Kaip greičiau išvaryti sūnų paauglį iš namų...

Dar net neperskaičiau visos praeitos temos, bet norėčiau pasisakyti, čia bus skirta istorijai, kurią pasakojo mums Naujas.vardas
Nesu kvalifikuota psichologė, bet kai ką parašyti tikrai noriu.

Labai baisu tai, kas vyksta jūsų šeimoje. Nepykite, bet žiūriu į viską jūsų sūnaus akimis - ir žinokite - aš irgi panašiai elgčiausi. Nesmerkiu jūsų, tiesiog jūs turėtumėte kitaip elgtis. Dėl muzikos - teisingai kažkas rašė - pasigarsinai - atimsim, išvežkite, paslėpkite ar kaip kitaip tas grojantis daiktas turi dingti kažkuriam laikui. Kad naktį nįsiliedžiate ir liepiate jam dingti, eiti savo keliais - būčiau jūsų kaimynė - nežinau, pati turbūt baladočiau jūsų duris, kol įleistumėte sunų. Aš atvirkščiai - tik išgirdusi, kad jis grįžta - laukčiau koridoriuje, atrakinęs duris lai pamato mane sėdinčią ir jo laukiančią. Pasakyčiau, kad pergyvenau, juk jis man rūpi, klausčiau kur buvo, kodėl išėjo ir t.t. Apkabinčiau ir pasakyčiau - susitariam, kad daugiau tai nepasikartos - jei nori išeiti - ateik ir pasakyk kur eini ir kada grįši, bet susitariam, kad nevėluosi, jei nustatome kažkokį laiką iki kada turi grįžti - turi nevėluoti, kitaip sekantį kartą neišleisime niekur eiti. Reikia ieškoti kompromisų. Dėl kuprinės - kiekvieną vakarą tikrinčiau (bet ne pati sudėčiau) jam kuprinę. Ruoščiau pamokas kartu su juo, arba bent jau patikrinčiau, arba sakyčiau - einame aš tau padėsiu paruošti pamokas. Pradėkite karturuošti ir paksui išeikite iš kambario, vis kas 15-20 min užeidamair klausadama ar viską supranti, gal dar kažką padėti? Paskui pasiimčiau sekančios dienos tvarkaraštį ir sakyčiau, va ryt matematika pirma pamoka - įsidėk knygą ir sąsiuvinį. Ir sedėčiau ant kėdės, o jis turėtų dėlioti tas knygas. Girčiau už bet kokį darbą padarytą. Dėl riedučių, dukros dviračio ir t.t. - įstrigo žodžiai - "dukra gavo patį geriausią dviratį". Na, viską matyt matuojate pinigais. Gal ir nupirkote jūs tą patį geriausią dviratį, bet nors vaikams nesakykite to.  Aš įtariu, ka dir dukra viską žino ir aišku mato, kaip elgiatės jūs su sūnumi, gal jums nebūnant ir ji leptelį jam ką nors, kad va aš turiu superinį dviratį, o tu lochas riedučių negavai. Aš tai vis gi būčiau nupirkusi jam riedučius ir pasakiusi - na, blogai mokeisi ir t.t. Bet aš labai tikiuosi kad kiti metai bus kitokie, perkame tau riedučius, kad tai paskatintų tave, matai mes ir tave mylime, bet tu su mumis elgiesi negerai, nesimokai. Laikant riedučius rankoje, arba prie kasų paklausčiau - susitariam, kad kiti metai bus geresni mokslo atžvilgiu? Pamatęs riedučius - seilė jam nutys ir jis tikras jums tai pažadės. Tada nupirkite - paduokite tuos riedučius ir vėl pakartokite, kad turi stengtis kkitais metais, tada gaus dar gerą dovaną mokslo metų pabaigoje, bet tik tuo atveju, jei tikrai matysime, kad tu stengies. Nereikia tų 10-ų vien, gal jam tikrai nesiseka, tiesiog reikia matyti, kad jis stengiasi. Oi, čia galima nagrinėti daaaug situacijų, jis jūsų šeimoje neturi "sienos", kad nors kažkas būtų pusiau jo pusėje, visi PRIEŠ jį. Ir jūs, ir tėvas, ir sesė. O kas ten per tėvas? Neina vyriškai pasikalbėti? Nuvaryti pažvejoti ar su dviračiais pasivažinėti, ar krepšinį pažaisti? Gal su kitais klasiokais ir jų tėvais suorganizuokite krepšinį, bobos lai sėdi ant pievos, o tėvai su sūnumis žaidžia krepšį ir skatinkite, girkite, per pertraukėles vandenuko duokite atsigerti, pagirkite ir t.t. Nėra bendravimo su vaikais. Tik dukrai už tai kad tokia gera - visos dovanos super, bet įtariu, kad ir su ja mažai bendraujama. Reikia BENDRAVIMO - palapinių, žvejybos, laužų, dviračių, riedučių ir t.t. Jūs nėščia - tai lai vyrai varo, lai išlekia su palapinėm su draugais kokiais (kad ir klasiokais), o jūs likite namie su dukra. Kaip supratau - jūs Vilniuje gyvenate, ane? Aš atsikrausčiau į Kauną gyventi - gaila, kitaip bandyčiau realiai jums padėti, apsimesčiau Vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektorė, išklausyčiau, išsišnekėtų vaikas, paisvaikščiočiau ir bandyčiau keisti jo pasąmonę, ir tada viskas savaime pasikeistų. 

Aš dėl mokslų sūnui sakau, kad tai yra pagrindinė visų vaikų pareiga.  Ją turi atlikti visi vaikai, stengtis atlikti gerai.  Už pasiekimus moksle jokių prizų nedalinu.

Sūnaus klasioko istorija:
Pavasarį tėvai nupirko naują mobilų ir neišpakuotą padėjo ant stalo.  Vaikas jį galės pasiimti tuomet, jei metiniame bus tik desimtukai ir devintukai.  Berniukas penktą klasę baigė su vienu aštuntuku, visi kiti buvo devintukai ir desimtukai.  Kaip į tai reagavo tėvai, aš nežinau.  Pagal "žaidimo" taisykles, turėjo neduoti to mobilaus...
Mano akim žiūrint, čia yra pavyzdys, kaip užmušti vaiko norą stengtis.  Pastangos nebuvo įvertintos, o lauktas rezultatas nepasiektas, dovanos nebus . Vaikas jaučia tik nusivylimą.. 

Ar ne geriau, jei leidžia, finansinės galimybės tiesiog nupirkti tą išsvajotą daiktą, paduoti be jokių ceremonijų ir pamokslavimų ir pasakyti: "jei šitas daiktas suteiks tau džiaugsmo, tai aš džiaugsiuosi kartu su tavim "?

aš nesuprantu ,kaip naujas vardas dar nerado kur savo vaiko idarbinti,nes tik kai tures tikra viršininka prades galvoti,kaip čia iš bezdžionės žmogum evoliucionuot.

naujas vardas gal vis dėl to galėtumėt man atsakyt? bučiau dėkinga .

Aš dėl mokslų sūnui sakau, kad tai yra pagrindinė visų vaikų pareiga.  Ją turi atlikti visi vaikai, stengtis atlikti gerai.  Už pasiekimus moksle jokių prizų nedalinu.

Sūnaus klasioko istorija:
Pavasarį tėvai nupirko naują mobilų ir neišpakuotą padėjo ant stalo.  Vaikas jį galės pasiimti tuomet, jei metiniame bus tik desimtukai ir devintukai.  Berniukas penktą klasę baigė su vienu aštuntuku, visi kiti buvo devintukai ir desimtukai.  Kaip į tai reagavo tėvai, aš nežinau.  Pagal "žaidimo" taisykles, turėjo neduoti to mobilaus...
Mano akim žiūrint, čia yra pavyzdys, kaip užmušti vaiko norą stengtis.  Pastangos nebuvo įvertintos, o lauktas rezultatas nepasiektas, dovanos nebus . Vaikas jaučia tik nusivylimą.. 

Ar ne geriau, jei leidžia, finansinės galimybės tiesiog nupirkti tą išsvajotą daiktą, paduoti be jokių ceremonijų ir pamokslavimų ir pasakyti: "jei šitas daiktas suteiks tau džiaugsmo, tai aš džiaugsiuosi kartu su tavim "?

O šiaip- maniškis paauglys-į mokyklą  dedasi, bet nedasideda-jei ir tikrini,nes nežinai ko reikia pamokai. Daro pamokas, sėdi kartu darai- bet kas iš to jei sako nieko neužduota, prašiau mokytojų surašyti į atskirą sąsiuvinį -atsakė pačiam susirašyti juk jau 8tokas. (Na, o kas užduota - atėjus kad ir po valados randi nepadaryta. Ką pasiūlysite? )Tai pripirkau kitų vadovėlių, kitų pratybų ir papildomų užduočių, bent žinau ką daro ir ką aš užduodu.
Dėl daiktų pirkimo po I trimestro aptarėme ko jis-sūnus labiausiai norėtų, kad stengtųsi  mokytis, na buvo kartu su juo nubrėžti reikalingi tikslai-pasiekiami-. Buvo pažadėta nešiojamas komiuteris ir telefonas kokį jis išsirinks- ir ką ogi nieko - nepasiekė nors galėjo, nei pusės tiek-nieko nepirkome, o III išis bezobrazija- nes pradėjo bėgti iš pomokų. Avansu irgi buvo pirkta ko norėjo- ir tas nepadeda Tai priėjau nuomonės, kad turi rodyti pastangas bent jau, kad gautų ko nori...
Dėl išėjimo-grįžimo. Jie gali ką nori pažadėti, bet apsisukę daro tą patį. Čia mano dukra "kaip katinas kada nori vaikšto ir grįšta", sėdėjimai- laukimai rymojimai naktimis, poklabiai, ;pažadai, įsileidimas-neįsileidimas, išvarymas net iš namų- nu niekas nepadeda- ji jau didelė ir kada nori tada gali grįšti. Taip egiasi ir jos draugai Tai kokį būdą pasiūlysite dar?

Būčiau labai dėkinga, jei kas turintis patirties pasiūlytų idėjų, kaip reikėtų spręsti čia siaubutės aprašytą situaciją. Pas mane labai panašu. Ką daryti nežinau

Dėl mokslų, tai reikia vaiką motyvuoti.
Siaubutės istorijoje jau dabar aišku, kad pažadėti daiktai nebuvo tinkamas motyvas, nes nedavė rezultatų  Apskritai, paaugli motyvuoti sunku.
Bet juk turi būti kažkas dėl ko stengųsi? 

Dar galima bandyti keisti toną, kuriuo šnekama apie mokslą.  Pvz. klausimą:  ar paruošei pamokas? Pakeisti į:  "apie ką šiandien kalbėjote per istoriją?". Galbūt ta tema galima padiskutuoti, pvz. XX a. lietuvos istorija gali papasakoti liudininkai, t.y. seneliai gali papasakoti apie trėmimus į sibirą, vokiečių okupaciją, jūs patys -apie sausio 13 įvykius.

Galbūt ta tema galima padiskutuoti, pvz. XX a. lietuvos istorija gali papasakoti liudininkai, t.y. seneliai gali papasakoti apie trėmimus į sibirą, vokiečių okupaciją, jūs patys -apie sausio 13 įvykius.