as cia supainiojau, sorry 
Siaip tai leidzia gi lietuviai turet 2 pilietybes.
jei pirma butu norvegu, antra galetum gaut lietuviu, rajt?
Siaip tai leidzia gi lietuviai turet 2 pilietybes. jei pirma butu norvegu, antra galetum gaut lietuviu, rajt?
tik išimtiniais atvejais. eiliniam žmogui, tai neįmanoma.
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama
asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti
Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
2) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius
dešimt metų;
3) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų
egzaminą;
5) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės,
pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo
atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie
savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai
jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;
Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama
asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti
Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
2) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius
dešimt metų;
3) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų
egzaminą;
5) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės,
pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo
atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie
savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai
jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;
*****, nieko nesupratau 
tai kaip cia yra, kad mano vaikas turi dvi pilietybes (LT ir JAV)? Ir apskritai visokiu klausimu turiu,pvz,- jei LT vaika negali isvezti i uzsieni be tevo leidimo, tai gal kaip JAV pilieti galiu vezt per siena ir be tevo? (Gal reiketu atidaryt nauja tema, - gal ir kitu dvipilieciu vaiku mamoms tas butu aktualu 
)
tai kaip cia yra, kad mano vaikas turi dvi pilietybes (LT ir JAV)? Ir apskritai visokiu klausimu turiu,pvz,- jei LT vaika negali isvezti i uzsieni be tevo leidimo, tai gal kaip JAV pilieti galiu vezt per siena ir be tevo? (Gal reiketu atidaryt nauja tema, - gal ir kitu dvipilieciu vaiku mamoms tas butu aktualu )
sunku pasakyti, bet iškylus reikalui Jus ginti kaip Lietuvos pilietį turėtumėte apsispręsti kokią pilietybę vaikui palikti (čia kaip pavyzdį pateikiau).
apie JAV teisinę sistemą nieko negaliu pasakyti.
dar įdedu ištrauką iš pilietybės įstatymo.
1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra
Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko,
gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks
18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.
apie JAV teisinę sistemą nieko negaliu pasakyti.
dar įdedu ištrauką iš pilietybės įstatymo.
1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra
Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko,
gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks
18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.
mano situacija buvo identiska:
gimdziau Lt, vyras JAV pilietis,as pati tuomet neturejau net zalios kortos
vaikas gimes Lt gauna JAV pilietybe, jei vienas is tevu yra JAV pilietis bent 5 metus. Su lietuvisku vaiko gimimo liudijimu (su apostile ir vertimu i anglu k.), 2 leliuko nuotraukytem ir tevo paso kopija (ten parasyta, kad jis gime JAV, taigi yra pilietis jau va 32 metus) eini i JAV ambasada Vilniuje. uzmoki 60 $ uz amer. gimimo liudijima (gauni is karto) ir 75 $ uz amer. pasiuka (gauni po 4 dienu)
tada pasiemi vaiko amer. pasiuka, lietuviska gimimo liudijima, vyro paso kopija, 4 nuotraukytes, vieno senelio (-es) gimimo liudijima, kur parasyta, kad gime Lt., eini i pasu poskyri pilietybes skyriu. Po 5 d. gauni nutarima, kad vaikui JAV pilieciui suteikta ir Lt. pilietybe, po men. ateini pasiimt lietuviska pasiuka
tada dziaugiesi dviem vaiko pilietybem
gimdziau Lt, vyras JAV pilietis,as pati tuomet neturejau net zalios kortos
vaikas gimes Lt gauna JAV pilietybe, jei vienas is tevu yra JAV pilietis bent 5 metus. Su lietuvisku vaiko gimimo liudijimu (su apostile ir vertimu i anglu k.), 2 leliuko nuotraukytem ir tevo paso kopija (ten parasyta, kad jis gime JAV, taigi yra pilietis jau va 32 metus) eini i JAV ambasada Vilniuje. uzmoki 60 $ uz amer. gimimo liudijima (gauni is karto) ir 75 $ uz amer. pasiuka (gauni po 4 dienu)
tada pasiemi vaiko amer. pasiuka, lietuviska gimimo liudijima, vyro paso kopija, 4 nuotraukytes, vieno senelio (-es) gimimo liudijima, kur parasyta, kad gime Lt., eini i pasu poskyri pilietybes skyriu. Po 5 d. gauni nutarima, kad vaikui JAV pilieciui suteikta ir Lt. pilietybe, po men. ateini pasiimt lietuviska pasiuka
tada dziaugiesi dviem vaiko pilietybem
taip ir galvojau, kad kažkas panašaus. bet tai yra neteisėta ir Jūsų vaikas pagal mūsų įstatymus Lietuvos pilietybės neturi. vos tik atitinkamos institucijos sužinos bus atliktos atitinkamos procedūros. Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę,
vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal pillietybės Įstatymo
18 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įgyjus kitos šalies pilietybę). Toks asmuo laikomas netekusiu
Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės
įgijimo dienos.
siūlau kitoms mamoms nesivadovautis šiais patarimais, nes jie gali ateity užtraukti tikrai neigiamų pasekmių.
vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal pillietybės Įstatymo
18 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įgyjus kitos šalies pilietybę). Toks asmuo laikomas netekusiu
Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės
įgijimo dienos.
siūlau kitoms mamoms nesivadovautis šiais patarimais, nes jie gali ateity užtraukti tikrai neigiamų pasekmių.
tai pagal Lietuvos istatymus vaikas negali tureti dvieju pilietybiu ?
| QUOTE (hobo @ 2004 11 25, 06:45) |
| taip ir galvojau, kad kažkas panašaus. bet tai yra neteisėta ir Jūsų vaikas pagal mūsų įstatymus Lietuvos pilietybės neturi. vos tik atitinkamos institucijos sužinos bus atliktos atitinkamos procedūros. Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal pillietybės Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įgyjus kitos šalies pilietybę). Toks asmuo laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. siūlau kitoms mamoms nesivadovautis šiais patarimais, nes jie gali ateity užtraukti tikrai neigiamų pasekmių. |
hobo, tu cia kazka painioji ir dezinformuoji mamas
. Jau daugiau nei metai kaip galima 2 pilietybes turet. Be to, JAV leidzia tureti kelias pilietybes ir savo pilietybes neatima, jei buvo igyta antra (o,pvz, kanada,- atima).
| QUOTE (baltic*girl @ 2004 11 27, 22:40) |
Na, jei ta tiesa, ambasada privaletu ispeti, kad gaunant Lietuvos pilietybe JAV gimusiems vaikams JAV pilietybe bus atimta. Bet daugelis juk turi du pasus ir sekmingai jais naudojasi  Juk istatymas buvo pakeistas |
man irgi nesitiki, kad konsulatas leidzia, o istatymai neleidzia
norisi teisybes 
apie JAV teisę nieko nežinau, bet esu girdėjusi, kad ten galima turėti dvi pilietybes, todėl jums problemų ir nekyla dėlto. kodėl konsulatas neįspėja nežinau.
kad nebekiltų mintys apie dezinformaciją, idedu šiuo metu galiojančią pilietybės įstatymo redakciją, būtų gerai, kad uups įdėtų savąją.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS
2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos
pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie
asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. - 1940 m. birželio 15 d. nuolat
gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų
vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie Pilietybės
įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena
Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra kitos valstybės
piliečiai;
3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės
piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar
seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir
pats asmuo pripažįsta save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos
Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimtą
Pilietybės įstatymą;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo
pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Pilietybės įstatymą.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys
dokumentai
1. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra
Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir
pasas.
2. Asmens tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo
tvarką - Lietuvos Respublikos paso įstatymas.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis
1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines
ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias
skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas
pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti
stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
sudarant ir nutraukiant santuoką
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su
asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be
pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, tai sutuoktinių
pilietybė savaime nepasikeičia.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje,
savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
2. Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos
Respublikos ribų.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo
neleistinumas
Lietuvos Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai
valstybei.
II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
1) gimus;
2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);
4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių numatytais pagrindais;
5) kitais šio Įstatymo numatytais pagrindais.
8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos
piliečiai, pilietybė
Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos
Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis,
nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už
jos ribų.
9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos
Respublikos pilietis, pilietybė
1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra
Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko,
gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks
18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.
3. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos
Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba
nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į
vaiko gimimo vietą.
10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos
pilietybės įgijimas
Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas,
gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos
Respublikos pilietybę.
11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu
tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu
nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo
sąlygos
1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama
asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti
Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
2) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius
dešimt metų;
3) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų
egzaminą;
5) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės,
pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo
atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie
savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai
jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
2. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos
pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
3. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas
sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, sukakusiems 65 metus, I
ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis
chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.
4. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos užsienio
valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos
Respublikoje, netaikomos.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1456
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1701)
redakcija
Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos
pilietybė neteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:
1) padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje
paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas,
nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;
2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje
buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį
baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai,
arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį
numatoma laisvės atėmimo bausmė.
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos
Respublikos piliečiu
1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos
piliečiu ir nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančiam
susituokus pastaruosius penkerius metus, Lietuvos Respublikos
pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12
straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
2. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos
piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais,
gimusiais tremtyje, - Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama,
jei jie gyvena susituokę pastaruosius trejus metus, persikelia
nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktiniu, kuris
yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka šio Įstatymo 12
straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
3. Asmeniui, pragyvenusiam nuolat Lietuvos Respublikos
teritorijoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu daugiau
kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos
Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus nuolat
Lietuvos Respublikos teritorijoje trejus metus, jei jis atitinka
šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas.
15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
1. Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė
natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16
straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:
"Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu,
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos
nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.
Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius,
stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę."
2. Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai.
Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą
ir jį pasirašo.
16 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka
1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali
suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos
Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be
pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12
straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka
savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens
šeimos nariams.
III SKYRIUS
TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS
17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę
išsaugojimas
1. Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai
išsaugoma:
1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos
pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie
asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo),
gyvenantiems kitose valstybėse;
2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.
2. Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos
pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose,
teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šio
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra lietuvių kilmės
asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais
pagrindais.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:
1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos
pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie
asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba
vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo
pripažįsta save lietuviu.
3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos
pilietybės, jeigu jis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje
arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos
Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti
pilietybės
1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus
atvejus.
2. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1456
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1701)
redakcija
Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės
negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas
ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba jam yra įsiteisėjęs
ir vykdytinas teismo nuosprendis.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas
1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio
Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais, pagal
jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei
prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio
Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais ir
atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų
sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal
tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje
nustatytų sąlygų.
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto
pripažinimas negaliojančiu
1. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1456
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1701)
redakcija
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas
negaliojančiu, jeigu asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę
natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos
pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu
arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui
nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė
tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje,
tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo
nusikaltimai, arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti
pripažintas negaliojančiu ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog
konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė
gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį
judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose
prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos
vientisumą.
3. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės
pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos
valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus asmenis,
išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose,
netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės
pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos
valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.
4. Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės
piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį
dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos
pilietybę patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus
šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per
30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo
įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos
migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau -
migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei
atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.
5. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas
negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos
pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar
nepagrįstai.
IV SKYRIUS
VAIKŲ PILIETYBĖ PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI
22 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų
tėvų pilietybei
1. Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba
abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14
metų, pilietybė.
2. Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai - vaikams.
23 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas,
kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas
iš tėvų
1. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o
antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti
Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko
tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos
Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos
Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu
liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o
kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos
Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos
Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos Respublikos
piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu
be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos
pilietybę, jei to raštu prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.
24 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės
išsaugojimas vienam iš tėvų netekus Lietuvos
Respublikos pilietybės
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o
kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14
metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.
25 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę
14-18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali
būti pakeista tik remiantis rašytiniu vaikų sutikimu.
V SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA
26 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos
pilietybės klausimais padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal
suinteresuoto asmens rašytinį prašymą.
2. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę
pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio
dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai,
patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir
turi legalų pragyvenimo šaltinį.
3. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos
pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki
1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę (ar yra tokio
asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis); dokumentai,
patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės piliečio paso
nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą
užsienio valstybės pilietybę ir jos atsisakymą (arba dokumentas,
patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybės), asmens gyvenamąją
vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę
išsaugojimo dokumentas.
4. Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d.
turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos
vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio
15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą
valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai,
kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę,
asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.
birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti
pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje
iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas,
patvirtintas notarine tvarka arba Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;
notarine tvarka patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių,
kurie patys turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.,
paliudijimai apie tai, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d.
turėjo Lietuvos pilietybę; užsienio valstybės paso patvirtintas
nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina
dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai
ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai arba turėjo
Lietuvos pilietybę, taip pat asmens rašytinis pareiškimas,
kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra patikimų
dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia
Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus.
5. Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės
pridedami: Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės
kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos
pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti, pateikiamas
dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos
Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
užsienyje, paliudijantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos
pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio
dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto
užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai,
patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą);
sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti
atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo
nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu
vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos
Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš tėvų, pas
kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai
nuolat gyvena.
6. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę
pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio
dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie
turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;
dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.
7. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal
šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ar prašymo palikti Lietuvos
Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad
asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos
pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos
teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar
provaikaitis), lietuvių kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens
tapatybę, nuorašas (užsienio valstybės piliečio paso ar jį
atitinkančio asmens dokumento nuorašas), dokumentas,
patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos
atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be
pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos
Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas. Asmenys prie
prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia
dokumentus apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo
pagrindus.
8. 18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos
Respublikos pilietybę, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos
pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, ją
grąžinti ar palikti paduoda jų teisėti atstovai.
9. Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos
pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais
atvejais turi teisę paduoti vidaus reikalų ministras ar jo
įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo
įgaliota institucija.
10. Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę,
atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti
paduodami Respublikos Prezidentui per savivaldybės vykdomąją
instituciją. Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio
valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės
ar ją grąžinti gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines
atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.
11. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje,
prašymus palikti Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda
Respublikos Prezidentui per vidaus reikalų ministrą ar jo
įgaliotą instituciją, migracijos tarnybą. Asmenys, gyvenantys
užsienio valstybėse, prašymus palikti Lietuvos Respublikos
pilietybę gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines
atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.
12. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje,
prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę
paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai,
migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms
atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.
27 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai
svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų
komisiją (toliau - Komisija) ir tvirtina Pilietybės klausimų
nagrinėjimo šioje Komisijoje taisykles.
2. Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio
pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybės
institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų
savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos
nagrinėjamo prašymo ar teikimo.
3. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne
mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai
priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma ir
įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę
Komisijos nariai.
4. Komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus
patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o,
atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę, pareiškėjui apie tai
praneša raštu nurodydama atsisakymo motyvus.
5. Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos
pilietybę pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir teikia pasiūlymus
patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.
6. Jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiamų
dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą
Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, vidaus reikalų ministras
ar jo įgaliota institucija, migracijos tarnybos, užsienio reikalų
ministras ar jo įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje gali
kreiptis dėl šių faktų nustatymo į Komisiją. Ši Komisija teikia
nurodytoms institucijoms rekomendacinio pobūdžio išvadas.
Sprendimą šiuo klausimu priima vidaus reikalų ministras ar jo
įgaliota institucija.
28 straipsnis. Sprendimų dėl prašymų ir teikimų Lietuvos
Respublikos pilietybės klausimais priėmimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo,
grąžinimo, palikimo, pilietybės netekimo pagal šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalį, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo
pripažinimo negaliojančiu klausimus sprendžia Respublikos
Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.
2. Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę,
vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio Įstatymo
18 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks asmuo laikomas netekusiu
Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės
įgijimo dienos.
3. Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės suteikimo įsigalioja tik asmeniui prisiekus
savivaldybės vykdomojoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje.
4. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę,
netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos
Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos
valstybės pilietybės.
5. Savivaldybės vykdomosios institucijos, Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7
dienas po priesaikos Lietuvos Respublikai apie tai praneša
Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų ministro
įgaliotai institucijai.
29 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės
pasikeitimo
Šio Įstatymo 22-25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų
pilietybės pasikeitimo klausimus sprendžia ir dokumentus tvarko
vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
30 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais
skelbimas
Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės suteikimo, grąžinimo, palikimo, netekimo, taip pat
akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo
negaliojančiu skelbiami "Valstybės žiniose".
31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos
Respublikos pilietybės klausimais svarstymas
Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos
pilietybę ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po vienerių
metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų
rengimas
1. Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus
rengia migracijos tarnybos, o asmenų, gyvenančių kitose
valstybėse, - užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų
ministru arba jų įgaliotos institucijos.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais
taikymas
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato
kitokias taisykles negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinės
sutarties taisyklės.
34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr.
36-977);
2) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės dokumentų galiojimo ir Pilietybės įstatymo papildymo"
(Žin., 1991, Nr. 36-981);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo" (Žin., 1992,
Nr. 7-162);
4) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 14 ir 25 straipsnių pakeitimo" (Žin., 1992,
Nr. 34-1031);
5) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" (Žin., 1993, Nr. 32-
733);
6) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo" (Žin., 1993, Nr. 70-
1303);
7) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 23 straipsnio papildymo" (Žin., 1993, Nr. 71-
1327);
8) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo pakeitimo" (Žin., 1995, Nr. 53-1300);
9) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" (Žin., 1995, Nr. 86-
1940);
10) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 17 ir 22 straipsnių papildymo ir 31
straipsnio pakeitimo" (Žin., 1996, Nr. 16-415);
11) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo" (Žin.,
1997, Nr. 67-1668).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
______________
--------------------------------------------------------------------------------
©1996-2004 Teisinės informacijos centras
kad nebekiltų mintys apie dezinformaciją, idedu šiuo metu galiojančią pilietybės įstatymo redakciją, būtų gerai, kad uups įdėtų savąją.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMAS
2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai
Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos
pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie
asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. - 1940 m. birželio 15 d. nuolat
gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų
vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie Pilietybės
įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena
Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nėra kitos valstybės
piliečiai;
3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės
piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar
seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir
pats asmuo pripažįsta save lietuviu;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos
Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimtą
Pilietybės įstatymą;
5) kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo
pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą Pilietybės įstatymą.
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys
dokumentai
1. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra
Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir
pasas.
2. Asmens tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo
tvarką - Lietuvos Respublikos paso įstatymas.
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis
1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines
ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias
skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir
įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
2. Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti jų nustatytas
pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti
stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
sudarant ir nutraukiant santuoką
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su
asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be
pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, tai sutuoktinių
pilietybė savaime nepasikeičia.
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas
1. Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje,
savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.
2. Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos
Respublikos ribų.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo
neleistinumas
Lietuvos Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai
valstybei.
II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
1) gimus;
2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);
4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių
sutarčių numatytais pagrindais;
5) kitais šio Įstatymo numatytais pagrindais.
8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos
piliečiai, pilietybė
Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos
Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis,
nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už
jos ribų.
9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos
Respublikos pilietis, pilietybė
1. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra
Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
2. Jeigu vaiko tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo
metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko,
gimusio už Lietuvos Respublikos ribų, pilietybė, iki jam sukaks
18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.
3. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos
Respublikos pilietis, o kitas buvo asmuo be pilietybės arba
nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į
vaiko gimimo vietą.
10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos
pilietybės įgijimas
Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas,
gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos
Respublikos pilietybę.
11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė
Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu
tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu
nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.
12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo
sąlygos
1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama
asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu jis sutinka prisiekti
Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:
1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;
2) nuolat gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius
dešimt metų;
3) turi legalų pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
4) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų
egzaminą;
5) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės,
pagal kurios įstatymus Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo
atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir raštu praneša apie
savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai
jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
2. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos
pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
3. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas
sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, sukakusiems 65 metus, I
ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis
chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 1 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.
4. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos užsienio
valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos
Respublikoje, netaikomos.
13 straipsnis. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1456
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1701)
redakcija
Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos
pilietybė neteikiama
Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:
1) padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje
paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas,
nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;
2) dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje
buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį
baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai,
arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį
numatoma laisvės atėmimo bausmė.
14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas
asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos
Respublikos piliečiu
1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos
piliečiu ir nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančiam
susituokus pastaruosius penkerius metus, Lietuvos Respublikos
pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12
straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
2. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos
piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais,
gimusiais tremtyje, - Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama,
jei jie gyvena susituokę pastaruosius trejus metus, persikelia
nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktiniu, kuris
yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir atitinka šio Įstatymo 12
straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
3. Asmeniui, pragyvenusiam nuolat Lietuvos Respublikos
teritorijoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu daugiau
kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos
Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus nuolat
Lietuvos Respublikos teritorijoje trejus metus, jei jis atitinka
šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas.
15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai
1. Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė
natūralizacijos ar optavimo būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16
straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:
"Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu,
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos
Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, ginti Lietuvos
nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.
Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius,
stiprinti Lietuvos demokratinę valstybę."
2. Lietuvos Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai.
Pilietybę įgyjantis asmuo lietuviškai perskaito priesaikos tekstą
ir jį pasirašo.
16 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka
1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali
suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos
Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be
pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12
straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka
savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens
šeimos nariams.
III SKYRIUS
TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS
17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę
išsaugojimas
1. Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai
išsaugoma:
1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos
pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie
asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo),
gyvenantiems kitose valstybėse;
2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.
2. Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos
pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.
3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose,
teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina pagal šio
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra lietuvių kilmės
asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:
1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) įgijus kitos valstybės pilietybę;
3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais
pagrindais.
2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas:
1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos
pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie
asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo);
2) lietuvių kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba
vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo
pripažįsta save lietuviu.
3. Asmuo gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos
pilietybės, jeigu jis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje
arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos
Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.
19 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti
pilietybės
1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės
negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus
atvejus.
2. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1456
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1701)
redakcija
Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės
negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas
ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba jam yra įsiteisėjęs
ir vykdytinas teismo nuosprendis.
20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas
1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio
Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais, pagal
jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei
prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1
dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.
2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio
Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3 dalyje numatytais pagrindais ir
atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktų
sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama pagal
tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje
nustatytų sąlygų.
21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto
pripažinimas negaliojančiu
1. Lietuvos Respublikos
2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1456
(nuo 2003 m. gegužės 1 d.)
(Žin., 2003, Nr. 38-1701)
redakcija
Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas
negaliojančiu, jeigu asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę
natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos
pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu
arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui
nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė
tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje,
tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo
nusikaltimai, arba padarė nusikaltimų Lietuvos Respublikai.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti
pripažintas negaliojančiu ir tuo atveju, kai teismas nustato, jog
konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė
gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį
judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose
prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos
vientisumą.
3. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės
pilietybę ar gavęs kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos
valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą, išskyrus asmenis,
išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose,
netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės
pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos
valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.
4. Lietuvos Respublikos pilietis, gavęs kitos valstybės
piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį
dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos
pilietybę patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus
šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per
30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo
įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos
migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau -
migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei
atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.
5. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas
negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad asmuo Lietuvos Respublikos
pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo neteisėtai ar
nepagrįstai.
IV SKYRIUS
VAIKŲ PILIETYBĖ PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI
22 straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų
tėvų pilietybei
1. Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba
abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14
metų, pilietybė.
2. Įtėviai prilyginami tėvams, o įvaikiai - vaikams.
23 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas,
kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo vienas
iš tėvų
1. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o
antrasis lieka kitos valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti
Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo abu vaiko
tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti Lietuvos
Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos
Respublikos pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu
liko gyventi vaikas arba pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.
2. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o
kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos
Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos
Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos Respublikos
piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu
be pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos
pilietybę, jei to raštu prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.
24 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės
išsaugojimas vienam iš tėvų netekus Lietuvos
Respublikos pilietybės
Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o
kitas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14
metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.
25 straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę
14-18 metų vaikų pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali
būti pakeista tik remiantis rašytiniu vaikų sutikimu.
V SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA
26 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos
pilietybės klausimais padavimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal
suinteresuoto asmens rašytinį prašymą.
2. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę
pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio
dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai,
patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir
turi legalų pragyvenimo šaltinį.
3. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos
pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki
1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę (ar yra tokio
asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis); dokumentai,
patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės piliečio paso
nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą
užsienio valstybės pilietybę ir jos atsisakymą (arba dokumentas,
patvirtinantis, kad asmuo yra be pilietybės), asmens gyvenamąją
vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę
išsaugojimo dokumentas.
4. Dokumentai, įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d.
turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos
vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos
diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio
15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą
valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai,
kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę,
asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.
birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti
pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje
iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas,
patvirtintas notarine tvarka arba Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;
notarine tvarka patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių,
kurie patys turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.,
paliudijimai apie tai, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d.
turėjo Lietuvos pilietybę; užsienio valstybės paso patvirtintas
nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina
dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai
ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai arba turėjo
Lietuvos pilietybę, taip pat asmens rašytinis pareiškimas,
kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra patikimų
dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia
Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus.
5. Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės
pridedami: Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės
kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos
pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti, pateikiamas
dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos
Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos
užsienyje, paliudijantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos
pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio
dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto
užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai,
patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą);
sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti
atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo
nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu
vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos
Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš tėvų, pas
kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai
nuolat gyvena.
6. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę
pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio
dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie
turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;
dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos
Respublikos teritorijoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.
7. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal
šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį ar prašymo palikti Lietuvos
Respublikos pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys, kad
asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos
pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos
teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar
provaikaitis), lietuvių kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens
tapatybę, nuorašas (užsienio valstybės piliečio paso ar jį
atitinkančio asmens dokumento nuorašas), dokumentas,
patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos
atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be
pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos
Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas. Asmenys prie
prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia
dokumentus apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo
pagrindus.
8. 18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos
Respublikos pilietybę, įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos
pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, ją
grąžinti ar palikti paduoda jų teisėti atstovai.
9. Teikimus pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos
pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytais
atvejais turi teisę paduoti vidaus reikalų ministras ar jo
įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo
įgaliota institucija.
10. Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę,
atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti
paduodami Respublikos Prezidentui per savivaldybės vykdomąją
instituciją. Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio
valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės
ar ją grąžinti gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines
atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.
11. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje,
prašymus palikti Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda
Respublikos Prezidentui per vidaus reikalų ministrą ar jo
įgaliotą instituciją, migracijos tarnybą. Asmenys, gyvenantys
užsienio valstybėse, prašymus palikti Lietuvos Respublikos
pilietybę gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines
atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.
12. Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje,
prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę
paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai,
migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms
atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.
27 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija
1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai
svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų
komisiją (toliau - Komisija) ir tvirtina Pilietybės klausimų
nagrinėjimo šioje Komisijoje taisykles.
2. Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio
pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybės
institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų
savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos
nagrinėjamo prašymo ar teikimo.
3. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne
mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai
priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma ir
įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę
Komisijos nariai.
4. Komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus
patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o,
atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę, pareiškėjui apie tai
praneša raštu nurodydama atsisakymo motyvus.
5. Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos
pilietybę pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir teikia pasiūlymus
patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.
6. Jeigu asmenys negali nustatyta tvarka gauti reikiamų
dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą
Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, vidaus reikalų ministras
ar jo įgaliota institucija, migracijos tarnybos, užsienio reikalų
ministras ar jo įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje gali
kreiptis dėl šių faktų nustatymo į Komisiją. Ši Komisija teikia
nurodytoms institucijoms rekomendacinio pobūdžio išvadas.
Sprendimą šiuo klausimu priima vidaus reikalų ministras ar jo
įgaliota institucija.
28 straipsnis. Sprendimų dėl prašymų ir teikimų Lietuvos
Respublikos pilietybės klausimais priėmimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo,
grąžinimo, palikimo, pilietybės netekimo pagal šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalį, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo
pripažinimo negaliojančiu klausimus sprendžia Respublikos
Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.
2. Jeigu paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę,
vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija konstatuoja
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą pagal šio Įstatymo
18 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks asmuo laikomas netekusiu
Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės
įgijimo dienos.
3. Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės suteikimo įsigalioja tik asmeniui prisiekus
savivaldybės vykdomojoje institucijoje arba Lietuvos Respublikos
diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje.
4. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę,
netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos
Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko kitos
valstybės pilietybės.
5. Savivaldybės vykdomosios institucijos, Lietuvos Respublikos
diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7
dienas po priesaikos Lietuvos Respublikai apie tai praneša
Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų ministro
įgaliotai institucijai.
29 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės
pasikeitimo
Šio Įstatymo 22-25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų
pilietybės pasikeitimo klausimus sprendžia ir dokumentus tvarko
vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.
30 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais
skelbimas
Respublikos Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės suteikimo, grąžinimo, palikimo, netekimo, taip pat
akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pripažinimo
negaliojančiu skelbiami "Valstybės žiniose".
31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos
Respublikos pilietybės klausimais svarstymas
Pakartotiniai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos
pilietybę ar ją grąžinti priimami ne anksčiau kaip po vienerių
metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.
32 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų
rengimas
1. Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus
rengia migracijos tarnybos, o asmenų, gyvenančių kitose
valstybėse, - užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų
ministru arba jų įgaliotos institucijos.
2. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles
tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
33 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais
taikymas
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato
kitokias taisykles negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinės
sutarties taisyklės.
34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr.
36-977);
2) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės dokumentų galiojimo ir Pilietybės įstatymo papildymo"
(Žin., 1991, Nr. 36-981);
3) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo" (Žin., 1992,
Nr. 7-162);
4) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 14 ir 25 straipsnių pakeitimo" (Žin., 1992,
Nr. 34-1031);
5) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" (Žin., 1993, Nr. 32-
733);
6) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo" (Žin., 1993, Nr. 70-
1303);
7) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 23 straipsnio papildymo" (Žin., 1993, Nr. 71-
1327);
8) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo pakeitimo" (Žin., 1995, Nr. 53-1300);
9) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" (Žin., 1995, Nr. 86-
1940);
10) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 17 ir 22 straipsnių papildymo ir 31
straipsnio pakeitimo" (Žin., 1996, Nr. 16-415);
11) Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28 straipsnių pakeitimo" (Žin.,
1997, Nr. 67-1668).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
______________
--------------------------------------------------------------------------------
©1996-2004 Teisinės informacijos centras
