mielosios, aš pati buvau toks paauglys, kurį norėjosi iš namų kuo greičiau išvyti
..... Ir vijo tėvai...
Bijau, kas bus, kai manieji vaikai paauglystės sulauks.... Bet noriu,kad jie žinotų - myliu juos!!!!!!!!! Jei žinos, tikiu, kad nesiegs kaip aš... (net jūsiškiai angeliukai, lyginant su manimi paauglystėje
)
Nes nuo 15 pradėjau durnavoti
Pankavau, metalistavau...- žodžiu įvairiai su išvaizda darkiaus, vėliau po sektas ir religijas pradėjau klajot: tikėjimo žodis, krišnaitai, satanistai, provoslavai, katalikai, jehovos liudininkai.... Rūkyt pradėjau, vėliau ir alkoholis laiks nuo laiko pasipainiodavo, buvo ir "žolės", ir "ratų"... Tėvų neklausiau, galėjau juos ramiai iškeikt... Jie mane kasdien lupo, o aš toliau taip elgiaus.... Bėgiojau iš pamokų...Bėgiojau iš namų.... Visaip būdavo - negrįždavau ir dieną, ir savaitę... O 17 metų sulaukus beveik visiems metams iš namų išsidanginau.... Mečiau 12 klasėj mokyklą (o mokiaus be trejetų penkiabalėj sistemoj) ir pabėgau iš namų valkiotis po plačiąją Rusiją...
Žodžiu,daugelio iš jūsų vaikai tikrai geresni...
Rašau, kad paguosčiau
Tikėkit, kad gali jūsų vaikai "normaliais" užaugti
Jei aš pavirtau "normalia (turiu šeimą, du žavius vaikus, savus namus, esu baigus magistrantūrą, nesukandėjus ir t.t.), tai ir jie gali
Tik mylėkit savo vaikus, nesakykit, kad norit jais atsikratyt, sakykit, kad mylit
Juk taip ir yra