Kaip greičiau išvaryti sūnų paauglį iš namų...

nu nebutinai,o ji nepasake,kad butent jusu gyvenime jai atrodo netinkama

... Netikiu jokiomis pedagoginėmis teorijomis. Esu įsitikinęs, kad vaikų auklėjime yra reikšmingas tik tėvų pavyzdys, iki ir po vaikų gimimo. Jeigu tėvai nieko nedaro savo asmeniniame savęs auklėjime, tai kaip jie gali auklėti vaikus?
... Ar daug žmonių, nusprendusių turėti vaikų, užduoda sau klausimus, ar jie yra sveiki, ar turi pakankamai turto, kad aprūpinti vaikus apsauga, komfortu bet kokiose gyvenimo peripetijose, o svarbiausia, ar gali būti jiems pastoviu gyvenimo pavyzdžiu? Žmonės dažnai apie tai nemąsto. Jie gimdo vaikus ir palieka jiems patiems spręsti jų problemas, o šie paaugę jau turi savo vaikų ir t.t.
... būsimi tėvai nemąsto, kad vaiko pradėjimui reikia ruoštis mėnesius, o tai ir metus. Bet dažniausiai pradėjimas prasideda po persirijimo ar persigėrimo alkoholiu, kai jau nebežino, nei kur, nei kaip... O gi vaiko pradėjimas turėtų vykti pilnoje harmonijoje tarp mylinčiųjų.
... Barniai tarp tėvų, neištikimybė, šaltumas ir t.t. sukuria namie atmosferą, kuri atsispindi vaiko sveikatoje. Tėvai turi suprasti, kad vaikas turėtų būti ne gyvuliško instinkto rezultatas, o minčių, sielos ir meilės išraiška.
Dauguma žmonių gyvena gyvulio gyvenimą: valgo, miega, geria ir dauginasi – jų akte nėra nieko dvasingo, meilė iš vis neturi reikšmės, o vėliau vaikai turi atkentėti už tėvų kelių sekundžių malonumą. Todėl auklėti reikia tėvus ir būsimus tėvus, tuo būdu netiesiogiai bus auklėjami ir vaikai...
... Dauguma tėvų mano, kad jų pareigos – galimybės apsiriboja vien pradėti ir pagimdyti vaiką, o visa kita: vaiko charakteris, konstitucija, sugebėjimai ir trūkumai priklauso nuo atsitiktinumo ar Dievo, apie kurį irgi neturi jokio supratimo. Girdėję kažką apie paveldimumą, jie neabejoja - vaikas bus panašus į juos ar senelius, tačiau negalvoja, jog gali kažką tai padaryti, kad gali įtakoti panašumus ir galimybes.
... Tėvai, kurie gyvena kontroliuodami save ir gyvenimą, gali tikėtis dvasingų vaikų, bet tokių yra taip reta, kad planetoje pilna nusikaltėlių, ligonių ir t.t. Pradėjimo metu tėvas yra kūrėjas, o mama formuoja vaiką. Tėvas duoda savo esmę: tai, ką jis turi savyje sukaupęs, kuo gyvena, ką jaučia, ir savybių visumą. Gyvenimo būdas registruojasi chromosomose. Kiekviena mūsų ląstelė turi atmintį. Nesvarbu, kaip jūs vaidinate save – gerą, nuoširdų... tai beprasmiška, nes viskas, ką mąstote, jaučiate registruojasi ir paveldima daugybėje kartų...
... Kas liečia mamą, tai ji per devynis mėnesius sukuria savo vaikui visas savybines medžiagas, pati to nežinodama, ji sukuria teigiamas arba neigiamas vaiko vystymosi sąlygas. Kaip ji tai daro? Ji tai daro savo mintimis, jausmais ir gyvenimo būdu.
... Daugybė motinų neturi jokio supratimo apie tai, kad jos įtakoja savo vaiko esybę. Kai gimsta vaikas, paauga, jau vėlu ieškoti auklėtojų, gydytojų, mokytojų, kad perauklėti tai, kas jau įdėta. Vaikas jau susiformavęs. Joks mokytojas ar auklėtojas negali jo performuoti taip, kaip, jeigu daiktas padarytas iš švino, negalima jį perauklėti į auksą. Vaiką galima išmokyti, bet pakeisti jo prigimtį neįmanoma. Todėl geriausiai vaiką formuoti įsčiose. Moteriai visų svarbiausia nešiojant kūdikį yra jos mintys ir gyvenimo būdas, kuris apspręs vaiko sveikatą, talentus ir galimybes.



apmastymui vieno dvasinio mokytojo

As ta pati sakiau savo mamai.Jinai atsake, gerai pasimikink is mano klaidu gal lengviau bus gyventi. Kai mano grazuole pasake man kad as esu kvaila ir jinai manes nekencia, atsakiau: kai uzaugsi ir turiesi savo vaiku tavo dukra ta pati tau pasakys esi prootinga kol savu vaiku neturies Nekreipiu demesio ka jinai man sako, gi sako kad iskaudinti. Paskui ateina atsipraso, buna net apsiverkia Kai pykstames visokiu nesamoniu viena kitai prisnekame

Ne labai sutinku. Visu pirma kiek yra tokiu "dvasiniu mokytoju" tiek ir nuomoniu Jei paskaityti Freud, Erikson. Mahler, Bowly - zmogus formuojasi ankstyvoje vaikysteje nuo pirmos dienos ir tevai vaidina pagrindine role
Visi mes darome klaidas niekas nera perfect. Kitas dalykas soc.paveldymas kai vaikai net ne visada tai suprasdami vairuoja tuo paciu keliu kaip ir tevai

tada klausiau, atsake:
-nesusilaukciau taip ankti vaiku ir visa kita...
daugiau nieko, pasimete.



pas mus irgi taip pat...

o ko jus jai prisnekate?

na, kazkada po kelias savaites trukusio ginco, pavadinau ja idijote. nepamenu uz ka. po to viena kitos atsiprasinejome.

uoj as maniau daug baisiau.
na is esmes gi laikai keiciasi,as irgi nesusilauksiu vaiku taip anksti kaip mano mama .
o del vaikino manau jai geda tiesiog,man irgi taip buvo,nenorejau nieko pasakot,bet as jauciau is motinos tokia lengva pasaipa.nezinau kaip pas jus.

aš kiek save prisimenu irgi maniau, kad būsiu "kietesnė už tėvus" čia, manau, jaunatviškas maksimalizmas šaukia, kol nereikia niekuo rūpintis, nė už ką atsakyti dabar kai jau laikas anūkams, tikrai mąstau kitaip ir tėvai nebeatrodo tokie "lūzeriai"


norėčiau pabendrauti su tobulais visų šitų dvasinių mokytojų vaikais gyvai Patricija, tikrai skaitom ne vien SM ir tikrai ne tik teliką žiūrim Bet ne viską galima knygutėse rast, ir dažniausiai dvasiniai mokytojai patys yra bevaikiai, nes baisu, kad nepasitvirtins jų teorijos praktikoje Gyvenimas yra daug sudėtingesnis dalykas negu vien tobulėjimas, neretai tenka grįžti atgal, kad pamatytum, kas vertingo yra dabartyje

As pati savo dukrai sakau kad neskubietu su vaikais kai uzaugs. Visu pirma issilavinimas o paskui vaikai

o kad sie zodziai jiems i ausi, taciau kai isimyli nieko negirdi , is savo patirties sakau

vat vat, bet reikia suprasti, kad jeigu jau isimylejai, tai nebutina vaiku prisidaryti...