QUOTE(pikkolo @ 2008 07 03, 14:04)
Beje radau įdomų dalyką apie glutamatus
http://lt.wikipedia.org/wiki/Umami Tai jau nuo senų senovės naudojamas prieskonis sustiprinti skonį.
Jei jau taip ščyrai žiūrėt sudėtį ir poveikį žmogaus sveikatai, tai kažin ar būtų galima nors ką vartoti, nes šiuo metu yra labai daug alergiškų žmonių.
Beje, iškilo toks klausimas dėl pieno Dobilas. Ar tikrai jis ekologiškas? Ar jis taip vadinamas tik dėl perdirbimo technologijos, ar dėl to, kad surinktas iš ekologiškai užaugintų karvių? Nes kiek žinau pieninėse visas pienas pilamas į bendrą katilą. Tad labai didelis kalustukas ar jis tikrai ekologiškas.
Pirmą karta girdžiu, kad natrio gliutamatas jau buvo žinomas seniai.
Čia matyt kaip su citrinos rūgštimi. Mano pažįstamai univere dėstė, kad citrinos rūgštis yra dar didesnis blogis sveikatai nei n.gliutamatas. O kad natūrali rūgštis iš citrinų taip nekenkia. Esmė tame, kad šiais laikais pramonė tokia išvystyta, kad dirbtinai susintetinta citrinų rūgštis yra pigesnė, todėl ji ir parduodama, ji ir masiškai naudojama maisto produktuose. Deja
Matyt tas pats su tuo gliutamatu. Kad tuose sūriuose ar kur ten kai jis susidaro, neturi tokio poveikio sveikatai, o kai chemiškai pagamintas, tai blogis.
Beje, įdomiai ten wikipedijoj parašyta, kad nuo n.gliutamato gali pasireikšti "kinų maisto sindromas". O aš visuomet maniau, kad kinų virtuvė labai sveika - neriebi ir mažai kaitinti produktai