, reiks ir man taip padaryti, nes maniškis prie tinginių viską reikia sakyti po šimtą kartų susitvarkyk susitvarkyk.....
QUOTE(*bitele* @ 2010 01 12, 13:37)
Kai man baigėsi kantrybė rankioti smirdančias kojines iš palovių ir nuo grindų, tai aš vieną kart surinkau ir sukišau visą tą gėrį į kuprinę tarp sąsiuvinių. O kadangi kuprinė atsegama retai, tai su tuo turtu maniškis nukeliavo į mokyklą 
(tuomet jam buvo 13 m.)
Grįžęs aišku ėmė rėkaut, o aš pasakiau kad kai tik rasiu ką nors panašaus į kojne ar triūsikus ne vietoj darysiu tą patį.
Žinokit padėjo.... kokiam mėsnesiui.
(tuomet jam buvo 13 m.)Grįžęs aišku ėmė rėkaut, o aš pasakiau kad kai tik rasiu ką nors panašaus į kojne ar triūsikus ne vietoj darysiu tą patį.
Žinokit padėjo.... kokiam mėsnesiui.
O kaip jautėsi vaikas mokykoje? Ar nebuvo pažemintas? Ar jam viešas pažeminimas jau... įprastinė būsena?
QUOTE(Simense @ 2010 01 13, 21:26)
O kaip jautėsi vaikas mokykoje? Ar nebuvo pažemintas? Ar jam viešas pažeminimas jau... įprastinė būsena?
Nemanau, kad kas matė tą jo problemą mokykloje išskyrus jį patį. O jeigu pajuto gėdą - tai to ir siekiau. Beje, aš tokias auklėjimo priemonės stengiuosi pateikti su jumoru (ne su sarkazmu!). Stengiuosi pavaizduoti situaciją taip, kad ir vaikui, išanalizavus situaciją, pasidarytų juokinga.
Čia neturiu omeny labai rimtų aukščiau aprašytų problemų
tai kad je tik viduri stvarko, o kmpu kaip ir nemto
o maniškis vaikinas nieko negirdi - pastoviai kažkur nuklydęs. Bandžiau kalbėtis - mokykloj viskas gerai (elektroninis dienynas rodo tiesą ), gal kas skriaudžia - nu ne - noriai pasakoja apie draugus, apskritai toks vaikis, prie lyderių, sakau, gal įsimylėjo? dvylikti metai eina. Ar ne per anksti? Nu tiesiog iš kantrybės varo, kai bet ką reikia 2-3 kartus kartoti... Jau kai garsiai loti pradedu (nu atseit čia kaip šuo amsiu, niekas dėmesio į tai nekreipia) tada paklausia - ką sakei?...
), gal kas skriaudžia - nu ne - noriai pasakoja apie draugus, apskritai toks vaikis, prie lyderių, sakau, gal įsimylėjo? dvylikti metai eina. Ar ne per anksti? Nu tiesiog iš kantrybės varo, kai bet ką reikia 2-3 kartus kartoti... Jau kai garsiai loti pradedu (nu atseit čia kaip šuo amsiu, niekas dėmesio į tai nekreipia) tada paklausia - ką sakei?...
Negirdi. nes ausinės amžinai ausyse su muzika.
Jau įpratau iš kito kambario nieko jam garsiai neskyt, nes tikrai negirdės su tom ausinėm. Prieinu paliečiu petį ir tada sakau, tada jau neatsikalbės kad negirdėjo
Arba šaukiu vardu ir laukiu kol atsilieps 
Jau įpratau iš kito kambario nieko jam garsiai neskyt, nes tikrai negirdės su tom ausinėm. Prieinu paliečiu petį ir tada sakau, tada jau neatsikalbės kad negirdėjo
Arba šaukiu vardu ir laukiu kol atsilieps
Mano irgi toks diegas....13 metų vaikinui. Svarbiausia, kad jis namuose žino visas taisykles, visada nuoširdžiai gailisi jas pažeidęs (manau del akių) ir visada prasikaltęs kažką padaro man gero, kad nebūčiau tokia pikta. Bet praeina diena dvi ir vėl gaunu iš mokyklos žinių, kad jis nebuvo pamokose, kad vėl išeina nepateisinamas pažymys ir pan. Tada kalbamės 
Jis viską supranta, viską žino ir vėl labai kaltas. Kartais, kai man jau nelabai nervai atlaiko išlekia pas močiutę. Tada erorizuoja, kad negrįš, kad geriau aplamai vaikų namuose bus, kad aš baisi mama....
Man jau gėda eiti į mokyklą
Ir mes neturime pinigų psichologui. Bandžiau jį nuvesti pagal tokią psichologinę programą "draugai" ar kažkaip panašiai vadinasi, kur duoda vaikui jauną draugą, kuris su juo bendrauja po pamokų. Bet kai nuėjom, maniškis pasakė, kad jam nereik jokių draugų. O pas mokyklos psichologą neina, atseit jis ne kažkoks debilas (čia aš jį tokiu jo manymu laikau, kai siunčiu pas psichologą).
Namo pargrįžta visada kada liepiu. Tiksliau negrįždavo anksčiau, tai sugalvojau kitaip. Liepdavau pačiam pasakyti kada grįš. Tai dažniausias atsakymas - nežinau, bet prispaudus pasako kada. Na ir dabar visada grįžta laiku Tik dažnai nekelia ragelio ir aš nežinau kur jis ir ką veikia.
Jis viską supranta, viską žino ir vėl labai kaltas. Kartais, kai man jau nelabai nervai atlaiko išlekia pas močiutę. Tada erorizuoja, kad negrįš, kad geriau aplamai vaikų namuose bus, kad aš baisi mama....Man jau gėda eiti į mokyklą
Ir mes neturime pinigų psichologui. Bandžiau jį nuvesti pagal tokią psichologinę programą "draugai" ar kažkaip panašiai vadinasi, kur duoda vaikui jauną draugą, kuris su juo bendrauja po pamokų. Bet kai nuėjom, maniškis pasakė, kad jam nereik jokių draugų. O pas mokyklos psichologą neina, atseit jis ne kažkoks debilas (čia aš jį tokiu jo manymu laikau, kai siunčiu pas psichologą).Namo pargrįžta visada kada liepiu. Tiksliau negrįždavo anksčiau, tai sugalvojau kitaip. Liepdavau pačiam pasakyti kada grįš. Tai dažniausias atsakymas - nežinau, bet prispaudus pasako kada. Na ir dabar visada grįžta laiku
Tik dažnai nekelia ragelio ir aš nežinau kur jis ir ką veikia.
QUOTE(Tokata @ 2010 02 20, 15:36)
Mano irgi toks diegas....13 metų vaikinui. Svarbiausia, kad jis namuose žino visas taisykles, visada nuoširdžiai gailisi jas pažeidęs (manau del akių) ir visada prasikaltęs kažką padaro man gero, kad nebūčiau tokia pikta. Bet praeina diena dvi ir vėl gaunu iš mokyklos žinių, kad jis nebuvo pamokose, kad vėl išeina nepateisinamas pažymys ir pan. Tada kalbamės Jis viską supranta, viską žino ir vėl labai kaltas. Kartais, kai man jau nelabai nervai atlaiko išlekia pas močiutę. Tada erorizuoja, kad negrįš, kad geriau aplamai vaikų namuose bus, kad aš baisi mama....
Man jau gėda eiti į mokyklą Ir mes neturime pinigų psichologui. Bandžiau jį nuvesti pagal tokią psichologinę programą "draugai" ar kažkaip panašiai vadinasi, kur duoda vaikui jauną draugą, kuris su juo bendrauja po pamokų. Bet kai nuėjom, maniškis pasakė, kad jam nereik jokių draugų. O pas mokyklos psichologą neina, atseit jis ne kažkoks debilas (čia aš jį tokiu jo manymu laikau, kai siunčiu pas psichologą).
Namo pargrįžta visada kada liepiu. Tiksliau negrįždavo anksčiau, tai sugalvojau kitaip. Liepdavau pačiam pasakyti kada grįš. Tai dažniausias atsakymas - nežinau, bet prispaudus pasako kada. Na ir dabar visada grįžta laiku Tik dažnai nekelia ragelio ir aš nežinau kur jis ir ką veikia.
Turit pagaliau jam parodyti, kad jūs viršininkė, o ne jis. Nes panašu, kad vaikas po kelerių metų taps geriausiu atveju neklaužada, o blogiausiu - narkomanas. Ne panašu, kad jam vystosi neatsakomybė, nori būti per daug laisvas ir neįpareigotas. Tačiau realus gyvenimas kitoks. Turite jam paaiškinti, kad jei jis taip elgsis, tai užaugęs nebeišmoks būti normaliu žmogumi - nuolat bėgs nuo kitų. Jis viską supranta, viską žino ir vėl labai kaltas. Kartais, kai man jau nelabai nervai atlaiko išlekia pas močiutę. Tada erorizuoja, kad negrįš, kad geriau aplamai vaikų namuose bus, kad aš baisi mama....Man jau gėda eiti į mokyklą
Ir mes neturime pinigų psichologui. Bandžiau jį nuvesti pagal tokią psichologinę programą "draugai" ar kažkaip panašiai vadinasi, kur duoda vaikui jauną draugą, kuris su juo bendrauja po pamokų. Bet kai nuėjom, maniškis pasakė, kad jam nereik jokių draugų. O pas mokyklos psichologą neina, atseit jis ne kažkoks debilas (čia aš jį tokiu jo manymu laikau, kai siunčiu pas psichologą).Namo pargrįžta visada kada liepiu. Tiksliau negrįždavo anksčiau, tai sugalvojau kitaip. Liepdavau pačiam pasakyti kada grįš. Tai dažniausias atsakymas - nežinau, bet prispaudus pasako kada. Na ir dabar visada grįžta laiku
Tik dažnai nekelia ragelio ir aš nežinau kur jis ir ką veikia.
Tokata, ir kada dazniausiai grizta?
Jau visa mano giminė jam tai aiškina. Net praktiškai svetimi žmonės (vyrai), kad nesigautų vien bobiški pezalai jo akimis.
Liūdniausia, kad aš jau turiu įspėjima dėl tėvų valdžios nepanaudojimo vaiko auklėjimui. Vos ne kaip kokia kandžiūlnykė...Ir atrodo, kad stengiuosi iš visu jėgų jį auginti doru žmogumi. O jis vėl iš pamokų bėgioja. Prisikaups nepateisinamų, tada jau mane vėl gali bausti ir jau piniginėm baudom. Viską jis žino, bet nesuprantu kodėl vėl ir vėl elgiasi blogai. Jis ir pats sako "nežinau".
O aš tikrai biaju, kad po dar karto jį gali iš manęs ir paimti, kaip neprižiūrėtą paauglį.
Agotukas, iki 21 turi būti namuose ir tikrai būna. Na kartais 10 min paveluoja tai labai gailisi.
Liūdniausia, kad aš jau turiu įspėjima dėl tėvų valdžios nepanaudojimo vaiko auklėjimui. Vos ne kaip kokia kandžiūlnykė...Ir atrodo, kad stengiuosi iš visu jėgų jį auginti doru žmogumi. O jis vėl iš pamokų bėgioja. Prisikaups nepateisinamų, tada jau mane vėl gali bausti ir jau piniginėm baudom. Viską jis žino, bet nesuprantu kodėl vėl ir vėl elgiasi blogai. Jis ir pats sako "nežinau".
O aš tikrai biaju, kad po dar karto jį gali iš manęs ir paimti, kaip neprižiūrėtą paauglį.
Agotukas, iki 21 turi būti namuose ir tikrai būna. Na kartais 10 min paveluoja tai labai gailisi.
QUOTE(Tokata @ 2010 02 20, 15:03)
O aš tikrai biaju, kad po dar karto jį gali iš manęs ir paimti, kaip neprižiūrėtą paauglį.
O jus paskutini sakini jam saket? Kad jo toks elgesys tiesiog kelio pabaiga? Jei bega pas mociute, gal verta, kad ten pabutu kelias savaites? Ar kaip tin ten palaida bala?
Zinot, pagalvojau, kad jis tiesiog silpnavalis., kad ir labai nuosirdus. Jei atsiranda sunkumu, tiesiog pabega ir viskas... Gal jums geriau ne pas psichologa, bet i pas koki gera treneri kreiptis. Pvz rytu kovos daznai suzavi tokio amziaus berniukus. O vadovai ten ima kietai, ugdo valia ir drausme. Tokiam autoritetas svarbu. Kaip jo santykiai su teciu?
Tai taip, jis bėga nuo problemų. Šiandien į pamokas nenuėjo, paskambinau pabaraiu, tai grįžusi namo jau neberadau - išvažiavo pas močiutę. Tai būtent taip ir paskaiu, kad jis bėga nuo savo problemų ir jų nesprendžia. O pas močiutę tai žinot kaip...Kažkada barė ir močiutė, tai parbėjo atgal, o čia aš negerietė. Verkė visą naktį vaikas užsidaręs, kad jo niekas nesupranta. Man pačiai kartais jo gaila.
O tėčio mes neturim, jis žuvo prieš pora metų. Tai va taip ir gaunasi, kad aš ir pabarti ir paglostyti turiu, bet nevisada išeina glostyti, tai jis tos paguodos ieško kitur.
Kovos menai jam nerūpi. Man rodos tokiu metu jam išvis niekas nerūpi, tik kaip iki centro nuvažiuoti ir su draugais susitikti. Šiaip jis fiziškai stiprus vaikas, krepšinį tipo lankė, kol išmetė už nelankymą. Gitara mokėsi, pirkau specialiai, tai gavosi, kad aš pati išmokau, o ne jis.
Nesiseka jam tie mokslai, todėl ir bėga. O ir mokytojai tokių vaikų nemyli ir jam stimulo ten nėra. Dar man paskambina, paaiškina koks jis įžūlus vaikas, aš tada jį baru. Uždaras ratas.
O tėčio mes neturim, jis žuvo prieš pora metų. Tai va taip ir gaunasi, kad aš ir pabarti ir paglostyti turiu, bet nevisada išeina glostyti, tai jis tos paguodos ieško kitur.
Kovos menai jam nerūpi. Man rodos tokiu metu jam išvis niekas nerūpi, tik kaip iki centro nuvažiuoti ir su draugais susitikti. Šiaip jis fiziškai stiprus vaikas, krepšinį tipo lankė, kol išmetė už nelankymą. Gitara mokėsi, pirkau specialiai, tai gavosi, kad aš pati išmokau, o ne jis.
Nesiseka jam tie mokslai, todėl ir bėga. O ir mokytojai tokių vaikų nemyli ir jam stimulo ten nėra. Dar man paskambina, paaiškina koks jis įžūlus vaikas, aš tada jį baru. Uždaras ratas.
