Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

Tam, kad pasalinti pasekmes, reikia suzinoti priezasti.

Suprantu, kaip sunku, kai atrodo, kad vis atstumia... Aš, kaip iš vaiko pusės, norėjau daugiau tėvų iniciatyvos. Jeigu per pirmus bandymus atstumiu, norėjau, kad neprarastų kantrybės ir vis siektų, kol aš pasjusiu pakankamai saugiai jų neatstumti... Bet, deja, motina vieną kartą pabandžius gražiai kalbėt kitą jau rėkia ir svaidosi kaltinimais, iš kurių pagrįsti vos keli procentai Tai mintyse pagalvodavau `ir eik velniop tada`... Mano nuomone tėvai turi rodyti iniciatyvą, nes jie laiko save viršesniais, protingesniais, tai tegu tą ir įrodo, o ne vaidina protingus...

Mano parašo antras sakinys... O vaikai mokosi iš tėvų. O jei ir jie elgiasi kaip vaikai liedami ir nevaldydami emocijų, tai iš kur žinoti, kaip elgtis?...

kalbėtis su savo vaikais reikia, viską jiems aiškinti. Temos autorė atseit tik sūnui skiria visą dėmesį, o dukrai jau nieko nelieka; tik kaip paaiškinti tą atvejį, kai tik gimusią dukrą išsivežė i užsienį, o sūnus buvo paliktas pats sau.

Skaiciau pradzia siek tiek, pagalideja vaikas maistauja ir tiek. Kazkas yra su juo blogai, ko Jus nematote arba nenorite matyti. Gal jam keliami per dideliai reikalavimai, arba siaip jo niekas seimoje nesupranta ir nenori suprast...
Papildyta:

pas mane seimoje irgi panasi situacija Cia, kad niekas nenori nusileisti ir kitu suprasti

Ikišiu ir aš savo trigrašį. Įdomu kiek laiko jus tenkintu pokalbiai su soc pedagoge ir psichologe, jei jūsų vaikas iš mokyklos grįžtų primuštas, apspjaudytas, o skriaudėjo tėvai į tai reaguotų maždaug tokio turinio pareiškimu "mūsų vaikas geras, jį čia visi skriaudžia". nemanau kad ir toliau tik kalbėtumėte

Ką siūlytumėt - patykot už kampo ir parodyt mažvaikiui, kas čia vadas?
Turiu įtarimą, kad didelės problemos neatsiranda taip sau iš karto - "op op, štai jums problemaaaaa...". Neišspręstų konfliktų, ginčų galiukai velkasi ir veliasi, sukasi, vyniojasi į diiiidelį prididelį kamuolį. Banalu, ar ne? Nieko naujo? Tai sunku ir tikėtis, kad neįdėjęs pastangų staiga imsi ir gražiai viską išspręsi. O nukirsti kardu/kalti į dūdą/papurtyti už pakarpos visada lengviausia. Tik, kai saka, smurtas smurtu "negydomas".
Ir jei kalbos neatneša stabilumo, tam yra teisinių priemonių

Kaip praktikuojanti mama ir panasaus amziaus vaikino motina galiu pasakyti stai ka naujam vardui:
1. Jus esate labai linkus kontroliuoti vaika - knygu dejimas, akiniu valymas, susitarkim su mokytoju del papildomos sokiu pamokos - jis tuo turi rupintis pats. Mano paaugliukas, irgi daznai nenusinesa ko reikia i mokykla, nelabai gerai mokosi (nors galetu geriau, bet ne puikiai - as realiste) - bet - jis nenori but santechniku - lai pats stengiasi. Jis turi rupintis savo gyvenimu, o as tik galiu jam padeti.
2. Sesei dviratis, tau - nieko. Ok, as irgi turiu ne viena vaika, jie geriau mokosi, o bet taciau... Vyresnelis yra ziauriai atsakingas - vaiku kompanijoj visad pasirupins mazesniais; jis aktyvistas - reik sportuot ir dalyvaut; jis ambicingas - aisku nori but geriausiu; jis uzsiplieskia ir mane irgi isveda is kantrybes. Taciau, visas jo problemas sprendziu tik su juo, kitiems vaikams negirdint. Visiems girdint - giriu visus, o ne kazkuri viena. Gal kartais kitiems tu pagyrimu ir per mazai, bet niekada ju nelyginu, nes jie visi ziauriai skirtingi.
3. as nekenciu vaiko! Tai manot jis nezino, kad jo nekenciat? o ka jis gali daryti? pildyt jusu norus, Jums tarnauti? o negali turet savo nuomones, savo privatumo? savo noru? Kazkaip atrodo, kad jums daug labiau rupi kitu nuomone apie jus, nei meile savo vaikui. Mano vaikai irgi susilaukia kartais ne paciu geriausiu vertinimu, taciau as tai sakau kiekvienam asmeniskai, taciau as visad ju puseje - ne mokytoju, ne kaimynu ar dar kieno... Ne, kaip cia kazkas rase, teismais negrasinu, tiesiog sakau kad as juos bet kuriuo atveju myliu, net jei gavo pastaba, bloga pazymi ar susipese su draugu. Jie kartais nebgerai elgiasi, bet nera blogi ir as juos myliu. Jus tuo tarpu sakot - sese geresne, sokiu partnere puikesne, bet savo vaiko nesugebat pagirti.
4. vaikas nusibodo - atskiratykim vaiko! Kaip suprantu, dirbat ir uzdirbat - kodel gi Jums paciau su savo sunum neisvaziuot kur savaitei ir nepabut dviese? kur butu smagu Jums abiems, ir nemaisytu buitis bei kita? Gal tada pajaustumet artuma ir sugebetumet kazka gero surast.
Apie akivaizdzius dalykus, kad tevelis nusiplauna rankas, Jums del nestumo, speju, nuotaiku svyravimai bei padidejes irzlumas... nieko nesakysiu. Kaip sakoma - smurtas smurtu negydomas, taciau visame kame as matau tik jusu nora ne spresti problema o ja pamirsti...
Ir beje, as nesu gera mama, as tik labai noreciau tokia buti

Buvo dienu, kai man atrode, kad parasius kas pasikeis. dabar suprantu - nieko nebus.
bandysiu issiregistruot.

~o gal galėtumėt sąžiningai pasakyt , ar Jūsų sūnus nuo pat gimimo neatrodė jums "rakštis"? ar neatrodę per jauni mokslai nebaigti ir tttt? sąžiningai tik .

~~ išvarius vaiką ,maža vaiką, (jis dar tikrai "mažas" ) kiek ilgai jaunametes gerai? diena dvi trys?

~~~ kai sūnus grįžta naktį namo , jus jam liepėt varyt iš kur atėjęs, jei jis taip ir padarytu ar ramiai išmiegotumėt visą naktį?

~~~~ ar galit pirma karta gyvenime negalvot darėm r davėm jam viska (materialine prasme) tai reikštu nedavėt savo vaikui visai nieko . vaikams reikia mamos ir tik jos na dar tėčio be abejo, vaikus nesvarbu kokios firmos drabužiukais jis aprengtas koki mišynuką geria ar su kokia mašiną važinėja tėvai jiems reikia TIK tievu , kodėl jus negalit šito suprast?
gerai pabandysiu pateikt konkretu pavyzdį : turit vyrą , jis gerai uždirba , duoda jums pinigu už kurios norit nusipirkt ko širdis geidžia , užrašo į Jums patikusi sporto klubą ir ttt galiausiai turit viska , apie ką Jūsų vargše sese gali tik pasvajot bet... su laiku suprantat kad juk vis dėl to kažko trūksta , o ko gi trūksta jei viską turit??? o gal pačio žmogaus kuris visa tai duoda? gal artumo apkabinimo pagyrimo už smulkmena pagarbos galu galė??? taip jaučiasi Jūsų vaikas patikėkit šneku iš patirties.
~~~~~ galiu pasakyt tik tiek Jūsų vaikas turi daug JAM dabar visiškai nesvarbių dalykų , o neturi svarbiausiu , vaikai kaip gėles nelaistysi neaugs, pastatysi į kampą nebus šviesios saulutės irgi neaust , visiems reikia šilumos ir meilės be jos sunku augti labai (vėl asmenine patirtis... )

ir paskutinis klausimas - jums visiškai tas pats jei Jūsų vaikas dabar tarkim pakliūtu po mašina atsidurtu ties gyvybė ir mirtimi (manitumet sau geriau jis mirtu?) 3x tfu.

labai tikiuosi ne veltui tiek prirašiau ir Jums užteks drąsos atsakyt į šios klausimus

P.S nepastebimai labai smarkiai gadinat savo dukrą labai dėl to kada nors pasigailėsit. sūnus pradės nekest seses ir bandys jai kešit , kam ta nesantaika tarp brolio ir sesers? kodėl tai darot?

„A čem že gosudarstvo vinovato?“

„Posle draki kulakami ne mašut“

kaip pagalvojau sunku atrinkt žodžius rašant kas kitaip su kitais vaikais. tiesiog aš nežinau ar tie kiti vaikai, kuriuos aš sutikau grįžo sutartu laiku pas tėvus, kol būna su mumis aš vidad paklausiu ar tėvai žino kur jie yra (pvz sūnau gimtadieniai ir .t.t.), kiti vaikai kažkodėl nepuola su manim ginčytis ir įtikinėti, kad balta yra juoda, kitų vaikų mokytojai man neskambiba ir neklausia ar dar lankys jie mokyklą.... matyt tos visos smulkmenos ir nuodija gyvenimą kartu nesakau, kad esu tobulas žmogus, ir neklystu, mano vaikams tas yra pasakyta, kai reikia daryti sprendimus leidžiu rinktis ir vaikams, nezyziu ištisai, turiu pripoažinti, kad esu ūmaus būdo, bet tikrai ne kokias isterikė, nors po pastarųjų įvykių namuose daraus paranojiška. persidirbus savęs nepavadinčiau, tiesiog kartais noriu, viena pabūt.
tikrai negaliu tvirtint kad mano vaikas blogas, jis yra tikrai , tą žino, tik užsispyręs tapti padugne. jam tūkstančius kartų sakiua, užsispirkt tapt kuo tik nori, tuo ir tapsi. kažkaip būčiau ramesnė, kad jo idealiai būtų ne iš duobių, o bent truputėlį virš žemės
P. S. važinėju riedučiais, lb smagu tik jau senokai tai bedariau, kompanijos nebeturiu


tai kad nežinau, kas konkrečiai. rodos viskas vyksta normaliai, gyvenam, kalbam, apsibarams, susitaikom(su visiais privalomais atributais) ir staiga lyg perkūnas iš giedro dangaus kokia kvailystė, kuri sukrečia atrodo žemė iš po kojų slysta,. o va tada ir imi knisti, kas ne taip, kas nutiko, kur, kada ...


kad jautri tai sutinku , domisi muzika, subkultūromis ir valkatų gyvenimo būdu (labai atsiprašau jei ką nors įžeidžiau, bet į vatą vynioti nemoku ir nežinau kaip pavadinti žmones, kurie per gyvenimą eina tiesiogine prasme: dirba porą dienų, savaitę - paskui algą suvalgo klajoja ir vėl ieškos kokio uždarbio ir t. t.) poklabių su draugais nesiklausau, o prie manęs kalba ką ir įprastai kalba paaugliai


aš kiaulė ( iš avataro matyt), bet babkių maišo neturiu ir jomis nesidrabstau, papirkt nieko nesu bsndžius, nes ne mano stilius.