QUOTE(torika @ 2008 07 09, 13:05)
O tu nebandei tiesiog nekreipt demesio, na tiksliau neparodyt, kad tau tai rupi vyriu? Ar bent pasistengt tai padaryt, zinau vidui bus labai sunku, bet pasistenk. Sakau tai del to, kad turiu viena drauga kuri pazystu nuo vaikystes, tai manau ir itakoja musu bendravimo palaikymui, bet ne tame dabar esme, tai jis karta issipasakojo gan atvirai, nepasakosiu visu smulkmenu kas ir kodel, tiesiog esme, kad jis specialiai apsimesdavo mieganciu ir kartodavo kitu moteru vardus tipo sapnuodamas, ir taip erzindamas zmona ( nors ir mylėjo ja) ziauru - zinau, bet jis tai paaiskindavo paprastu demesio trukumu po vaiko gimimo, jam patikdavo jog taip iserzindavo zmona, kaip jis paaiskindavo " tada bent maciau, kad jai tikrai rupiu..."
Aš tai nelabai suprantu tokių pasakymų kaip kad "nereaguok, nekreipk dėmesio"... kaip galima nereaguot jei tai vyksta... kuo daugiau leisi vyrui, tuo daugiau jis žengs laukdamas to dėmesio... beje kaip baigėsi visos šnekos naktimis? kada vyrai supranta kad jau gana? ar jis minėjo kada žmona susiėmė kad ir vyrui reikia dėmesio?