QUOTE(antrakartmamyte @ 2009 10 21, 12:12)
Primelavo, kad kiekvieną dieną rėkiu ant jos dėl smulkmenų, kad net mušu, kad visiškai jos nesuprantu. Kad neleidžiu jai bendraut su draugais, tipo pati draugus atrenku ir t.t..
Ir ką..? Psihologė ėmė man aiškint bendravimosu vaiku taktiką, kad įsiklausyčiau į dukrą, būčiau atlaidesnė, kad tegu renkasi pati draugus, kad nekelčiau balso...net juokinga
Papildyta:
telefona buvau paėmusi kažkada, tai iš draugės kitą gavo, internetą atjungus išvaro vakarais pas draugę koią nors ir sėdi ten. Dabar visi juk turtingi, turi po kelis telefus (pas mus igi mėtosi dar kokie 4 senienos bet veikiantys).
Taip, reiks dukrai batų, bet nepirksiu tikrai, tegu šala, turi numintus senus, tegu vaikšto, juk ji sakė kad jai nieko nereik iš manęs. O šiaip po visų tų piktumų, tai ji lyg niekur nieko, vaikšto pasiputusi, kartais broliuką pakalbina... Širyt prašė pietums pinigų, bet pasakiau kad pavalgys namie, maisto pilna. Trenkė durimis ir išlėkė į mokyklą. Skambinau auklėtojai, sako kad pažymių knygutės dukra nerodo, namie irgi neradau...slepia, o kam beslėpt, juk ten vieni dvejetai ir n raidės
Matot, maniškis yra keturiolikos, dar ir podinukę tokią turiu. Tai visus juos mandrus tokio amžiaus pažįstu
Turėjome problemų mokykloje ir su elgesiu, bet namie niekada. Čia mano valdžia. Nenuleiskit rankų, jūs dar tikrai turit galimybę kažką pakeisti. Gali būti, deja, kad dukra užaugusi nebus jums artima, net kaltins nesupratimu ir pan., bet jūs, kaip mama, bent jau žinosite, kad viską dėl jos padarėte ir , nors ir iš toli, pasidžiaugti jos laimingu gyvenimu.
Pirmiausia turite kovoti su tais "išvaro kur nors". Namai ne viešbutis. O pas jus juk padorūs namai
Turite žinoti kur išeina vaikas ir kada pareis. Ta draugė, įtariu, irgi dar pas tėvus gyvena, negi paskolą butui pasiėmus
Jūsų vietoje, būčiau išprotėjus durna motka
Kas man reiškia išėjus pas draugę, paskambinti į jos namus ir gražiai su šypsena tėvams pranešti, kad dukra tuti pareiti namo ir tarp kitko užsiminti, jog nenorėtumėte, kad dukra lankytųsi jų namuose, nes tiesiog dabar turite problemų, kurias bandote išspręsti.
Įsiklausykite į psichologės žodžius, nenuvertinkite jų. Gal kalbate tiesiog daug pakeltu tonu, o gaunasi, kad rėkiate? Kalbėkite trumpai ir aiškiai, net su šypsena, neišsiduodama, kad ji jus savo elgesiu skaudina. Ir kantryyyyyybės. Išsireikalaukite iki galo. Nepamiršiu savo mamos, pusvalandį stovinčios tarpduryje kaip žvakė - tol, kol pradedu klotis lovą