Kaip greičiau išvaryti sūnų paauglį iš namų...

Drisciau nesutikti. Gal but tas pokalbis neduos tai ko norosi, bet bent jau pabandys ir bent jau mama prades "kazka galvoti",
Mam tikrai galvoja ,kad jos dukra saunuole, bet ir Letei norisi tai nors kartai girdeti is mamos.

taip tik filmuose būna. ir naivu tikėtis, kad pokalbiu ar laišku pakeisi žmogaus charakterį. gal tam kartui kažką... nebent. geriausia tikrai -- nekreipt dėmesio.

Charakterio gal ir nepakeis, bet jei mama protinga, o sprendziant pagal dukra, manau, kad taip, tikrai turetu padeti dukros nuosirdus laiskas-prasymas- pasikalbejimas. As/mes kartais ir su vyru pasirasinejam laiskais, nes jau esam tokie zmones, kad islieti savo jausmus zodziais kartais yra sunku, taigi rastu tai, ka jauti ir ka nori pasakyti, galima tikrai lengviau pasakyti.

Regal, protinga mama ir pati žino, kad dukra to nori, jei nedaro- negali, ar turi tam kažkokių priežasčių, gal čia auklėjimo metodas ar dar kas. Mano mama pasakė, kad negali, o mano bandymai kalbėti kainavo daug nervų mums abiems.

As ir nesiulau keisti charakteriaus. Tik sakau, kad galima padaryti ta zinksni link susikalbejimo.
Tiesiog kartais zmones kai kuriu akyvaizdziu dalyku nemato. Pvz. Letes mama viduje dziaugiasi, kad jos dukra tokia protinga, bet garsiai apie tai nesneka. Jai atrodo, kad dukra tai supranta pati. Dukrai norisi buti ivertintai, bet "garsiai". Viena nezino apie kitos nuomone. Susede jos gali tai issiaskinti - visi lieksa patenkinti. Cia idealistine situacija, bet manu jau nuo tokio amziaus reikia pradeti mokintis sneketi su gyvenimo "partneriu".

Paskaičiau pirmas šios temos žinutes. Situacija labai panaši į mano. Paauglys sūnus neklauso nei manęs, nei mokytojų, tuingi mokytis, trukdo pamokose, atsikalbinėja ir pan. Naujoje mokykloje jau po mėnesio sėdejau pas direktorių kabinete ir aiškinausi dėl jo elgesio. Stengiuosi jam padėti. Gelbėju situaciją kiek galiu. Na...kartais ignoruoju, nes noriu pailsėti.
Pirmojo paauglio mama jo nekenčia Nori išvaryti iš namų Man plaukai šiaušiasi skaitant. Įsivaizduokite kaip jaučiasi tas vaikas. Mokslai nesiseka, niekas nemyli, net patys artimiausi žmonės jo nekenčia, niekam jis nereikalingas...Tuomet dėl ko stengtis ? Aš matau problemą mamos požiūryje į sūnų ir išaugusią didelę bėdą dėl to. Vien koks temos pavadinimas Siaubas, MAMA !
Man kantrybė taip pat jau išseko. Šiandien išgirdau išrėktą "nekenčiu tavęs". Na ką...eilinis isterijos priepuolis. Ramiai atsakiau "o aš tave myliu".
Vaikas manęs nenori klausyti, visada jo paprašius kažką nuveikti iškyla skandalas - nedarysiu, pati pasidaryk, neįdomu...Bet kai aš nematau viskas būna padaryta
Šiaip turime mes ir kitų bėdų, auginų jį viena, tėvelio neturime. Matyt dar vyriško patarimo trūkumas ra šiaip kas.
Rytoj eisim pas rimtą psichologą.

Naujas Vardas, kaip jums sekasi? jau turbut ir leliukas gime? kaip sunus reaguoja? gal kas nors keiciasi?

ohoho kokia tema idomi! va ka reiskia naktinejimas sm'e-paskaitai ir kur reikia, ir kur ne. mamai linkiu tos vidines mamos stiprybes, kokios neturi niekas kitas. kazkodel man atrodo, kad viskas jusu seimai bus gerai.


...ir tyciojasi is bendraklasiu kaip supratau. mano mokykloje buvo toks 'asas'. Deja as, kaip ir daugelis kitu nepakliuvom i jo 'favoritu' tarpa ir tekdavo isklausyti patyciu, uzgauliojimu. Slykstu, kaip elgdavosi per pamokas su mokytojais ir mokiniais. Nors neimdavau tokio asilo zodziu rimtai, bet nuotaika ir siaip savijauta sugadindavo. Gal ir su juo tevai nesusitvarke, nes skundai istisai ejo? Siandien sutikus tikrai graziai nesnekeciau su tokiu, bet dar ir atgal uz tas mokyklines skriaudas psichologines atkirsciau. Kazkaip keista tureti jau savo vaika, bet ir paciai taip svieziai prisiminti paauglyste. Net sukilo viduj viskas prisiminus. Mano vaikui taip gyvenima koks 'tevu meiles negaunantis' bandytu apkartint ar palikt visam gyvenimui randus sirdy-nepagaileciau. Baisiai pasakiau. O jei pati buciau tokio vaiko mama? Dieve, kaip sunku buti mama!

Sveiki,

Leliuko vis dar laukiam - dieneles ant vienos rankos pirstu beskaiciuojam Esu maloniai nustebinta, kad sunus pradejo rupintis jog nieko sunkaus nenesciau, nesilenkciau ir is vis is lovos nelipciau Pats savo iniciatyva viska padaro...
Pries dvi savaites susivienijos jo klases vaiku tevai ir mokytojai ir isvare ji is mokyklos (savarankiskam mokymuisi namuose) uz psichologini visu terorizavima. Kadangi su teise draugauju, tai zinau, kad ne pagal istatyma tai ir kad be tevu sutikimo vaikui nepadarius niekam fizines zalos negali ismesti is mokyklos, bet pagalvojau, kad ir gerai jam paciam suprasti, kad uz visus poelgius reikia atsakyti gyvenime ir kad nera nebaudziamu.
Kadangi del artejancio gimdymo dabar esu namuose nuolat, tai apsiemiau pati ji mokyti, o i mokykla nueinam tik atsiskaityti su mokytojais. Pazymiai per viena savaite pagerejo nuo 2-tu lygio iki 7-8 lygio Mokytojai, nors tikejausi, kad nebegali jau i musu puse ziureti, bet nenusisuko nuo musu - labai geranoriskai stengiasi, kad isbristu sunus is duobes ir mane moraliskai palaiko . Pasirodo, tikrai nera to blogo, kas neiseitu i gera: supratau, kad sunui kvailumo priepuoliai kyla tik tuomet, kai jis buna bendraamziu apsuptyje - tuomet jam butina vaidinti kazkoki klouna (nors jo juokai visus tik erzina), "krutiaka" ir pan. tiek mokslas, tiek salia esantys mokytojai, vykstancios pamokos - viskas jam tampa bereiksmiai dalykais - toks ispudis, kad smegenys ruku apsitraukia, pazymiai - vien tik 1 arba 2. Na o dabar, mokantis namuose, nebera poreikiu issidirbineti pries bendraamzius ir visa jo energija susikoncentravo i mokslus. Valio! Stai kur atradimas! Jau sutariau su mokykla, kad toki mokymosi eksperimenta darysime visa antra trimestra ir ziuresime kaip keisis reikalai

Naujas vardas, smagu, kad jusu reikalai pagerejo! Ak tos MAMOS! Jos vistiek suranda iseiti is visokiu padeciu! Siuo atveju ir jums bus ramiau, kai jis mokysis namie, negalvosite ka jis ten mokykloj veikia ir nekrupciosite nuo telefono skambuciu ''o gal jau is mokyklos skambina ''! O praejus laiko tarpui, gal ir jis pats prades kitaip mastyti! Linkiu jums kuo didziausios sekmes, kantrybes, stirybes ir sveikatos!

As dar galvoju, kiek kantrybės ir noro reik turėti, kad apsiimti pačiai mokyti vaiką namuose.

Tikrai, Naujas vardas! Jus dar labai daug turite kantrybes!