Kaip greičiau išvaryti sūnų paauglį iš namų...

Naujas.vardas, kas nutiko? juk rašėt kad iš mokyklos atsiėmėt, kad laukė broliuko...

Vat dabar ir man noris riebiai nusikeikt, nu kas per jo..p..r..s..t..
Siaubas ir kodel taip......pedagogu vaikai....ir tokie.... zinote galutinai likau pritrenkta. Du metus dirbau su labai sunkiais paaugliais, bendravau ir su ju mamomis. Ir ka.....nemaza dalis ju mamu - pedagoges, na ir uzmetykite dabar mane asmenais.

Papildyta:
[quote=zinulė,2009 08 04, 17:31]
Na ir... Aš irgi, ir dar mokykloj dirbu, bet mano abu bernai auga visiškai skirtingi, nors auklėju vienodai. Teorija nuo praktikos oi kaip skiriasi, vaikas gali į akis sakyt kad bus geras, o daryt viską priešingai. Negi galvojat, kad tėvai uždraus paaugliui su kuriuo nors draugauti? Gal pasiūlymą kaip? Užrakint namie? Taigi mokykloj galima susitikt. Atvejis iš pažįstamos gyvenimo: viską darė su vaiku kartu:žaisdavo, skaitydavo, piešdavo, atsakinėdavo į visus jo klausimus, o buvo tikras kodėlčius, ir pan. Mažasis buvo švelnumo įsikūnijiimas, glaustydavosi prie mamos, nešdavo jai kokių "gėlyčių" priskynęs ir pan. 8 klasėj pasikeitė: keiksmažodžiai, siuntinėjimai na..., bėgimai iš pamokų ir namų. Draugų nebuvo tokių, klasėj buvo "kiečiausias". Kad ir kiek tėvai kalbėjo, nieko, klausydavo, galvą linkčiodavo, o darė priešingai. Dabar baigė 10, elgesys lyg keičiasi geryn. Tiesa, jokių pasikeitimų nebuvo, kai vaikas pradėjo išsidirbinėt, nes garantuoju, kad ten pradėsit priežasčių ieškot. Jis sakydavo, kad šiaip sau taip elgiasi, kai klausdavo, kodėl taip daro.
Taigi gal patarimas mamoms toks: išlaukit. Pastebėjau, kad labiausiai būtent tokio amžiaus 14-16 metų vaikai ir nori pasirodyti . Pvz maniškiai auklėtiniai 10 šiemet labai subrendo, ypač panelės. Vaikinukai dar kai kurie stengisi pasirodyt, bet jau dygliai krenta, ne tokie, kaip buvo anksčiau. O ir tėvai taip sako.

Dirbate mokykloje? Jau paminkla galima statyt - pagarba Jums. Suprantu, kad stebite savo mokinius ir matote, kaip jie keiciasi. Bet savi mokiniai dar ne genetines atzalos, o ir teorija nuo praktikos toli nukeliavusi. Taciau patvirtinote, mano taktika, kitaip tariant as kalbejau apie kantrybe, o laukimas be kantrybes ar imanomas?
Ar pazistama kreipesi i psichologus? Nevisuomet pasyvus laukimas pasiteisina.....

turiu dukra 16 metu

Pagal istatymus Lietuvoje toks mokymosi budas (studentiskas), kai vaikas gauna mokymosi uzduotis , pats savarankiskai joms pasiruosia ir kas 2 savaites ateina i mokykla pas mokytojus atsiskaityti, yra galimas tik jei mokykla su tuo sutinka, isskyrus atvejus jei medikai duotu tokia oficialia rekomendacija. Mano vaikas atsiskaitinejo mokytojams ju nedarbo metu. Mokykla neturi lesu uz tas valandas mokytojams sumoketi. Na tai, normalu, kad mokytojai po vieno tokio trimestro uzprotestavo. Tiesa as siuliau atsiskaityti asmeniskai su kiekvienu mokytoju uz papildoma darba, bet jie atsisake, nebent tam butu gautas oficialus direktores pritarimas. Na o direktore su tokiu atveju nebuvo susidurusi, per daug biurokratiniu kliuciu is to .... ir sutikimo negavau.
Tai sunus tokiu budu labai gerais pazymiais mokesi viena trimestra, o po jo turejo gristi i mokykla ir mokytis kartu su visais. Na tai cia ir vel prasidejo viskas tas pats, kas ir iki isvarymo is mokyklos buvo. Pazymiai patys blogiausi ir elgesys toks, kad mokytojai i jo puse ziureti nebegali...
Tai va, kazkaip keistai gaunasi, pasirodo mano sunui reikia tik individualaus mokymosi kad rezultatai butu geri - jis negali buti tarp bendraamziu, nes tarp ju sudurneja visiskai.
O del atzagarumo, grubumo ir bjauraus bendravimo tono bei issireiskimu cia viena mama rase, kad tiesiog reikia islaukti iki kokiu 16-kos metu... Na tai mes su tevu "uzsiblokavom" ir bandom laukti.

Daug kas dalija visokius patarimus, kaip reikia auklet nuo pirmuju dienu ir pan. As manau, kad kiekviena normali mama ir aukleja taip, kaip moka, kaip mano, kad bus geriau, nemanau, kad cia raso kokios asocialios motinos, kurioms nerupi ju vaikai. Visos sieke, kad ju vaikas butu geras zmogus, bet is kur zinot, kaip to pasiekti, nera vieno kelio, visos bando taip, kaip jom atrodo geriau, ir naturalu, kad padarai klaidu, ar balsa pakeli koki karta, ar be nuotaikos pabendrauji , juk moterys ne robotai, ne kiekviena diena mum linksma ir laiminga O ir siaip , tarkim pas mus giminej moteris yra tokia, kuri visa gyvenima girtuokliavo, nieko nesieke, gyveno mazam bendrabucio kambarely, vaikas pastoviai pas kazka paliktas budavo, bet jos sunus ir geriausiai mokykla baige ir universiteta ir nei ruko, nei geria.. o kitos va ir pasakas skaito ir gelytes renka, o va kaip nutinka. Nereikia spjaut i sulini niekad

gal negražiai nuskambės, bet kodėl nepabandžius tos medikų rekomendacijos "susiveikti" kaip nors?
juk yra medikų kurie nedarbingumą gali suveikt, arba atleidimą nuo kariuomenės, tai gal ir tokią rekomendaciją nupiešt galėtų

bet nepaklausei, kas jų tėčiai gal berniukams tėtukas svarbiau, a
mūšiškis labai panašus į tėtuką, manau, genetika irgi nemažai nulemia. O mano atveju matau tik vienintelę klaidą auklėjimo - perlepintas vaikystėj (ne tik mano, bet ir visų bobučių)
P.S. ne mokytoja aš, bet psichologijos ir pedagogikos mokiausi ir dabar dar šviečiuos, nes smalsi esu

Mano poste auksciau Jums rasiau, o papildziau minti atsakymu ir zinulei - ji minejo, kad dirba mokytoja (zr. auksciau).

Genetika.......nesutinku. Genofondas deja parodo kas mes, bet ne kokie mes. Sakykite, jei pvz. mano tevas alkoholikas arba nusikaltelis, ar as irgi busiu tokia? Rizikos faktoriu vertinu, bet ne tokiu mastu. Iki siol nera vieningos ir pagristos mokslininku nuomones, kas lemia paaugliu delinkventini elgesi: biologiniai ar socialiniai faktoriai. Taciau dauguma teigia, kad vis gi makro - mikrosociumas + psichine sveikata. Biologinius faktorius sureiksmino A.Hitleris, todel pasizymejo savo bandymu isvalyti ariju rase nuo ,,atlieku" tiesiog kastruodamas ar sterilizuodamas ,,nesveikus" zmones .

O kas tu vaikuciu teciai - issilavine ir inteligentiski zmones, kaip bebutu keista, taciau ir tokiu seimu paaugliai isdarineja zbitkas.
Islepinote (dazniausia paminetinas visu tevu) sunu? Sutikciau, jei tai butu vienas vaikutis, manau sitaip bandote pateisinti save. Spraga buvo, bet ner laiko jos ieskoti, tad vistiek palaikau tik Jus.

Būtent, kad vienas. Sesuo gimė tik, kai jam buvo 9 Kaip sakoma, iki to laiko jau turėjo būt išauklėtas
P.S. Dėl genetikos ir aplinkos faktorių galima ginčytis iki pamėlybnavimo, ne tik mums, bet ir profams, bet kartais būna taip ir ne kitaip. Aš tiesiog jau baigiau ieškoti kaltų, nes matos pabaiga Baigs mokslus galės gyvent savo galva ir pas mane tokią pabaisą nesirodyt, nes ir šuo kariamas pripranta - pripratau ir aš per tiek metų, bet kartais nervai nelaiko tikrai

Na pagaliau susirinko i kruva sunkiu paaugliu mamos... piktos, nusivylusios, nelaimingos, taciau vis dar mylincios savo vaikus...
maniskiui irgi jau 16 metu, sedziu dabar, kapoju nervus raminancias tabletes ir galvoju, ka dar galiu padaryti... visi tie forumieciu patarimai kaip reikejo, kaip derejo dabar tik sukelia pykti, juk nei jos nei mes neturi laiko masinos ir nieko praeityje keisti negalime. zinau kaip mama, kad ir klaidu padariau nemazai ir mano vyras toks psichinis pasitaike ir dar su kruva problemu, bet ka dabar tai gali pakeisti... Ka tik parsiveziau savo "mazyli" is stovyklos, nes isvare uz grubu elgesi, keiksmazodzius, grasinimus ir pan. nors pats labai norejo i ja vaziuoti ir jau ne pirmi metai ten buvo... dabar mano vyras daro pazanga pokalbiuose su juo, o ir as kvalifikuota psichologe (siaubas kaip beviltiskai tai skamba) stengiuosi protingai delioti visus pastebejimus... Bet kas gaunasi, kai jis namuose, tevo zodis praktiskai visada yra isgirstas ir ivykdytas, taciau manieji lia lia tai salia kazkur nueina. bet tai dar ne problema. problema tame, kad atsirades panasiu paziuru paauglioku buryje jis staiga tampa lyderiu ir prie jo visi tokie taikosi, na tada maniskis visomis juodomis spalvomis suziba... patiko vieno stovyklos vadovo pastebejimas, kad tokiems paaugliams reikia karinio rezimo stovyklos, kad jie butu grieztai istatyti i remus ir zinotu savo pareigas... mano atveju gerai yra tai, kad maniskis sutinka eiti pas psichologa spresti savo problemu, tai tikiuosi zenklas, kad nesijaucia gerai tame kailyje...

o tuos teorinius pastebejimus as jau atmintinai zinau: pasitiketi, daugiau laisves ir t.t.

tik nepasiduokit mamytes, juk is tikruju kiek yra pavyzdziu, kad tie velniu prisisveite paaugliai veliau tampa tikrai normaliais suaugusiais.
Papildyta:
siulau visoms susiburti i nesuprastu paaugliu mamu buri, netylekime, kalbekime - nors tai nera iseitis, taciau viena per kita bandykime ieskoti vilties, nusiraminimo... kas gi jeigu ne mes viena kitai galime padeti ir aisku suprasti. To is musu neatims niekas...

Matai, tai daroma jei nustatoma, kad vaikui su psichika yra kas nors ne taip, arba jei jis turi judejimo negalia....
Tai kazkaip tai....
Papildyta:


Pas mane visiskai tokia pati situacija - i stovyklas jau nebevezame, nes is visu, kur tik vaziavo, ismete uz siaubinga elgesi. Kai sueina i kolektyva su bendraamziais, tai is kart tampa lyderiu prie kurio klijuojasi visi blogiukai.... O kai pasnekame dviese, tai atrodo ir protingai masto vaikas ir strateguoja i ateiti ir susitariame ka ir kaip nuo siol bandysime keisti jo santykiuose su aplinkiniais, bet vos tik praeina pusdienis - ir vel tas pats.... visiskai beviltiskos pastangos kazkaip ji gelbeti, traukti is duobes. Va tik mane ramina, kad alkoholio ir narkotiku klausimas jam yra visiskas tabu - pats piktinasi tokiais mokyklos vaikais. Na ir klases mergaites labai gerbia - vis kazkoks sviesulys tunelio gale matosi... gal dar pora meteliu ir ateis i prota ?

sitaip dakepe... ne duok Die...