Kaip greičiau išvaryti sūnų paauglį iš namų...

#145
QUOTE(Švelni @ 2008 10 29, 11:23)
Niekas ir nesako, kad mūsų paaugliukams nereikia šviestis ir lavintis. Bet ir saviraiška bei savęs, kaip asmenybių, identifikavimas yra svarbu. Pati atsimenu, kaip paauglystėj darkėmės ir tėvus šiurpinom, nors mums atrodė, kad visas gražu ir normalu, o jie vargšai jau visai nuseno ir nieko nesupranta. Vien cukraus sirupas, kurį naudodavom vietoj plaukų lako, ką reiškia!  lotuliukas.gif  pamenu, kai šitaip "sulakuotas" mano sesės klasiokų šukuosenas vapsvos užpuolė  hihihi.gif  dabar atrodo juokinga, o tada manėm, kad ant galvų - tikri meno kūriniai ir didžiojo maišto prieš pasaulio pilkumą ir miesčioniškumą įprasminimas  biggrin.gif
Taip kad - kiekvienai kartai savas ėjimas iš proto. Bijau, kad jei mūsų laikais būtų buvę dredai ar tuneliai, nebūčiau ir aš tokiam "grožiui" atsispyrus  mastau.gif Gal todėl, kad pati buvau pašėlus, visada labai tolerantiškau priimu jaunimo madas  g.gif

nu jo, jei pati buvai tokia pat paagle, suprantu kad kitaip ziuri i viska ir nieko cia blogo, as buvau rami, kukli, gera mokine, beveik moksliuke, tad to ir savo vaiko tikiuos, MB irgi panasus blush2.gif
Atsakyti
#146
QUOTE(Kriiste @ 2008 10 29, 12:00)
nu jo, jei pati buvai tokia pat paagle, suprantu kad kitaip ziuri i viska ir nieko cia blogo, as buvau rami, kukli, gera mokine,  beveik moksliuke, tad to ir savo vaiko tikiuos, MB irgi panasus blush2.gif

pas mus taip pat panasiai, tevai del manes tikrai jokiu rupesciu neturejo nei del mokslu, nei del elgesio, o MB dar tais laikais aukso medaliu mokykla baige, tai kazka taip pat sako. O sunus, nors galva turi tikrai gera, bet absoliuciai nesimoko, atitinkamai ir pazymiai. Jo galva visai kuo kitu uzimta. Nesam jo uzspaude, kad be mokslu daugiau nieko nematytu, leidziam eiti vos ne visur, kur jis nori, bet savo pareiga taip pat turi atlikti. Pries atostogas aprnese pazymiu knygele, tai plaukai pasistojo nuo kai kuriu pazymiu, todel dabar jau rimtai imsimes. Per atostogas pora dienu mokesi fizika, tetei atsiskaitinejo , dabar matematikai eile ir t.t.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo regal: 29 spalio 2008 - 12:23
#147
QUOTE(Kriiste @ 2008 10 29, 13:00)
nu jo, jei pati buvai tokia pat paagle, suprantu kad kitaip ziuri i viska ir nieko cia blogo, as buvau rami, kukli, gera mokine,  beveik moksliuke, tad to ir savo vaiko tikiuos, MB irgi panasus blush2.gif

Šiaip ir aš buvau moksliukė, sidabro medaliu baigiau vidurinę blush2.gif Bet man tai visai netrukdė paaugliškai maištauti. Nors stabdžius visada turėjau, buvau nusistačiusi vidines ribas, ką galiu sau leisti, o ko - jokiu būdu. Ačiū mamai, kad manim visada pasitikėjo, palaikė ir nesmukdė, nes dabar jau įsivaizduoju, kiek jai reikėjo su manim kantrybės ax.gif
O mano dičkis tai turi galvą, tik labai tingi... pasakojau kažkada, kokių sankcijų imamės, kad vaikis mokytųsi.
Atsakyti
#148
QUOTE(Švelni @ 2008 10 29, 12:37)
Šiaip ir aš buvau moksliukė, sidabro medaliu baigiau vidurinę  blush2.gif  Bet man tai visai netrukdė paaugliškai maištauti. Nors stabdžius visada turėjau, buvau nusistačiusi vidines ribas, ką galiu sau leisti, o ko - jokiu būdu. Ačiū mamai, kad manim visada pasitikėjo, palaikė ir nesmukdė, nes dabar jau įsivaizduoju, kiek jai reikėjo su manim kantrybės  ax.gif
O mano dičkis tai turi galvą, tik labai tingi... pasakojau kažkada, kokių sankcijų imamės, kad vaikis mokytųsi.

Jei galit pakartokit, gal ir mes pasinaudosim.
Atsakyti
#149
regal, va radau savo postą:
QUOTE(Švelni @ 2008 07 11, 20:16)
Papasakosiu, kaip aš sėkmingai motyvavau savo bernioką  mirksiukas.gif
Maniškiui irgi kompiuteris yra svarbiausia ir didžiausia gyvenimo aistra (deja). Iki maždaug praėjusių metų pabaigos mūsų namie galiojo taisyklė - vaikas kompiuteriu gali žaisti 1 val. per dieną darbo dienomis ir 2 val. savaitgaliais. Griežtai laikėmės šios nuostatos, kartais padarydami išlygą ir pridėdami pusvalanduką dėl labai gerai parašyto kontrolinio ar tuomet, kai pats pasisiūlydavo padėti buityje (nekalbu apie tas pareigas, kurios jam tiesiogiai priklauso). Tiesa, nuo praėjusio rugsėjo trumpam jam buvo leista su kompiuteriu žaisti 2 val. kasdien, bet labai suprastėjo mokslai, tad grįžom prie senosios praktikos (valanda per dieną, dvi - savaitgaliais). Na, o prieš Naujuosius metus pastebėjau, kad pastarasis laiko apribojimas jam nepadėjo - mokslai ir toliau sėkmingai ritosi pakalnėn. Tada sugalvojau naują taisyklę. 2 val. per dieną prie
kompo savaitgaliais palikau, o darbo dienomis savo laiką žaidimams jis turėjo užsidirbti parnešdamas iš mokyklos 9-tuką arba 10-tuką (išskyrus kūno kultūros ir informatikos pažymius). Kiekvienas  puikus pažymys pas mus "kainavo" 1 val. prie kompiuterio. Liūdniausia jam būdavo tomis dienomis, kai neparnešdavo "reikiamo" pažymio, bet kaip džiaugdavosi, kai parnešdavo keletą "valandų prie kompo"  bigsmile.gif 
Šis metodas mums padėjo tiesiog stebuklingai. Pati negalėjau net įsivaizduoti, kad tai taip paskatins vaiką kibti į mokslus. Ir nors jis man sakydavo, kad mokosi vien dėl kompo, manau, kada nors ateis laikas, kai ims mokytis sau. Tiesa, buvo pradėjęs vaikinas sukčiauti ir meluoti apie pažymius, bet po sankcijų (pusė mėn. be kompo) nustojo apgaudinėti.
Na, o visos atostogos pas mus kaip sekmadieniai - 2 val. prie kompo kasdien.
Materialiniais dalykais sūnaus neskatinu - manau, mano pareiga jį rengti ir auti. Ir labai džiaugčiausi, jei jis užsimanytų dviračio, riedlentės ar riedučių, jam tai visai neįdomu. Pas mus valdo kompas, kašis ir, kaip nebūtų keista, fantastinė literatūra. "Harį Poterį" net aš esu perskaičius, kad suvokčiau, kuom tas mano vaikas ten taip žavisi (kai kurias knygos dalis yra perskaitęs po 3-4 kartus)  biggrin.gif

Atsakyti
#150
Mamos, jus cia daug diskutavote apie mokslus , pazymius ir t.t. Ir as taip uzpavydejau, vaje vaje... Kad mane kas nors taip skatintu bei girtu...Dabar mokausi dvyliktoje klaseje, tikrai labai stengiuosi. Mano pazymiu vidurkis niekada nebuvo mazesnis nei 9.5. O siemet daznai gaunu astuonetus uz anglu kalba. Mamai tai didziausia tragedija. Man ir paciai labai nesmagu, juk mama samdo anglu kalbos ir matematikos korepetitorius. Bet zinot... ji tik reikalauja, niekada nepagiria uz rezultatus... Gal ji nori ,kad taip siekciau aukstumu, bet man taip noretusi karts nuo karto sulaukti mielo ir pagiriancio zodzio. Tarkim... mes per istorija kontrolinius rasom kas savaite ir tik is valstybiniu egzaminu uzduociu. Pati mokytoja sako, jog pas ja 9-10 tureti be proto sunku. Kai gaudavau desimtukus, mama nieko nesakydavo, o stai gavau devyneta ir likau ... ne neapsaukta, tiesiog is to jos tono, is zvilgsnio, is manieru, pasijauciau, lyg kokia nusikaltele... Lygiai tas pats su rasiniais... tai dalykas, kuris man labiausiai sekasi, o mama visuomet sako.. galejai parasyti ir geriau. Zinoma, galejau! ir pati tai zinau, visuomet galima padaryti geriau. Stai vakar... ziurejom kartu tukstantmecio vaikus. Atsakiau teisingai i visus klausimus, o ji pasake... juk tu vyresne uz ten dalyvavusius, privalejai viska atsakyti teisingai. Bet... del to ,kad gerai mokyciausi , atsisakiau didziausios savo svajones ir tikslo...sokiu. Desimt metu i repeticijas ejau kaip i didziausia svente, deja, viskam ateina pabaiga. O ji tik pasake... juk is tu sokiu duonos nevalgysi. Man kartais net atrodo, jog mama man kersija, ar kazkas panasaus. Ji pati labai norejo studijuoti farmacija, bet tevai ja nukreipe i ekonomika, nes tai prestizine specialybe su kuria busi labai gerbiamas. O dabar matau kaip ji kasdien kankinasi dirbdama su tais kompiuteriais ir kruva popieriu. Ji dirba mokesciu inspekcijoje, uzima aukstas pareigas, bet laimes jai tai nei kiek nepriduoda. Gal galetumet ka nors patarti, kaip man kalbetis su mama, kad ji mane suprastu, bet kartu jos neiskaudinciau.... verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lete: 01 lapkričio 2008 - 15:25
#151
Lete,Lete...idealių tėvų nebūna,o čia dar mama griežta,neabejoju,kad ji myli tave,nors kai kada gal ji akla ir kurčia būna.Manau ,kad nėra to blogo kas neišeitų į gerą...nesakau,kad rekia hobi atsisakyti,derink norus ,kai mama būna geros nuotaikos,o anglų kalba labai svarbi...
bet mokinys gali mokėti 8 -tukui,dėstytojas -9-tukui,o Dievas 10 -tukui[man taip vienas univere dėstytojas sakė mirksiukas.gif perduok mamai biggrin.gif
Atsakyti
#152
QUOTE(lete @ 2008 11 01, 15:21)
Mamos, jus cia daug diskutavote apie mokslus , pazymius ir t.t. Ir as taip uzpavydejau, vaje vaje... Kad mane kas nors taip skatintu bei girtu...Dabar mokausi dvyliktoje klaseje, tikrai labai stengiuosi. Mano pazymiu vidurkis niekada nebuvo mazesnis nei 9.5.

Nebandei mamai tiesiai sviesiai pasakyti, kad nori girdeti is jos pagirimus g.gif Nors kartais, nors tu ir kazka privalai, bet vistiek tau noertusi girdeti tuos gerus zodzius. Gal is pirmo karto ir nesigaus, bet 20 kartu tai isgirdusi mama bent jau susimastys g.gif
Atsakyti
#153
[quote=lete,2008 11 01, 16:Gal galetumet ka nors patarti, kaip man kalbetis su mama, kad ji mane suprastu, bet kartu jos neiskaudinciau.... verysad.gif
Miela Lete, gal but tavo mama vaikysteje nepatyre meiles is savo mamos todel ji ir tau nemoka jos rodyti. Vienoje knygoje ,,Penkios vaiko meiles kalbos"raso apie kelius kuriais zmogus priima meile.Tavo meiles kelias greiciausiai yra per paskatinima, padrasinima ir pagyrima.Kadangi mama taves niekada neivertina tu jautie mirksiukas.gif si tarsi nemylima, bet tai nereiskia kad ji taves nemyli.Tu esi pakankamai suaugusi kad galetum apie savo jausmus atvirai su ja pakalbeti.Tiesiog tada kai mamai bus gera nuotaika kai ji tau nieko nepriekaistaus apsikabink ja pasakyk kaip tu ja myli ir kaip tau svarbus jos palaikymas.Tiesiog pabandyk pasikalbeti su ja kaip su drauge.
Atsakyti
#154
Maniškis kai buvo 13 ar 14 metų užsimanė auskaro į ausį,nežinodama kaip atkalbėti nuo to pasiūliau tokią sutartį:jei iš anglų kalbos trimestre turės 8, o metiniame nemažiau kaip 7,tada versime tą auskarą,kadangi mokytis pritingėjo tai aišku auskaras taip ir liko neįvertas.Dabar jam 23 metai ir kai paklausiau ar benorėtų auskaro,nusijuokė ir pasakė kad tai visai nesąmonė.Norai keičiasi ir jei kartais surandame kaip perkalbėt po kiek laiko visiškai praeina.
Atsakyti
#155
QUOTE(lete @ 2008 11 01, 16:21)
Gal galetumet ka nors patarti, kaip man kalbetis su mama, kad ji mane suprastu, bet kartu jos neiskaudinciau.... verysad.gif

Kai buvau paauglė, savo mamai rašydavau laiškus, kuriuose išsakydavau tai, ko šiaip nedrįsdavau pasakyti, bijodama, kad įskaudinsiu ar būsiu ne taip suprasta. Laiškai veikdavo stebuklingai mirksiukas.gif
Juk rašant galima apmąstyti kiekvieną žodį, parinkti tokias formuluotes, kurios neįskaudins, skambės gražiai ir įtaigiai. O Jums, kuriai labiausiai sekasi rašiniai, tai tikrai neturėtų būti problema smile.gif
Be to, parašytas žodis, kitaip nei pasakytas, turi tą privalumą, kad gali jį perskaityti keletą kartų, kol tikrai suprasi, ką rašęs žmogus norėjo pasakyti smile.gif
Sėkmės, lete ! 4u.gif
Atsakyti
#156
QUOTE(lete @ 2008 11 01, 16:21)
Gal galetumet ka nors patarti, kaip man kalbetis su mama, kad ji mane suprastu, bet kartu jos neiskaudinciau.... verysad.gif


Niekaip nesikalbėt, nes nieko čia nepakeisi. Mano mama labai panaši. Kai jau esu suaugusi, GAL galiu suprast kodėl ji tokia. Ir beto, su laiku pasidaro nebesvarbu. O mamos jokiom šnekom ar laiškais nepakeisi. Gali pabandyt kokios tetos ar močiūts paklausinėt, ką apie tave, tau negirdint, kalba tavo mama. Įtariu, kad sužinosi, kad tavim dydžiuojasi. mirksiukas.gif
Atsakyti