Kaip greičiau išvaryti sūnų paauglį iš namų...

Mano pateikti buvo tik pavyzdžiai, jeigu įdomu viduramžiai, tai diskutuokit apie viduramžius, net jeigu tuo metu mokykloje kitą temą eina. Esmė tame, kad netiesiogiai parodytumėt, kad istorija gali būti įdomi. Aš pati, beje, taip pat jokiomis istorijomis nesudominu, nes esu prasta pasakotoja. Bet senelis visokių įdomybių apie savo vaikystę pripasakoja ir dar mėgsta pabrėžti kokia valdžia tuo metu buvo, sieja su to laiko istoriniais įvykiais.

O jei tokio senelio nėra ir pati esi prasta pasakotoja? Zuikio dainos

o kodel iskart uzklauzti reikalavima - gal labai realus reikalavima? Zinai kaip tas vaikas gali mokytis kai nori ir mokosi, kad taip iskart rasai.
Mane tevai skatino panasiomis priemonemis - budavo susitarta, kad jeigu pvz trimestre nebus maziau nei 8, tai gausiu ta ir ta. Ir tai pasiekti man nekainuodavo daug pastangu. Kartele buvo uzdeta pagal galimybes. Ir daiktai budavo tokie, kuriu as noriu, bet kurie tikrai nera butini.
o del paryskinto - o ka tai duos. Ismokys, kad norai turi buti tenkinami, kad viskas ant lekstutes turi buti paduota.

Na čia tai kankinimai kažkokie . Kaip dedovščina... Stebiuosi, kad vaikas paklusdavo ir stovėdavo visą naktį. Tikriausiai, labai jūsų bijojo .

Tai ką pasiūlytumėte Jūs? Ant žirnių paklupdyti?

Tai bus dovana vaikui, kuri nudžiugins. Tai bus tėvų netiesioginis pasakymas - man smagu tave pradžiuginti. Vienas iš žingsnių, kuris gali sušildyti paauglio ir tėvų bendravimą.

Ne, tada jie priima ne kaip džiaugsmo,bendravimo suteikimą, o kaip natūralų dalyką- kad Tu privalai jam pirkti.
Aš juos turiu aprengti? Na, bet nebūtinai džinsais madingiausias,galiu iš skuduryno. Bus aprengtas- bus.
Kodėl kas kart įsigeidus saldainių, čipsų, sulčių,jogurtukų, sūrelių ir t.t.- turiu tai pirkti? Gal užteks košės, sriubos, kotleto ir pan.? Juk bus pavalgę...?
Kodėl turiu samdyti rpetitorius- tegul patys zubrina...
Vat iš čia ir išeina, kad norimo daikto kaip nešiojamo kompo, naujos riedlentės- turi savo pastangas rodyti, o ne priimti kaip natūralų dalyką...

labai ačiū Jums už atsakymus, pasakysiu savo nuomonė kad man atrodo kad Jūsų vaikais augant pasikeis o kai išeis iš namų užaugęs gali būti kad tada tikrai įvertins viska ką dėl jo darote, dar manau darykit viska atvirkščiai , nebarkit už blogus pažymius ir ttt apsiraminkit lai viskas plaukia pasroviui, va pažiūrėkit gąsdino kad eis iš namų o kai sakėt eik davai , tai iškart nuomonė pasikeitė jam nesinorėjo niekur eit , tokios taktikos laikykitės visur bent mano vaiką tai veikia tikrai
Sėkmes Jūsų šeimai , daug kantrybės .

ir paskatinimas toliau elgtis taip kaip nori, nes vis tiek gauni viska ka nori - tai kam ka nors savo elgesyje keisti.

Papasakosiu, kaip aš sėkmingai motyvavau savo bernioką
Maniškiui irgi kompiuteris yra svarbiausia ir didžiausia gyvenimo aistra (deja). Iki maždaug praėjusių metų pabaigos mūsų namie galiojo taisyklė - vaikas kompiuteriu gali žaisti 1 val. per dieną darbo dienomis ir 2 val. savaitgaliais. Griežtai laikėmės šios nuostatos, kartais padarydami išlygą ir pridėdami pusvalanduką dėl labai gerai parašyto kontrolinio ar tuomet, kai pats pasisiūlydavo padėti buityje (nekalbu apie tas pareigas, kurios jam tiesiogiai priklauso). Tiesa, nuo praėjusio rugsėjo trumpam jam buvo leista su kompiuteriu žaisti 2 val. kasdien, bet labai suprastėjo mokslai, tad grįžom prie senosios praktikos (valanda per dieną, dvi - savaitgaliais). Na, o prieš Naujuosius metus pastebėjau, kad pastarasis laiko apribojimas jam nepadėjo - mokslai ir toliau sėkmingai ritosi pakalnėn. Tada sugalvojau naują taisyklę. 2 val. per dieną prie kompo savaitgaliais palikau, o darbo dienomis savo laiką žaidimams jis turėjo užsidirbti parnešdamas iš mokyklos 9-tuką arba 10-tuką (išskyrus kūno kultūros ir informatikos pažymius). Kiekvienas puikus pažymys pas mus "kainavo" 1 val. prie kompiuterio. Liūdniausia jam būdavo tomis dienomis, kai neparnešdavo "reikiamo" pažymio, bet kaip džiaugdavosi, kai parnešdavo keletą "valandų prie kompo"
Šis metodas mums padėjo tiesiog stebuklingai. Pati negalėjau net įsivaizduoti, kad tai taip paskatins vaiką kibti į mokslus. Ir nors jis man sakydavo, kad mokosi vien dėl kompo, manau, kada nors ateis laikas, kai ims mokytis sau. Tiesa, buvo pradėjęs vaikinas sukčiauti ir meluoti apie pažymius, bet po sankcijų (pusė mėn. be kompo) nustojo apgaudinėti.
Na, o visos atostogos pas mus kaip sekmadieniai - 2 val. prie kompo kasdien.
Materialiniais dalykais sūnaus neskatinu - manau, mano pareiga jį rengti ir auti. Ir labai džiaugčiausi, jei jis užsimanytų dviračio, riedlentės ar riedučių, jam tai visai neįdomu. Pas mus valdo kompas, kašis ir, kaip nebūtų keista, fantastinė literatūra. "Harį Poterį" net aš esu perskaičius, kad suvokčiau, kuom tas mano vaikas ten taip žavisi (kai kurias knygos dalis yra perskaitęs po 3-4 kartus)

Pas mus irgi 1 val. darbo dienom, 2 val savaitgaliais- bet jam tai atrodo taip mažai.

Jei būtų duodama žaisti už 9, 10- nežaistų išvis nes tokių per visus metus ant pirštų suskaičiuoti galima. Be to nėra kaip patikrinti, pas mus į pažymių knygeles surašo tik kas mėnesį pažymius, o kartais ir rečiau- pakeisti negalima. Bandžiau irgi prašyti kad jam surašinėtų auklėtoja atskirai, pačiam vienam pas mokytoja nėra kaip prašyti- jo žodžiais jis ne koks žąsinas kad vienas prašytų.

"Harį poterį" maniškis visas knygas po kelis kartus perskaitė. Ir šiaip jei nubaudžiu kompu jis randa užsiėmimu lauke arba knygas skaito. Labai gerai važinėja riedlente ir riedučiais, statė čia žiema su draugu rampą...
Na, šiandien su draugo tėvu išvažiavo į medžioklę, ryt gal su skraidyklėm skraidys. Sakė valgo daug, klauso, neatsikalbinėja, sportais užsiiminėja ir kasdien daug dirba (deda trinkeles).

As ir neturiu tikslo ka nors keisti. 3 x tfu, neturi elgesio bedu.