Pasipasakosiu ir aš truputėlį ir lauksiu jūsų patarimų, komentarų
Kaip jau rašiau, ir mes auginame paauglį. Jis ne toks, kaip dauguma aplinkinių, o ir pastebėjau, kad labai jo skonis, polinkiai priklauso nuo draugų (anksčiau taip lyg nebuvo). Papasakosiu paskutinį mūsų kivirčą. Jis nuo šiemet mokosi pirmoje gimnazijos klasėje. Čia susipažino su keliom panelėm- metalistėm, neformalėm ir pan. Taigi mano sūnukas užsimanė pasidaryti ausy tunelį. Pasakėm (aš ir MB),kad kol nesueis 18 metų, ausų nesidurs, nes jo norai greitai keičias, kad tai yra kūno žalojimas, kad tunelis - toks dalykas, kuris liks visam gyvenimui. Daug buvo argumentų, kodėl jam neleidžiam durtis. Vis dėlto, jis mūsų nepaklausė, susirado grožio saloną, kuriame jam išdūrė ausį be mūsų leidimo (į tą saloną dar nueisim ššią savaitę). Kurį rytą MB pamatė pradurtą ausį, ryte per daug nieko nesiaiškino, tik iš sūnaus paėmė kortelę ir tunelį. Kai grįžo iš mokyklos, buvo ilga ilga kalba. Sūnus pasakė, kad mes naciai, kad mes jam neleidžiam taip gyventi, kaip jis nori, kad jam nesuteikiam laisvės ir t.t., MB sako: gerai, aš tau duodu laisvę, leidžiu pasirinkti: arba tu turi tunelį ir darai ką nori, bet mes elgsimės su tavim adekvačiai (suprask, kad negaus pinigėlių, negalės pramogaut ir t.t.) arba tu užsiaugini skylę ir elgiesi žmoniškai, lygiai taip pat su tavim elgsimės mes. Sūnus užsidarė kambary spintoj, mačiau, kad verkė, po kokio pusvalandžio atėjo pas mus ir atidavė auskarus.
Keturiolikmetis sumąstė, taip pat draugės įtaka, kad jis bus vegetaras, nes jam gaila gyvūnų. Taigi atsisako valgyti mėsos, žuvies, kiaušinių. Aš nieko prieš vegetarus neturiu, pati nesu labai didelė mėsos mėgėja, bet jis yra paauglys, kuriam būtina gauti visų naudingų medžiagų, kurių yra tik mėsoj. Jei nebūtų sveikatos problemų, sakyčiau tegu daro, ką nori, bet kad taip nėra. Jo imuninė nusilpus, nes iš menkiausio spuogiuko pasidaro furunkulas. Per pusmetį jau tris kartus dėl šios priežasties gulėjo ligoninėj, o kiek kartų juos namuose gydėsi. Dar prieš kokius 3-4 mėnesius nors su piktumais, bet dar valgydavo, kas pagaminta. Dabar (pastebėjau, kad po to, kai mes nusileidom, kad nevalgytų mėsos, o tik daržoves ir garnyrą) nevalgo mėsos visai. Aš tiek laiko, o ir noro neturiu gaminti atskirai jam ir mums, o jis pats nesigamina sau, nors žadėjo.
Kol kas bent jau tėččio klauso, aš tokios įtakos jam neturiu. Prisiklausius tokių žodžių, kad geriau neprisiminti. Skaitau, jūsų rekomenduotas knygas, stengiuos, kuo daugiau skirti jam dėmesio, bet neįkyriai ir laukiu nesulaukiu kada praeis paauglystė nepalikdama didelių blogybių.
), bet geriau kreipkites i bernardinu vienuolius(tiesa, nezinau, kokiam mieste esate 
). Lai tie sventi zmones be jokiu ten velniu varymu graziai su juo pasikalba, lai isuka i savo veikla-yra ten susikure ivairiu pagalbu centrai, kurie itraukia i ta veikla ir paauglius. Jie keliauja po uzsienius, jie padeda apleistiems seneliams, benamiams, jie renkasi i burelius ir tai tampa pagalba jaunuoliams nuo narkotiku priklausomybes. Gal tai bus geresne iseitis, nei velnio varymas? 
