QUOTE(sayonara @ 2008 07 15, 13:16)
Tai gal aš tuo ir pabaigsiu savo bandymus šiame žanre 
va dar vieną parodysiu. rodydama tokuis kadrus aš jaučiuosi savimi.. irgi komentarams ir kritikai..
va dar vieną parodysiu. rodydama tokuis kadrus aš jaučiuosi savimi.. irgi komentarams ir kritikai..
na, nesikuklink, nesikuklink, manau nėr taip blogai
šita nuotrauka labai faina , gal kiek pilkoka tik man
QUOTE(bite maja @ 2008 07 15, 14:55)
taip tiesiai šviesiai 
Mielka, nu nėr jau taip žiauriai blogai, gerai kad bandai. pabadyk daugiau su šviesa paeksperimetuot, kad ji kristų visokiais kampais, tada išsirink geriausią ir ryškumo trūksta, tai arba sujudėjo fotikas, jei ne nuo stovo ar nepasidėjus kur fotografavai , arba diafragmą pridaryk
Dar įdedu šiek tiek Narajana buvo rašiusi čia apie natiurmortus, tai manau gali ir tu pritaikyti tai fotografuodama saldžiai temai .Natiurmortas
Nariurmorto pasaulis- tai dirbtinos realybės pasaulis, kuris yra vienu ar kitokiu būdu sukurtas žmogaus. Natiurmorto pasaulis tai nejudančių daiktų pasaulis.
Tai mažų formų pasaulis, pamatytas iš arti, kuriame galima įžvelgti smulkiausias detales.
Fotografijoje natiurmorto tikslas gerokai lenkia patį žodį, tiesiogiai jį išvertus negyvoji gamta. Toks pavadinimas labiau tiktų flamandų tapybai, kurioje dažniausiai buvo vaizduojami medžioklės trofėjai: nušautos antys, kiškai bei įvairūs vaisiai. Fotografijoje labiau tinka angliškas žodis still life tylus gyvenimas. Čia daiktų tikslas parodyti už kadro esantį žmogų. Natiurmortas tarsi žmogaus veidrodis, atspindintis jo gyvenimo detales.
Štai vienas pavyzdžių, kaip natiurmorto pagalba galima papasakoti apie žmogų. Tema Pusryčiai. Vienas natiurmortas gali byloti apie žmogų, kuris atsikėlė anksčiau tam, kad ramiai suvalgytų savo pusryčius, paskaitytų šios dienos laikraštį. Kitame atspindys žmogaus, kuris pramiegojo ir paskubomis išgėrė kavos puodelį. Vien tema pusryčiai galima padaryti ne vieną dešimtį skirtingų fotografijų.
Šiuo atveju neužtenka vien aklai nufotografuoti gulinčius daiktus. Reikia sukurti tam tikrą aplinką, nuotaiką ir t.t. Kažkada Didro suformulavo tikslią natiurmorto kompozicijos taisyklę: Norint atvaizduoti grupę laisvai parinktų į visumą daiktų, būtina laikytis dėsnio: reikia įsivaizduoti, kad daiktai gyvi ir juos išdėstyti taip, kaip jie išsidėstytų patys, pagal savo norą, t.y. kuo patogesnėje padėtyje.
Išmokti perteikti savo mintis, perteikti nuotaiką, sukurti aplinką tikrai nelengva. Todėl neužtenka išmanyti vien fototechniką, reikia gerai žinoti apšvietimo, kompozicijos, kolorito ypatumus. Tuomet žiūrovas gali mėgautis ne tik tuo, ką mato nuotraukoje, bet ir savo vaizduotėje susikurtu vaizdu, kas yra už kadro, ko nematome, bet galime numanyti.
Apšvietimas
Ypatingas dėmesys natiurmorto fotografavime skiriamas apšvietimui. Apšvietimas turėtų atrodyti kuo natūraliau, būti tokiu, kokį mes matome kasdien, prie ko pripratusi mūsų akis, tam kad sukurtume tikrumo jausmą. Neretai natiurmorte atsiranda ir pats matomas šviesos šaltinis: stalinė lempa, žvakė ir pan. Tačiau vien žvakės apšvietimo neužtenka sukurti tokiam vaizdui, kurį pripratusi matyti mūsų akis. Tam, kad sukurtume natūralios šviesos efektą, kartais reikia net penkių šviesos šaltinių, iš kurių kiekvienas atlieka savo vaidmenį. Jei naudotume tik žvakės šviesą, pati žvakė būtų peršviesta, o kiti daiktai atsidurtų tamsoje. Todėl paprastai žvakė apšviečiama iš viršaus, šalia dar naudojamos kontro šviesos, kurios išryškina daiktų kontūrus. Dar reikalingos šviesos, kurios apšviestų pirmojo plano daiktus, sukurtų daiktų šešėlius arba juos suminkštintų.
Stiklas dažniausiai apšviečiamas kontro šviesa, t.y. šviesa einančia iš apačios ar į pastatymo foną. Tuomet stiklas atrodo skaidrus, neturintis blikų. Kokioje tonacijoje bus fotografija, priklauso nuo pasirinkto fono. Tai gali būti visiškai baltas fonas, pabrėžiantis daiktų kontūrus, arba tamsus fonas suteikiantis stiklui švytėjimą.
Kiekviena medžiaga reikalauja ir ypatingo apšvietimo, kas tinka stiklui, netinka metalui, kas tinka metalui, netinka medžiui.
Ant metalo ir kitų blizgų paviršių turinčių daiktų atsispindi viskas, kas yra aplink juos kambario detales, šalia esantys objektai ir net pats fotografas. Todėl tokių daiktų fotografavimui dažniausiai naudojamos atšvaitų šviesos, kai šviesa nukreipta ne į fotografuojamą objektą, o į šalia pastatytą reflektorių (baltą ar veidrodinį foną).
Su apšvietimu natiurmorto žanre eksperimentavo čekų fotografas J. Sudekas.
Jis dažnai gamtos elementus jungdavo su žmogaus sukurtais daiktais, todėl dažniausiai naudojosi pro langą sklindančia šviesa. Kaip šviesos reflektorius jis naudojo padėklą arba veidrodį. Ypatingai įdomią erdvę perpildyta sklindančia šviesa jis sukūrė cikle Stikliniai labirintai
Vien apšvietimo pagalba niūrią žiemos dieną galimą sukurti vasariškai šiltą natiurmortą, imituojant šviesą sklindančią pro langą, fone sukuriant medžių šešėlius. Šešėlių sukūrimui puikiai tiktų naminiai augalai.
Efektingam apšvietimui galima naudoti įvairius šviesos filtrus. Ir nebūtinai jie turi būti specialūs, fotografavimui skirti. Foniniams filtrams tiktų ir spalvoti buteliai ar kiti daiktai iš spalvoto stiklo.
Be galo svarbu apšvietimu parodyti daikto formą. Tiesiai apšviesti daiktai visuomet atrodys plokščiai. Todėl frontalinis apšvietimas natiurmorte beveik nenaudojamas, nebent atskirų detalių apšvietimui.
Anksčiau aprašyti apšvietimai tinka tokiais atvejais, kai natiurmortas susideda iš vienos medžiagos elementų. Kur kas sunkiau nufotografuoti natiurmortą, kuriame yra daiktų iš įvairių medžiagų. Tokiai kompozicijai tinkamiausia šoninė šviesa, panaudojant šoninius reflektorius, ir, reikalui esant, dar kelios šviesos, apšviečiančios atskirus daiktus.
Kompozicija
Labai didelę reikšmę natiurmortui turi kompozicija, kuri gali būti skirstoma į linijinę, toninę ir spalvinę. Spalvinėje kompozicijoje fotografas turi įsisavinti kelis principus: sublimaciją ir koordinaciją. Sublimacija tai vienos spalvos išryškinimas kitų atžvilgiu. Ji tampa pagrindine spalva prie kurios derinamos kitos spalvos harmonizuojant arba kontrastuojant . Koordinacija tai vienos spalvos dominavimas visoje erdvėje, kai visi daiktai yra panašios spalvos, besiskiriančios tik šviesumu ir atspalviais. Toks koloritas sukuria monochromiškumo įvaizdį. Spalvos taip pat sukuria bendrą fotografijos nuotaiką. Rusvai rudas koloritas asocijuojasi su praeitimi, kažkuo pasenusiu, nostalgišku. Be to šviesios, rausvos tonacijos daiktai atrodo arčiau, nei tamsūs ir šalti. Todėl jie kadre greičiau patraukia žiūrovo dėmesį.
Natiurmorte, kaip ir bet kuriame kitame žanre, būtina išmokti perteikti savo mintį, idėją, suteikiant poetiškumo, simboliškumo, asociatyvumo. Neretai kadre įvyksta metamorfozės, kai vieni daiktai įgauna visai kitą pavidalą. Pvz. Numestas šalikas gali atrodyti tarsi šuo.
Natiurmorto glimybės neišsenkančios. Kiekvienas autorius šiame žanre gali atrasti savo stilių ir jį dominančius objektus. Tačiau tai taip pat sritis, reikalaujanti iš fotografo daug žinių ir įdirbio. Vienas mygtuko nuspaudimas užims vos kelias sekundes, tačiau jam pasiruošti gali užtrukti kelias valandas, o gal net savaites.
o slaptažodžio kitų ND man rodos Mielka neturi, tai nepažiūrės, bloge bent jau buvo nuoroda į Sillwio psl, gali ten pažiūrėt
