) ir to užteks.
5. Imunitetas. Kadangi čia tema apie badavimą, tai dauguma ir taip gerai viską žino. O kaip rašiau - badavimas viena geriausių priemonių imunitetui stiprinti. Aišku imunitetą gerai stiprina ir įvairūs maisto papildai ir pats maistas, ir grūdinimąsis ir net kvėpavimas. Bet išskyriau todėl, kad būtų aiškiau ( jei aiškiau)

Kol kas užteks. Jei kam įdomu - kai bus laiko, galima pasikrapštyti ir prie emocijų.
Bet net žinant tiek kiek čia prirašinėjau ir sau skiriant nors po 30-60 minučių per dieną - galima jaustis beveik idealiai. O tos 30-60 minučių grįžta kokybiškesnio miego sąskaita (miegama net iki kelių valandų mažiau, o savijauta kur kas geresnė) ir pačios gyvenimo kokybės sąskaita. jei kam įdomu - galima nesunkiai susistatyti lengvą programėlę ir jos laikytis. Kitaip sakant pasidaryti paprastą dienos režimą - kas to nedaro, turit progą padaryti savo gyvenimą daug kokybiškesnį. Jis jūsų - nepražiopsokit Jo

Kadangi pradėjau, reiktų kažkaip ir pabaigti))
Dabar kaip pradėti, kad "neužlūžti", t.y., kad nedingtų ūpas, motyvacija viską tęsti? Nes jei bandysit apžioti viską iš karto - turite 1 šansą iš 100. Nepamirškit, kad pavyzdys tokiems, kurie visiškai nieko nedaro, tiklsiau kurie gyvena taip kaip "dauguma". Svarbiausia nepradėti nuo visko apie ką buvo kalbama.
Pradžioje užteks tarkim nevalgyti 3-4 val. prieš miegą (o jei valgote, tai vaisių, daržovių, ar kito lengvo maisto. P.S. Vėjo konstitucijos žmonėms užteks ir 1,5-2 val. prieš miegą ) ir kas vakarą pasivaikščioti gryname ore nors po valandą (o jei tą vakarą neišeina, be jokio sąžinės graužimo praleisti ). Viskas pagal galimybes. Svarbu eiti vaikščioti nepriklausomai nuo oro, ar pūga, ar lietus. Yra toks posakis - nėra netinkamo oro, yra tik netinkami rūbai. Bus daug smagiau jei į tai įtrauksite visą šeimą - tai daug geriau nei prasėdėti kažkam prie televizoriaus ar kompiuterio))).
Po kokio mėnesio - dviejų pasivaikščiojimas vakarais taps įpročiu, per tą laiką kūnas pajaus, kad geriau pasiilsi, kad išsimiegama geriau ir t.t. Bus lengviau tęsti tai kas pradėta. Po kokio mėnesio galima pradėti rytais kvėpuoti. Patogus būdas - išėjus į kiemą ar balkoną pasilenkti, uždėti ant kelių rankas, kelius truputį sulenkti ir pradėti. Pradėti vos nuo kelių sekundžių, kas dieną pridedant tiek kiek nesvaigsta galva. O jei svaigsta, tai kvėpuoti nors ir metus po 20 sekundžių. Kai visa tai taps įpročiu, galima kas antrą parą prieš pat grįžtant namo (po pasivaikščiojimo, kad sušilus neperšalti) pradėti pabėgioti. Pradėti nuo kokių 2-5 minučių ir kas savaitę pridėti po vieną ar pusę minutės (o jei sunku, dar mažiau, ar palaukti kol kūnas pripras ir tik tada didinti) - tiek visiškai pakaks! Po pusės metų ar metų bėgiosite jau apie 30 minučių. Ir kas svarbiausia, tai nebus jokia našta! Nes per tiek laiko viskas taps įpročiu. Savijauta, gyvybingumas, energija lygiai taip pat po truputį didės. Pabėgiojus, grįžus namo - kontrastinis dušas. Atsikeliat ryte - tiesiai į vonią ir kontrastinis dušas. Pažadins geriau nei bet kokia kava. O jei nepažadino - vienas obuolys (mokslo nustatytas faktas, kad obuoys ryte tonizuoja geriau nei kavos puodelis). Be visko ne tik geriau jausitės, tačiau ir jausite moralinį pasitenkinimą - nes darote sau naudą, darote tai ką buvote suplanavę. Taip po metų, pusantrų - energijos atsiras tiek, kad vakare nesinorės ilsėtis, norėsis ką nors nuveikti, kuo nors užsiimti. Ir svarbiausia, kad tai nebus sunku - nes viską darant mažais žingsniais, viskas taps įpročiu. Tokiu kaip atsikėlus pasidažyti ar išsivalyti dantis. Tada dar po kiek laiko galima pradėti pabadauti. Po vieną parą kas antrą savaitę - to visiškai užteks. Jei negalite badauti, pasidarykit šviežiai spaustų sulčių dietą. Sunku nebus, o rezultatai po truputį gerės. Apskritai galima nuo pat pradžių, pradėjus vakarinius pasivaikščiojimus, po jų išsispausti šviežių sulčių. Galima sukurti šeimoje kaip ritualą - tėvai eina su vaikais pasivaikščioti ir grįžę geria šviežias sultis, ar žolelių arbatą (jei šalta) .
Tai toks pavyzdys kaip reikia pradėti viską keisti. Ne nuo naujų metų, kito mėnesio pirmos dienos ar pirmadienio kaip dauguma įpratę, o nuo dabar ir po mažą mažą lašiuką, po milimetrą. Negalite vaikščioti valandą - pradėkit nuo 10 minučių. Kas savaitę pridedat minutę, po metų bus visa valanda. Pajautėte, kad kažkuri dalis nemaloni, vargina - iš karto arba trumpinkite ją arba keiskite kuo nors. Turi būti malonu. Nebūtinai lengva, bet jokiu būdu nevarginti, nevirsti eiline rutina!
Rytuose yra tokia patarlė - nori nugalėti drakoną, nugalėk kas dieną pelę.
Geriau mažas žingsniukas kas dieną, negu vienas šuolis per metus ar mėnesį. Gyvenimas labai greitai praeina. Žmogui duotas tik vienas, labai trumpas Gyvenimas, kad suprasti kas Jis yra - nepraleiskit Jo veltui. Kiekvienas iš mūsų esame kur kas daugiau nei tik protingi, mąstantys gyvūnai. Kad tai patirti reikia labai labai stipriai, viso gyvenimo metu, kiekvieną minutę koncentruotis į save, pajausti save. Pradžioje tai neįmanoma - mintys laksto, koncentracija labai greitai prarandama. Tačiau kas dien nugalint po pelę, įvyksta stebuklas - vieną dieną nugalimas drakonas. Tada atsiveria Tiesa. Tiesa dėl kurios mes gyvename, arba bent jau turėtume gyventi .
Tai ką čia aprašiau nepadės pažinti savęs, tačiau padės atkreipti dėmesį į save ir savo Gyvenimą. O tai labai gera pradžia

Amen

Na, o jei rimtai, tai labai faina, kad, Prijauciantis, visada parašai taip daug ir išsamiai, dosniai daliniesi patirtimi ir žiniomis :
Turbūt faktas tai, kad kiekvienas turi vienokią ar kitokią savo sistemą, tik vieni gyvena sau įprastą rėžimą ir nesusimąsto, kas ten "gerai" ar "nelabai", tol, kol gerai jaučiasi. Kiti intuityviai sugeba gyventi sau tinkamai, net nieko neišmanydami apie jokias teorijas ir praktikas, kiti "perima" puikiai tinkančias sistemas ar iš kartos į kartą perduodamas ligas kaip paveldimą šeimos ar giminės gyvenimo ritmą. Dar kiti kuriasi sau sistemas ir būna, kad jas koreguoja, priklausomai nuo savo pojūčių ar įgytų žinių ir t.t . Bet kuriuo atveju, manau, sveikata rūpintis reikėtų. taip pat gerai būtų tą daryti kuo anksčiau - ne per ligas, o dar jų nesulaukus, kaip madinga sakyti - prevenciškai. Taip pat svarbu, manau, tai daryti minkštai ir nefanatiškai. Beje, tavo patarimuose visada tai irgi atsispindi - jokios prievartos savo organizmo atžvilgiu, jokio grubaus diktato.
O šiap, įdomu, ar tai tavo paties sistema, ar tik bendri pastebėjimai. Kokios sistemos pats laikaisi, kodėl TOKIOS TAI sistemos, kaip prie jos priėjai, dėl ko taip pasisuko, o ne kitaip. Gal galima būtų plačiau? Labai įdomu Suprantu, kad daug ką lemia ir došos, sveikatos būsena, amžius, gal net lytis, bet - VIS DĖLTO - tas platesnis aiškinimas su "taip darau, nes..." ir yra pats įdomiausias
Kaip jau rodo patirtis, manau, kad plačiai atsakysi, taigi, ačiū iš anksto