Na, šiaip jau auklėta buvau taip, kad turiu gerbti save ir mokytis būti raštinga bei nevelti klaidų... Kai pradėjau mokytis kompiuterijos mokslų, kažkaip neakcentavo lietuvybės, tad iš prradžių niekaip nesugebėjau savęs priversti rašyti lietuviškomis raidėmis

. O dabar, kai jau trečius metus pradėjau dirbdama matematikos ir informatikos institute, kur, beje, pagrindinis mūsų darbas -- programinės įrangos lokalizavimas -- tai ne tik kad sulietuvinau daugumą savo programų, bet jau net ir lietuviškas kabutes vartoti verčiu save, lietuvišką datą ir panašiai... Nebekalbu apie taisyklingą kalbą -- či ajau savaime suprantama... O dar tie lietuviški nauji žodžiai, terminai... Iš pradžių jie man niekaip nelipo, tačiau dabar...
Kažkuri rašėt apie SMS žinutes... Kaip čia pasakius... Ten irgi mūsų institutas bando auklėti prekybininkus pasirūpinti lietuvybe mobiliuosiuose telefonuose, turiu pati vieną telefoną, kuris moka rašyti lietuviškomis raidėmis, deja yra vienas minusas -- tokiose žinutėse labai greitai ištirpsta tie 160 simbolių (įtariu, lietuviškos raidės traktuojamos ne kaip vienas, o kaip keli simboliai...
Dar kokiam instituto auklėjimui niekaip nepasiduodu -- tai vadinamosios ĄŽERTY klaviatūros prigijimui... Įtariu, ir Jūs, supermamos, naudojatės tokia klaviatūra, kurioje pirmoji raidžių eilutė išdėstyta kaip QWERTY. Iš esmės skirtumas jų tik toks, kad raidės, skaičiai ir kai kurie simboliai kitaip išdėstyti, tad atseit ĄŽERTY išdėstymo atveju spartesis darbas... Na, man kol kas tai nelimpa...
Prisakiau daug apie lietuvybę... Oj kiek teko mokytis apie lietuvybę

Šiaip jau bandau nekibti prie kitų šnekos, rašliavų, bet kartais labai jau akis bado