Pagaliau ir mes ten nuvažiavom

bandom baigti, taip?

30 d., pirmadienis. Roros-Skarnes

Gražus šiltas rytas. Nenoromis kraunamės daiktus, nes puikiai suprantam, kad nuo čia kelias jau ves namo. Atsisveikinam su kempingo šeimininkais ir važiuojame Lillehammer kryptimi. Pakeliui dar vienas miestelio Trolis.

Šaliai – įdomios konstrukcijos tiltas.

Tradicinis Norvegijos vaizdas – avys ant kelio. (Kažkur pakeliui dar kiek vėliau viena, kąsdama mano siūlomą šiaudelį, įsigudrino man ir nagą nukąsti...)

Grožimės pasikeitusiais vaizdais. Pamatę nuorodą sukam lik etnografinio kaimo Folldal bygdetun. Kaimas uždarytas, aplink nė gyvos dvasios, bet įsidrąsiname užeiti apsidairyti. Atsikeliame vartelius ir mes jau ten. Tokie vaizdai niekada neatsibos.



Papildyta:
Toliau judam nacionaliniu parku, turistiniu keliu.

Štai baronai ir jų karalius.

Dar kelios įdomios pakelės architektūrinės formos. Ech, kaip viskas protingai, kukliai, bet skoningai ir jaukiai sugalvota.


Dar grožimės gamta. Vis dar stabtelim prie bažnyčių...


Vienoje iš aikštelių aptinkam... žemuogių... Valgom kiek lenda ir dar puoduką kelionei prisirenkam.

Artėjant prie Lillehammer kelias darosi nuobodus, nors visą laiką vingiuoja šalia vandens. Net užtvanką spėjame užfiksuoti...

Bet nebėra tų įspūdingų kalnų, serpantinų, avių... Vakarėja, tad reikia galvoti apie nakvynę. Pasižiūrime į likusius grynuosius ir nusprendžiame nakvoti hytėje. Štai čia ir suprantam, kad tikrai atėjo vasara, nes kempingai pilni (čia šis žodis turėtų tikti) turistų. Vienas kempingas, kitas, trečias... Sukame į visus, kurie pasitaiko mūsų kelyje ar kiek iš kelio, bet nė viename neatsiranda laisvos hytės – visi kempingų savininkai džiaugiais pagerėjusiu oru ir daugybe turistų... Laisvą hytę randame Skanngrund kempinge, čia ir liekame nakvoti. Prieš tai, aišku, pasivaikštome aplinkui...


Papildyta:
1 d., antradienis. Skarnes-Stockholm
Paskutinis rytas Norvegijoje. Godžiai ryjame paskutinius vaizdus, bet visai šalia siena. Dabar jau stojame čia, ne taip kaip įvažiuodami į šalį... Štai toji „siena“. Iš vidaus.

Ir mes Švedijoje. Švediškas „namelis ant smėlio krūvelės“.

Ilgas ir nuobodus (mes juk vis dar ištroškę vaizdų) kelias, stabtelėjimas pakelės parduotuvėse (maisto prekių kainų skirtumas tikrai akivaizdus) ir taip pasiekiame Stockholmą. Čia vėl prasideda savotiškos atrakcijos.
Turiu Švedijos kempingų katalogą. Susirandu priimtiniausią pagal vietą kempingą, bet... konkretus adresas ten nenurodytas, o nuorodų į jį irgi nesimato. Tenka ieškoti apčiuopimo būdu (navigacija čia menka pagalbininkė). Kiek pakalidžioję Stockholmo priemiesčiuose randame kempingą. Tik džiaugtis dar anksti. Pasirodo, kad norint nakvoti kempinge, būtina turėti kempingo kortelę. Visoje Norvegijoje man jos neprieikė, o čia... Kortelę turiu, bet ji neaktyvuota. Manęs paprašo papildomai susimokėti 130 kronų, nes kortelė yra patikimumo garantas, kad aš esu aš. Kaip taupi lietuvė nusprendžiu, kad pigiau bus nuvažiuoti į kitą kempingą.
Kol pasiekiame kitą kempingą spėjame apžiūrėti nemažą dalį Stockholmo. Čia jau matome nuorodas, todėl kempingą randame nesunkiai. Deja... šiame kempinge situacija ta pati – reikia galiojančios kempingo kortelės. Viena moteriškė įnirtingai ir piktai diskutuoja su darbuotojais dėl jos... Šis kempingas man nepatinka... Važiuojam toliau. Turim rasti dar vieną netoli esantį kemperistų kempingą. Deja, jo taip ir nesurandam, o laikas bėga. Grįžtame į pirmąjį kempingą.
Einu susimokėti už dvi dienas ir kempingo kortelę. Registratūroje sėdi kitas žmogus, pagyvenęs, gal savininkas... paklausia, ar turiu kempingo kortelę. Išsitraukiu, tik paaiškinu, kad ji negaliojanti. Jis nieko nesakęs paima ją iš manęs ir perbraukęs per aparatą grąžina. Už kortelę mokėti nereikia. Tada suprantu, kam jiems reikalingos tos kortelės – tiesiog tingi rašyti adresą ranka ir tiek (na, čia mes pasidarėm tokią išvadą...). Už kempingą mokėti reikės išvažiuojant. Dar nusiperkame dvi Stockholmskortet (vienai dienai) ir kuriamės palapinėj. Aplink daug turistų su savo keturkojais augintiniais – Stockholme pasaulinė šunų paroda.
Vakarinė suvalgyta, vietinis alus išgertas. Laikas miegoti. Bet akys užkliūna už tuščių skardinių... Štai kokie gyviai atvyko alaus paragauti. (Grįžę namo per žinias išgirdome, kad jų yra ir Lietuvoje, ir kad jie taip pat mėgsta alų.)

Dar stebime naujus "kaimynus" kol sutemsta...

Papildyta:
2 d., trečiadienis. Stockholm
Ši diena pašvėsta Švedijos sostinei. Sako, verta ją aplankyti...
Štai padavėja, kviečianti užsukti, pašto dėžutės... gražu...


Pirmiausia lankomės senamiestyje: Nobelmuseet (fantastiškas pateikimas), Skattkammaren Kungliga Slottet, Gustav III‘s Antikmuseum, Museum Tre Kronor (įspūdinga). Dar pasivaikštome aplinkui ir lauksime sargybos pasikeitimo. Tikslinausi, sakė, kad ji prasidės 12 val. ir truks 5 minutes. Žmonių prisirinko daug, bet pradžia vėlavo. Ir truko gerokai ilgiau: juokinga kariuomenės ristelė, orkestras ir pan.


Papildyta:
Pastovėję 40 minučių ilgiau nebesitrukdėme. Skubėjome į laivelį, kuris perkėlė mus į Djurgen salą.


Lankome Vasamuseet (gal ir nieko, tas jų „pasididžiavimas”), į Junibacken neužsukam, nes pasirodo, kad skirta mažiesiems, Aquaria vatten-museum, dar kažkokį laivų muziejų pakeliui...

Saloje daug paukščių.

Iš šios salos išvažiuojame senoviniu traukinuku.

Toliau pasirenkame du apžvalginius turus laivu: Royal Canal ir Historical Canal. Žinoma, spėjame apžiūrėti ir miestą.


Dar pakylame į Tornmuseet pažvelgti į miestą iš aukštai, apžvalginis turas suvenyrų gatvelėje ir metro į kempingą.

Diena buvo super turininga, pilna įspūdžių. Tikrai būtų ką veiti čia dar ne vieną dieną...


Papildyta:
3 d., ketvirtadienis. Stockholmas-Ryga
Dabar jau tikrai viskas, kelionė baigta. Nerangus ropštimasis iš palapinės, pusryčiai, laiko tempimas, stengimasis dar nors kiek ilgiau čia pabūti… Tik yra taip, kaip yra. Tenka važiuoti link kelto. Susikraunam, susimokam už nakvynes, dar nusiperkam šiltų bandelių ir į kelią. Keltas ne taip ir toli, tad leidžiame sau nusukti į šoną, į parduotuvę (taip noriu agrastinio sidro…).
Viena, kita parduotuvė. Agrastinio sidro taip ir nerandam, pasutenkinu tokiu, koks yra (vis tiek jis daug skanesnis nei Lietuvoje) ir judam link kelto – reikia pasiimti bilietus. Terminalą randame nesunkiai, bet bilietų negauname – pasirodo, kad mašinoms yra atskiras įvažiavimas. Važiuojame ten ir stojame į eilę. Devynios galybės grįžtančių namo tautiečių, dirbančių NO. Kažkodėl man jų žodynas nepatinka… Bet su vienu iš jų labai šauniai susibendraujame, todėl laukimas neprailgsta.
Eilė pajuda, gauname bilietus, pasistatome mašiną ir sudie Švedija. Tiesa, keltas, turėjęs išplaukti 17 val. vėluoja tai padaryti 20 minučių, bet vis dėlto (o gal – deja) išplaukiame...
Vėl jau matyti vaizdai, archipelagai...

„Kruizas“ po keltą ir nakvynė kajutėje. Nakvynė tokia savotiška, nes vis kaukdavo sirenos, pranešdamos apie kažkokius gedimus (štai dėl ko vėlavom išvažiuoti), bet kelios taurelės mėtinio Bailays ir... sirenos nebekėlė jokio nerimo.

Papildyta:
4 d., penktadienis. Ryga-namai.
Rytas ir mes netoli Rygos. Įrodymas – tiltas.

Pigesni degalai ir latviškas alus lauktuvėms, tradicinis sustojimas Lietuvoje (gražuoliai stručiai, stirnos ir, aišku, meška).

Nebeilgas, bet tragiškai blogas kelias (gal tik išskyrus Via Baltica) ir mes namie...

Bendri pastebėjimai. Šalis idealiai pritaikyta turistams: keliai, informacinės lentos, aikštelės, WC, kempingai…
Keliai tikrai geri. Jų vadinamieji šunkeliai daug kokybiškesni už mūsų gerus kelius, lygūs, be duobių ir pan. Gal tik vienintelis trūkumas – aštroki nuvažiavimai nuo asfalto, bet nėra ko nuo jo važinėt, tam specialiai juk padarytos prasilenkimo “kišenėlės”.
Informacinių stendų ir informacijos apstu. Piečiau lankstinukai tiesiog pakelės stenduose, tvarkingai sudėlioti į dėžutes ar sukabinti, paslėpti nuo lietaus, sniego ir kitų negandų. Kylant aukščiau lankstinukų ieškodavau turizmo informacijos centruose, o pakelės informacijoje tik šiaip apžvelgdavau regioną.
Aikštelių sustoti irgi pakanka. Įrengtos gražiose, vaizdingose vietose, dažniausiai su visom būtinom komunikacijom. Pakelių WC su šildomomis grindimis, švarūs, tvarkingi, jaukūs, ne tik su popieriumi, bet ir su kriaukle, įranga gerų firmų, kartais net sensorinis valdymas…
Informacija, kad semadienio vakarais ir pirmadienio rytais benzinas pigesnis pasiteisino tik didmiesčiuose, mažesniuose miesteliuose tokių kainų skirtumo nepastebėjom.
Nuvažiuota 5162 km. Išleista apie 8000 Lt, iš kurių 1310 Lt keltas Ryga-Stockholm-Ryga, 440 Lt vietiniai keltai, 47 Lt mokami tuneliai, 45 Lt mokami keliai, 220 Lt stovėjimas aikštelėse, 2110 Lt kuras, 1900 Lt nakvynes, 660 Lt muziejai.
Kas dar? Klauskit Jei pati ką prisiminsiu - parašysiu

Papildyta:

Jei dabar, tai tikiu 100%, nes jau kai mes važiavom, tai jų buvo devynios galybės, o dar tik sezono pradžia buvo... Ir savaeigių, ir su kemperiais-priekabom... Tik vat dėl "sunku aplenkti" tai net nežinau... Mūsų sutikti beveik visi buvo draugiški: jei matydavo, kad mes artėjam, tai artimiausiame "kišeniuke" praleisdavo. Apskritai, vairuotojai be galo kultūringi Tiesa, važiavom keliu, kuriame buvo rekomendacinis ženklas nevažiuoti kemperiais su priekabom... tai vieną tokį ekstremalą vis dėlto sutikom
o Geirangeris, Dalsniba, Trolių kelias (na, tie autobusiniai maršrutai), tai tikrai pilni buvo ir autobusų, ir kemperių... kai geriau pagalvoju, tai lengvųjų mašinų be NO numerių ne marios buvo vokiečių nemažai, olandų, lenkų...

kažkaip neužfiksavau
štai čia info apie tą kaimą norvegų kalba
o čia nuotraukėlė iš arčiau

ne, čia tiesiog turizmo informacijos centro viduje toks simbolini stalas, o viduje vienoj pusėj NO informacija, kitoj SW, suvenyrai... Lauke kitoj kelio pusėj didelis paminklas, kelias visas (toks takelis, einantis ir po keliu) taip specialiai atskirtas kitos spalvos plytelėmis... įdomiai sugalvota

P. S. Gladijau, vyras sakė, kad ten skeltas akmuo ant stogo

aha, vos ne prie pat krašto, nuo kurio tas vaizdas atsiveria, ir privažiuoji jei ne tvora, tai ir nulėkt žemyn galėtum

tik važiavimas ten toks ne ypač, ypač jei rūkas ir daug autobusų, nes kelias, jei gerai mačiau per debesis ir fotografavimą tai ne asfaltas, o tas jų šlakas/žvyras... bet jums tai jokia problema bus

žinoma, kad nesupyksiu, vyras taip ir sakė, bet visada malonu, kai pasako tas, kas tvirtai žino gal kas nors žinot ir tų paukštukų rūšį na, ir ačiū už pagyras

oras nenuspėjamas, laimės dalykas, o temperatūra... žiūrint, kada važiuojat... galima prieš važiuojant prognozes žvilgterti striukę gerą nuo lietaus ir vėjo tai tikrai rekomenduoju pasiimt, nes jei ir bus šilta, tai kalnuose kur sniegas gali būti vėsu arba staigiai pasikeisti oras, o ir atsarga gėdos nedaro

preliminariai susigalvojom kuria kryptimi važiuosim ir ką norėtume aplankyti, buvau susidariusi ir grafiką su dienomis bei lankytinomis vietomis, tačiau gal po poros dienų nuo jo nukrypom manau, svarbiausius akcentus reikia susidėlioti, ką būtinai norite pamatyti, o pakeliui dar daug papildomos informacijos stenduose ir biuruose rasit

Skonio reikalas Aš rekomenduočiau Geirangerį, Dalsnibą, Trolių kelią - čia būtų tradiciniai, visų turistų lankomi, tada norint galima link vandenyno, Atlanto kelias (nieko ypatingo, bet...), man žiauriai patiko Alesundas, bet šiaip tai ko gero labiau už Geirangerį patiko Kjerag, Preikestolen ir Lysebotno serpantinas, kalnų keliukai gal dėl to, kad juos pamatėm pirmiausiai, o Geirangeris jau buvo n-tasis fiordas, gal dar ir dėl to, kad oras Geirangeryje nebuvo ypatingas... bet gal jūsų norai ir poreikiai kiti

ne, tikslo pamatyti Stockholmą nebuvo bet pamatėm ir likom l. patenkinti o rinkomės Stockholmą, nes tada (kaip dabar - nežinau) buvo pigiausias variantas mums. Iki Rygos iš mūsų arčiau nei iki Klaipėdos, kelto kaina irgi labai skyrėsi... dar mąstėm variantą iš Talino arba grįžt per Taliną, bet nenorėjom rizikuot, pabijojom, kad gali nebūti bilietų (į Taliną tą dieną kai grįžom būtų buvę laisvų bilietų, į Rygą ne ) Buvo ir variantas važiuoti mašina per Daniją, Vokietiją ir t. t., bet aš pagailėjau vyro vairuotojo, be to, nebūtumėm nieko sutaupę, o pamatyti pakeliui kažką laiko nebeturėjom (nebent būtų reikėję trumpinti buvimą NO, o to tikrai nenorėjom). Tai vat taip

o mes panasiu metu po norvegija blaskemes tik mums oras geresnis papuole ir marsrutas labai panasus.tik mes iki Alesundo nepakilom ir jau nusukom link kelto. net ir ispudziai labai panasus, kad ir pvz Troliu kelias...tikejomes tikrai kazko daugiau...bet juk geda butu jo nepamatyti
mums LABAI dideli ispudi paliko 25km tunelis, kuri ir jus pravaziavot. Preikestolen liko gilus ispudziai. didele itaka oras daro nuotaikai sioje salyje
cia sioks toks montazas..gal per daug musu foto, bet siaip dar vienas reportazas ir Norvegijos
butinai paspauskite watch in HD
http://www.youtube.c...h?v=KykDMp8Hqeo