QUOTE(Agotukas @ 2008 07 10, 13:04)
Temos autorė klausė patarimo - ką jai daryti, kad vaikas nevadintų jos debile. Jūsų pasiūlymas teorinis koks? Duot in snukį? 
Gal geriau vieną kartą į snukį duoti, negu paskui kalėjime lankyti
Gal geriau vieną kartą į snukį duoti, negu paskui kalėjime lankyti
QUOTE(Molė @ 2008 07 10, 13:01)
Dileta, nepergyvenkit, mano vaikams paauglystė praėjo visai ramiai, gal kiek jautresni buvo ir tiek. daug kas gasdino, kas bus pavėluota paauglystė ir vis tiek atsigriebsiu. bet nebuvo ir viskas 
O as pasakysiu vina, kad VISIEMS vaikams ta paauglyste buna, kad VISI paaugliai maistauja, bet maistingumo lygis priklauso TIK, TIK, IR DAR KARTA TIK nuo tevu auklejimo
Uz tai vieni guodziasi nesusitvarkantys su vaikais, o kiti laukia ir nesulaukia tu paauglystes baubu 
QUOTE(siaubute @ 2008 07 10, 12:59)
Tai kur 2-3 metų vaikas nori rožinės ar raudonos suknutės, košė ar sumuštinis. Ir kur paauglių pasirinkimas: noriu riedlėntės geros arba motorolerio. Ar irgi tarp suknyčių leidžiate dabar rinktis? maniškiai savarankiškai rengiasi: drabužius, batus perkasi pagal savo skonį, kerpasi, dažosi viskas pagal juos nematau problemos-svarbu jiems patinka.Kad ir netvarkinagi gali vaikščioti- jei jiems tai patinka. Buvo pankai, buvo fifa, buvo ...
Problemos elgesyje, maištavime. Pvz. važiuosiu į kitą miestą su draugais švęsti naujų metų, dviem dienom- grįšta po savaitės. Einu į miesto diskoteką, grįšta paryčiui iš sodo namelio, kurį vėliau dar ir apvogė tos kompanijos nariai. Pamokų šiandien nedarysiu- reikia pasiekti lygį kaip ir draugas, kad neatsilikti, ant rytojaus neigiams iš kontrolinio.
Problemos elgesyje, maištavime. Pvz. važiuosiu į kitą miestą su draugais švęsti naujų metų, dviem dienom- grįšta po savaitės. Einu į miesto diskoteką, grįšta paryčiui iš sodo namelio, kurį vėliau dar ir apvogė tos kompanijos nariai. Pamokų šiandien nedarysiu- reikia pasiekti lygį kaip ir draugas, kad neatsilikti, ant rytojaus neigiams iš kontrolinio.
O kaip jūs elgėtės po tokių vaikų išdaigų, pvz.: po grįžimo po savaitės?
Nepykit, bet man čia jau kaip ir siaubo filmo.
Na sakykim, kad mama neturi autoriteto, o tai kaip tėvas?
QUOTE(Agotukas @ 2008 07 10, 12:02)
Ką reiškia pasirinkti? Sūnui -duoti parom žaisti prie kompo neribojant, dukrai leisti kasdien tųsintis? Buvo leista ir šitas, kai visai nebeklausė, galvoju gyvenkit kaip norit, darykit kaip norit.
Sūnus- kompu pražaisdavo po 2 paras be pertraukos. Dukra per savaitę gal du namie meigojo.Pamokų ką ruošė, ką neruošė. Tai kas iš to? Ir kur tai nuvestų? Ekspermentavom savaitę.
Jei man vaikai ką grubiai pasako, būna atimta-kompas, laukas, telefonas ir sėdėk savo kambaryje.
QUOTE(Molė @ 2008 07 10, 13:07)
A nia
O kaip vaikų teisės? Jie jas puikiai žino! Manot , kad ką nors tuo pasieksit? Protingų knygų daug skaitau, jeigu ką. Bet mano nuomonė yra tokia - kuo mažesnis vaikas, tuo labiau reikia vengti fizinių bausmių. Kaip manot kokio dydžio nuoskauda liks paauglio širdyje? Pagaliau ar nebijotumėt gauti atgal?
QUOTE(siaubute @ 2008 07 10, 13:04)
Aš suporantu bendarvimą, kai su dukra einu į kavinę ar po parduotuves didmiesčiuose pasivaikštom, pasėdim, einam prie ežero pasivaikščioti,riedučiais važinėjom. Su sūnum dviračiais, bilijardą einam žaisti, kompiuterinius žaidimus aptariam. O ne sėdžiu šalia ir įkyriai klausinėju, kad pasiekčiau kad padarytų ką reikia. Būna aišku, kad matau jog blogos nuotaikos būna tai tada tol "šalia sėdžiu" kol išsiiaiškinu- bet tai kad žinočiau kas yra, o ne siekčiau savo tikslo. Juk vaikas sėdi prie kompo ne todėl , kad blogos nuotaikos ir žaidžia, o paprasčiausia žaidžia ir nenori daryti.
Tai dar bandysit man irodyti, jog nezinau, kas yra bendravimas?
Jau ir asilui aisku, kad tie isvardinti dalykai BUNA normaliose seimose(normalios tai tos, kuriose tevai randa bendra kalba su savo vaikais). Tik be tu isvardintu dalyku mes kieme zaidziam futbola(susirenka jo draugai ir zaidziau, kol nesilaukiau trecio), ezere jis moko mane nardyti( 
), su vyru(jam jis patevis) eina zvejoti, po sokiu atvaro i mano lova(sokas jums, ar ne, nevyriska, ar ne? 
) ir pasipasakoja visus nuotykius(nu gal ir ne visus). Kai gulejau po gimdymo ligoninej ir jis susimuse mokykloj, tai pirmiausia mane ramino, kad tos melynes ir ne taip jau didelwes, o zaizdos susitraukusios jau... Kai einam gatve su maziuku-tai jis isdidziai paima vezima ir veza, sakydamas, kad taip "kruta", kad jo draugai to neturi... Ir po viso sito bendravimo jus man irodinejate, kad as zurziu? 
Tiesiog pratesiu bendravima kitoj plotmej.
QUOTE(Molė @ 2008 07 10, 12:10)
O kaip jūs elgėtės po tokių vaikų išdaigų, pvz.: po grįžimo po savaitės?
Nepykit, bet man čia jau kaip ir siaubo filmo.
Na sakykim, kad mama neturi autoriteto, o tai kaip tėvas?
Nepykit, bet man čia jau kaip ir siaubo filmo.
Na sakykim, kad mama neturi autoriteto, o tai kaip tėvas?
Grįžus po savaitės, dukra buvo nubausta 2 mėn. namų arešto.
Diskotekos bajeris senas ir dar baisesnis, paimtas alkoholis, primeluota ir t.t- bausmė pusę metų namų arešto, išskyrus jos organizuojami renginiai mokykloje ir kitur.
Mano vyras-jiems patėvis, kaip tik galvoja, kad aš per švelni ir per daug nuolaidžiauju.
QUOTE(siaubute @ 2008 07 10, 13:11)
Jei man vaikai ką grubiai pasako, būna atimta-kompas, laukas, telefonas ir sėdėk savo kambaryje.
Siaube, pritariu tokiam auklėjimui
Taip su vaikais bendrauti reikia, negalima vien remtis materialiąja davimo puse, bla bla... Bet galiausiai tėvai tra tam, kad būtų tėvai ir juos auklėtų. Mama neturi būti vaiko padrūškė, ji turi būti mama.
QUOTE(Molė @ 2008 07 10, 13:07)
Jeigu tas vienas kartas pagelbėtų, tada gal... Bet manyčiau, kad tai būtų superpaprastas problemos sprendimas ir niekas tada 49 puslapių čia neprirašytų
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 07 10, 11:25)
Kazkada skaiciau viena protinga straipsni, kad vaikams(ne vien paaugliams) reikia duoti laiko sugromuluoti informacija, ja priimti ir jai paklusti. Is karto pagalvojau-nu briedas koks Su mano vaikais to nebus Isbandziau. Patiko Dabar jei reikia ka padeti, o mano vaikai sedi prie kompo ir momentaliai atsako-ne, as nesibaru ir burnos neausinu, tariu-gerai, pazaiskit dar 15 min ir einam VISI KARTU skinti uogu/tvarkyti kambariu/pjauti zole ir pan. Is pradziu buna tyla, o paskui, praejus net 10 min, pakyla ir be barniu bei atsikalbinejimu padaro, kas liepta. Zodziu, man tas metodas laaabai padejo ir ji sekmingai taikau toliau Isbandykit ir jus, kurios dar nebandet 
Papildyta:
QUOTE(sena pažįstama @ 2008 07 10, 11:42)
Turiu du hiperaktyvius vaikus Ar zinot, kas tai yra? Tai mamos nervu isbandymas nuo gimimo Vienas jau paauglys su visais maistavimais, o ramiojo periodo net neisivaizdavuoju, kas tai yra? Kai matau, kad sunus stiklinem akim ziopso i kompa ir praejus valandai, prieinu, prisedu ir pradedu nuo to, kad ramiai klausiu-ar kas nutiko, suneli? Su draugais susibarei, mokykloj nepasiseke, ar skauda kas, ar ka, kad manes negirdi?
Is pradziu buna piktas bumbejimas-nieko man nera, viskas gerai ir t.t. Kadangi as ikyriai sedziu salia ir toliau visokias ligas vardyju( ), sunus neiskencia-nu gerai gerai, einam, padarysiu.
Mano tikslas pasiektas-vaikas vis tiek padaro kaip as noriu, bet tuo paciu ir be diktato, rekimo, burnos ausinimo su juo pabendrauju. Kai taip pasedziu salia ir traukte traukiu informacija, KARTAIS man pavyksta istraukti detales ji supancio pasaulio ir poziurio i ji.
Ar zinot, kas tai yra? Tai mamos nervu isbandymas nuo gimimo Vienas jau paauglys su visais maistavimais, o ramiojo periodo net neisivaizdavuoju, kas tai yra? Kai matau, kad sunus stiklinem akim ziopso i kompa ir praejus valandai, prieinu, prisedu ir pradedu nuo to, kad ramiai klausiu-ar kas nutiko, suneli? Su draugais susibarei, mokykloj nepasiseke, ar skauda kas, ar ka, kad manes negirdi?Is pradziu buna piktas bumbejimas-nieko man nera, viskas gerai ir t.t. Kadangi as ikyriai sedziu salia ir toliau visokias ligas vardyju(
), sunus neiskencia-nu gerai gerai, einam, padarysiu.Mano tikslas pasiektas-vaikas vis tiek padaro kaip as noriu, bet tuo paciu ir be diktato, rekimo, burnos ausinimo su juo pabendrauju. Kai taip pasedziu salia ir traukte traukiu informacija, KARTAIS man pavyksta istraukti detales ji supancio pasaulio ir poziurio i ji.
Tai jūsų situacija, pasakote- padaro.
Ar pasakote nedaro- atsisėdate ir pradeda bendrauti? Ir visada taip njam nedarant, atsisėdate-"bendrauti".
QUOTE(siaubute @ 2008 07 10, 13:21)
Papildyta:
Tai jūsų situacija, pasakote- padaro.
Ar pasakote nedaro- atsisėdate ir pradeda bendrauti? Ir visada taip njam nedarant, atsisėdate-"bendrauti".
Tai jūsų situacija, pasakote- padaro.
Ar pasakote nedaro- atsisėdate ir pradeda bendrauti? Ir visada taip njam nedarant, atsisėdate-"bendrauti".
Taip, tai musu situacija
JEI pasakau-padaro, viskas ok. JEI pasakau-nepadaro, tada einu bendrauti.
Suprantu, kad jis tuo metu maistauja.
QUOTE(joreta @ 2008 07 01, 17:53)
man atrodo (paryškinau, nes tai grynai mano asmeninė nuomonė), kad problemos kykla būtent dėl per didelio lepinimo ir globos. mano atveju sūnus pirmagimis, lepintas visų ir visada, turėjęs sveikatos problemų dėl kurių taip pat gaudavo nuolaidų visokių. Todėl netikiu jokiais dėmesio trūkumais 
labai su jumis sutinku
, kartais tikrai kaltas ne dėmesio trūkumas, o per daug dėmesio, neleidimas vaikui laisvai pasireikšti. Pavyzdys - mano brolis, jis pagrandukas šeimoj, nuo gimimo buvo mamos be proto lepinamas, nuo mažens pradėjo "naglėti", naudotis mama. Tiesa, jis visiškai nėra agresyvus, bet mokykloje šiurpino mokytojus savo abejingumu viskam. Kaip per vieną eilinį pokalbį su mama pasakė jo auklėtoja, "kalbėdama su juo veide aš neišskaitau visiškai jokių emocijų, atrodo, kad kalbu ne su žmogum, o su robotu". Daug kartų mes su sese bandėm kalbėti su mama, aiškinti, kad ji pati kalta, kad blogai elgiasi broliui pataikaudama. Bernui jau greit 18, o jis nė piršto namie nepajudina, turi be galo gerą galvą, galėtų mokytis puikiai, bet vos tesugebėjo ištempti (su didelėm mamos pastangom) 10 klasių, net egzaminų nelaikė 
O kiek buvo pokalbių su juo, ne tik mūsų, šeimos narių, bet ir psichologų, soc. darbuotojų, viskas veltui. Aiškiai matau, kad jam labai trūksta savarankiškumo, kad jis nori pats daryti tam tikrus sprendimus, tik neįsivaizduoju, kaip mamai įkalt į galvą, kad ji "atrištų jam rankas" ir nustotų bėgioti iš paskos Ir dar vieną dalyką norėčiau pasakyt temos autorei - tikrai negerai elgiatės, prikišdama sūnui dukros pavyzdingą elgesį. Tas pats buvo mūsų šeimoje, nes mes su sese puikiai mokėmės ir tėvų bei mokytojų nuolat buvom kišamos broliui prieš nosį kaip sektinas pavyzdys. Galbūt iš dalies dėl to dabar tarp mūsų yra didžiulė praraja (labai tikiuosi, kad laikui bėgant, kai brolis suaugs ir ims viską vertinti kaip suaugęs žmogus, mūsų santykiai vėl taps šilti) 
Nelabai rišliai čia viską surašiau 
, mintys lekia šuoliais, daug norėtųsi pasakyti, bent kažkaip patarti ar paguosti tą mamą. Labai tikiu, kad viskas pas jus susitvarkys, tik nenuleiskit rankų. Galbūt kai gims leliukas, viskas kaip tik išeis į gera - jūs fiziškai nebeturėsit tiek laiko kreipt dėmesį į sūnaus šėliojimus, gal tada jis aprims, pasijus laisvesnis (kaip jau sakiau, manau, kad jūsų atveju tai ne dėmesio trūkumo, o jo pertekliaus problema). Sėkmės jums
