Vyras internete susirašinėja su kitom...

susirašinėja, labai retai, su buvusiom klasiokėm. Sėdi šalia manęs įsijungęs FB ir bendrauja. Nepavydžiu, o norės būt neištikimas, bus.

Ir, man keista, kai žmonės sako, nekreipk dėmesio, tegul daro ką nori.. Tai čia daug faktorių sužaidžia, pirma, tai skaudu, kai gyveni su žmogum po vienu stogu o jis taip pamina viska, nes jam matai nusibodo, bet patogu, kad juo pasirūpina, aš pvz nebuvo taip, kad pasidariau namų šeimininkė su bigudukais, aš rūpinausi namais, vaiku, juo, savim, visada net kartu einant mus susistabdydavo koks vyrukasir sakydavo - gražią draugę turi.. Tai kas ten jam, nežinau.. bet po to laiko, man labai gilus randas likęs, ir jeigu skirčiausi, tai jam įvardinčiau, kaip vieną pirmųjų minusų, kurie viską pradėjo griauti.. Nefaina, kai siūlai žmogui praleisti laiką kartu, kažkur nukeliauti, o jam mieliau apsikabinus telefoną gulėti ir žiūrėti į pusplikes mergas.. Ir nepasakyčiau, kad pats čipendeilas būtų, tikrai jau ne kiekviena taip imtų ir šoktų ant jo, būgtai jis būtų paskutinė gelbėjimosi valtis titanike..


IR dabar aš vykdau tokį didžiulį darbą su savimi - noriu ne bintuoti puliuojančią žaisdą, o ją prapjauti, išsivalyti.. tik tada subintuoti, ir leisti jai gyti.

Baisu... Nekreipti demesio neimanoma! Juk tu su tuo zmogum gyveni, tai tavo vaiko tevas. Nesakau, kad jus vienas kunas ir viena siela, bet juk vyras tau artimas zmogus... Tokie patarinetojai nieko verti. Arba jiems spjaut ant seimos ir partnerystes vertybiu.
Ot laisvalaikis grazus.... Idomu kaip toliau elgtusi jeigu liktu visiskai vienas... Ne viena ta pusplike merga pas ji nelektu, nevalgydintu ir nepadedu. O joms kas.. Prikolas pasirasinet su vedusiu vyru, bet vat zmonai kiek tai skausmo sukelia, niekas nepamasto...
Linkiu stiprybes.

Šis įvikis mane privertė galvoti apie išsiskyrimą. Na mes nesusituoke, tiesiog 6,5 metus gyvename kartu, buvo laikas, kūrėme bendrus planus. O dabar nei siekių bendrų, nei planų, nei skatinimo.. Kai aš pasakau, kad noriu eiti mokytis, man sako - pirma žiūrėk, kad būtų pinigų o ne mokslai, kas iš tavo tų mokslų, vistiek nieko nepasieksi.. Ir kai jis taip šneka, aš jo nekenčiu.. Ir kas šlykščiausia dar šioje situacijoje, kad kai aš jo klausiau, ramiu tonu kas ir kaip, jis ant manęs pradėjo rėkti, toks dievobaimingas - aš turiu šeimą, ką tu čia šneki, su niekuo aš nesusirašinėju, esmė, kad žinutes aš `turėjau garbės` perskaityti pati, nes aš pasirinkau jį kurį laiką stebėti.. Buvau išvažiavusi mėnesiui į Lietuvą, ir, esmė, kad per tą mėnesį aš jo visai nepasiilgau, man jo netrūko..Ką tai galėtų reikšti? Kad, nebėra meilės?

Linkiu daugiau savikritikos sau. Turbūt, nei viena iš tų mergšių su jumis vietomis nesikeistų

Nematau as jusu kartu nors tu ka...
Menuo Lietuvoje ir jo nepasiilgimas - sis zmogus jums nulis. Jis pasielge su Jumis kaip su siuksle. O Jus paimk ir ji ismeskit i siuksliadeze ir uzmirskit. Nereikia Jums jo. Galite zymiai geresni rast , kuris tures tas pacias vertybes, pomegius ir pagarba Jums. O kad jis cia rekauja, tegu.. Suns balsas neina i dangu. Turite gyvent del saves, kad ir Jums butu gerai, o ne tik jam. Ir jei kazkas stengiasi, turi but pastangos is abieju pusiu. O Jus iseikit ir tik laiskeli palikit, tegu jis ten rekia vienas pats...

Tai reiškia, kad pradėjai eiti teisingu keliu ir nesustok!!! O tokiam padarui, kuris staugia ir kurio visos tipo nori, laikas pasakyti atia na, suklydai, susiejusi gyvenimą su juo, bet gyvenimas - juk vienas vienintelis, kito nebus, taisyk klaidą, kol nevėlu...

Jezau,argi tu neturi savigarbos,kad dar vis tesi tokius santykius,leidi skaudinti,zeminti save,atleisk,neuzpyk ,bet as tiesiai sviesiai,manau per tokias skystales kaip tu tokiu suskiu ir prisiveisia

Zmogus norejo teisos, o gavo mela. Jis toks PROTINGAS, kad naudojasi seimyniniu kompu ir telefonu paizntis ir MULKIS nesugeba net istorijos narsymo itrint. Idomu kas cia skystalas sioj istorij? Moteris, kuri ne kompiuteraste, bet va atkniso sita mela ar meluojantis muliks? Koks cia saves zeminimas ir skaudinimas? Juk pati mato, kad santykiai baigti. O as daugumos(kalbu ne apie vissu) lietuviu vyru tokiu, kurie isivaizduoja nezinia kuo esantys, kaip va sitas reksnys nepalaikau ir nepateisinu! Patys nori darbstuoliu, modeliu, seksukju viename, o kas patys? Apkiauteliai niurksantys prie kompu! Velniop tokius, geriau vienai. O tu jeigu nori tokius nevykelius ir palaikyk. Man nei logika nei moteriskas solidarumas neleidzia tokio pirdziaus palaikyt.

Savigarba.. Tai čia per tokias kaip aš tokių prisiveisia, na aš nesu atsakinga už jo smegenų potologiją, jo neauklėju ir neugdau, tai kiekvienas mes esam individai ir patys turim užsiimt saviugda.. Aš koncentruojuosi ties savim ir ties savo mergyte, aš dirbu su savim, visame kame, tiek vidine, tiek fizine, t.y jeigu yra citrina, tai aš iš jos išspausiu limonadą. Stengiuosi save nuteikinėti pozityviai, nes teigiamas mąstymas gerokai padidina sėkmės tikimybę, ir, būten gyvenimas yra veidrodis, nes jis atspindi išorėje tai, ką žmogus mintyja tyliai. Aš nebijau sąžiningai ir drąsiai žvelgti į save, dėl to ir kapstausi po save, kad išspręst dalykus, kurie man trukdo kokybiškai judėti į priekį..
Tesiu sąntykius kodėl .. Šiai dienai, aš neturiu darbo, aš jo dar tik ieškausi, tai kaip gi man, išeiti, neturint kur, gyvenant ne LT kur mama, teta, močiutė ir t.t aš čia viena, bet aš turiu savų atsakomybių - mažą vaiką, kuriam negaliu pasakyti, žinai, šienadien nakvosime čia, poryt čia, kol mamytė suras kur mums gyventi.. Aš manau, vaiką reikia kiek įmanoma stengtis apsaugoti emociškai, tsakant - jei kartais bus dienų, kai ant pusryčiu stalo maistas bus paprastesnis, dar nieko tokio, nei kad vaiko mažą širdelę skaudint ar užgauti.. O nedirbu ne dėl išsidirbinėjimo ar tingėjimo, nes ir dėl to gaunu presą, pasakymais : ` iš tavęs jokios naudos, tu supranti, tu nedirbi, tai kam tu reikalinga, kad išlaikyt tave..jokios naudos iš tavęs`... Ir man yra sunku, aš nezyziu čia, tiesiog aš neturiu kam tai papasakoti, nešu du nešulius - tragedija ir pasaką. Čia kaip inercijos dėsnis : daiktam lengviau išsaugoti esamą būseną, nei ją pakeisti, jei kas juda, jam lengviau judėti, kas stovi - jam lengviau stovėti.. O kai bandai kažką pakeisti, susiduri su baime, pasiryžimu, ir t.t

Nepyk, bet man atrodo, kad tiesiog ieskot priezasciu su juo likti, o likdama su juo patvirtinate jo pasakymus: jokios naudos, kam tu reikalinga ir t.t Toliau vaikas...o jus negalvojat, kad matydama besiriejancius, vienas kito engiancius tevus vaikui sirdutes neuzgausit? UK tikrai be namu neliktumet, valstybe daug padeda vieniskom mamom tiesiog reikia noreti pakeisti situacija, iseiciu visada yra, jei bent kiek norima.

Aš nepykstu, bet jums blogai atrodo - jokių priežasčių aš neieškau. Tiesiog ko dabar ieškau - darbo, nes man reikia stiprios finansinės platformos, ir tada aš išeisiu.