Turiu toki gyvenimiska pavyzdi. Mano sefe labai seniai isivaikino kudiki. Dabar jam 37. Jus neisivaizduojat, ka jai teko pereiti. Nezinau kiek kartu trauke is kalejimo, viena karta vis delto pasedejo, nuo alkoholizmo gelbejo ir kodavimu, ir psichoterapija (karta isiuta ampole pats issioperavo). Ir dabar dar visko atsitinka, nors jau turetu buti suauges ir susitupejes. Stebiuosi tokia jos stiprybe, nes pati gal jau nebuciau atlaikiusi. Karta net paklausiau, ar nekilo noras jo issizadeti. Atsakymas buvo - ne.
Manau, kad dar turite laiko padirbeti. 14 metu paauglys dar nera sukietejes molis. Dar galima lipdyti. Pati turiu tokio amziaus sunu. Jeigu iki siol jus jam buvote geras pavyzdys, tai tiesiog turetumete pralaukti ta sunku perioda ir pats atsirinks kas prie ko.
QUOTE(Agotukas @ 2008 07 07, 13:18)
Ale kokios visos šūstros, kol vaikai papžindžiai 
Dabar ir aš siaubūne pasijaučiau, turbūt reiks pulti ant kelių ir su ašarom akyse atsiprašyt
Dabar ir aš siaubūne pasijaučiau, turbūt reiks pulti ant kelių ir su ašarom akyse atsiprašyt 
apie ka tu cia?Papildyta:
QUOTE(niedulis @ 2008 07 07, 14:26)
QUOTE(Dios @ 2008 07 07, 13:06)
paradoksas -- tie tėvai, kurie turi normalius vaikus, dažnai būna kažkuo nepatenkinti nuolat priekaištauja, reikalauja.
o va kas turi tikrai blogus vaikus, tai ir į kalėjimą siuntinius siunčia, ir lanko, ir net nesugalvoja atsižadėt.
o va kas turi tikrai blogus vaikus, tai ir į kalėjimą siuntinius siunčia, ir lanko, ir net nesugalvoja atsižadėt.
Nes tie, kuriuos tėvai nuolat priekaištauja nenori suvokti jog jie nera tevo (-ų) mylimi.
Klausiat, ką jaučiau kai tėvas verkė už savo nemeilę man? Ogi visai nieko, nes per velai...
QUOTE(joviliukste @ 2008 07 07, 13:45)
man atrodo jei tai butu "mano" vaikas, taj as su juo stengciaus surasti kazka bendro, ka veikti, kaip linksmintis, atsiduociau visa tam, kad galeciau geriau ji suprasti ...
be to paauglystes amzius yra labai sunkus isbandymas visiem tevams ....
be to paauglystes amzius yra labai sunkus isbandymas visiem tevams ....
merginos, ar bandėt su paaugliu savo kada ką veikt? Ar tik teoriškai svarstot, daryčiau anaip, daryčiau kitaip... Mes tikrai nesėdim namie prie teliko, nezyziu ištisai, bet mano paauglys pankas nesvajoja su mumis nei vaikščiot, nei keliaut, nei grot į savo grupę mūsų nepriima, nes turi savo "chebrą", kuri jam yra pati svarbiausia... paauglys jum ne užsiožiavęs vaikelis 5-metis, kuriam saldainius ar karuselę parodęs tapsi super.
P.S. būna ir gerų paauglių (pažįstu kelis), bet jie matyt tik išrinktiesiems tenka
QUOTE(joreta @ 2008 07 07, 21:43)
merginos, ar bandėt su paaugliu savo kada ką veikt? Ar tik teoriškai svarstot, daryčiau anaip, daryčiau kitaip... Mes tikrai nesėdim namie prie teliko, nezyziu ištisai, bet mano paauglys pankas nesvajoja su mumis nei vaikščiot, nei keliaut, nei grot į savo grupę mūsų nepriima, nes turi savo "chebrą", kuri jam yra pati svarbiausia... paauglys jum ne užsiožiavęs vaikelis 5-metis, kuriam saldainius ar karuselę parodęs tapsi super.
Bet paauglys turi namus, į kuriuos grįžta
Man atrodo, kad ir kaip blogai vaikas elgtųsi, bet jo širdelė labai skauda, kai girdi, kad mama isteriškai rėkia, kad va, dabar eisiu/skambinsiu/rašsysiu VTAT ir tave atiduosiu valstybei
Tikiuosi, ji taip garsiai jam nesako. O tai vaiko, kad ir 14 m., širdelė tikrai sopa
Ir keršyja jis dabar už viską, kas jam atrodo neteisniga.
Žinojau vieną šeimą, kur tėvai tikrai išvarė sūnų Kaime gyvena, net 5 vaikus turi, stengėsi kaip jie patys suprato. Gyvenimo tėvams nebuvo, viską vogė, nešė iš namų ir t.t. .t.t Išvarytas dar vogė... Dabar jam jau virš 20 ir sėdi jau uždarytas 
Tikiuosi, ji taip garsiai jam nesako. O tai vaiko, kad ir 14 m., širdelė tikrai sopa
Ir keršyja jis dabar už viską, kas jam atrodo neteisniga.Žinojau vieną šeimą, kur tėvai tikrai išvarė sūnų
Kaime gyvena, net 5 vaikus turi, stengėsi kaip jie patys suprato. Gyvenimo tėvams nebuvo, viską vogė, nešė iš namų ir t.t. .t.t Išvarytas dar vogė... Dabar jam jau virš 20 ir sėdi jau uždarytas
N.V. kaip jums sekasi?
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 01, 14:14)
Matyt, kad sąžinė grauš, ir suvokiu, kad sūnui suaugus, aš jo nebeturėsiu - mes tapsime svetimi. Kalbos mums nepadeda - kai su juo kalbiesi kaip su suaugusiu žmogumi, jis tikrai gražiai kalba ir, atrodo, viską supranta, mąsto, kartu išdiskutuojame kokiu keliu jam reikėtų eiti toliau, kad atsistotų gyvenime ant kojų, bet žinokit, praeina diena ir viskas tęsiasi kaip buvę, nesikeičia niekas. Aš supratau, kad kalbos su juo yra beprasmiškos. Sūnus kabina mums "makaronus ant ausų" kol su tėvu nesumąstome patikrinti. Mūsų pasitikėjimą jis yra praradęs 100%. Žinome, kad negalime tikėti nei vienu jo žodžiu. Šiuo metu jau niekas šeimoje su juo nebebendrauja....jau nebegalime ir mes. Tarkim, pasileidžia jis neįmanomu garsu muziką per visus namus. Kiek įmanoma dar bandom kentėt, bet yra ribos - paprašytas pasitylinti jis nereaguoja kol sukelia šeimoje didžiausią skandalą ir tada pareiškia - "na ir nesitylinsiu ir ką jūs debilai man padarysit ?" Tėvas neištvėręs užvožia tam bjaurybei, tada jis dingsta iš namų, parsiranda naktį, prižadina visą šeimą ir reikalauja atidaryti duris. Mes siunčiam eiti ten iš kur atėjęs ir nesirodyti daugiau mūsų gyvenime. Tuomet jis daužo duris kol prižadina ir visus kaimynus taip išsireikalaudamas jį įsileisti...jaučiu, kad visi tuoj išsikraustysim iš proto.
Mokykloje su bendraklasiais jis tikrai bendravimo problemų neturi - yra vienas iš lyderių, mėgstamas merginų. Lyderio statusą palaiko tyčiodamasis iš mokytojų, neleisdamas vesti pamokų, pats siūlydamasis mokytojams, kad jam rašytų dvejetus, kas klasiokams atrodo labai juokinga...
Mokykloje su bendraklasiais jis tikrai bendravimo problemų neturi - yra vienas iš lyderių, mėgstamas merginų. Lyderio statusą palaiko tyčiodamasis iš mokytojų, neleisdamas vesti pamokų, pats siūlydamasis mokytojams, kad jam rašytų dvejetus, kas klasiokams atrodo labai juokinga...
Istorija šiurpina , net skrandį suspaudė. Jetau , nenoriu tikėti, kad dar taip gali būti. Kalbu ne apie paauglį, kalbu apie tėvus. Beje, ne viską perskaičiau, gal tėvas netikras, gal patėvis?
Pirmiausia ieškokit savo klaidų, manau jas atradę surasit, kodėl šiandien turite tokį sūnų
. Galit užmėtyti mane akmenimis, bet su 14-čiu elgiatės kaip su kokiu didžiausiu nusikaltėliu. Teisingai kažkuri mamytė sakė, kad dar galit didelėmis savo meilės ir ištvermės pastangomis sūnų išgelbėti, bet mesti į gatvę 
Papildyta:
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 01, 14:29)
Psichologų diagnozė - dėmesio tūkumas. Bet, žinokit, iš to laiko kiek turiu, visas dėmesys yra skiriamas tik jam. Aš iki šiol jam net kuprinę mokyklai sudėdavau, nes tai buvo vienintelis garantas, kad viską nusineš. Dukrelė nei pusės tiek negauna. Sūnaus klausimas yra pagrindinė mūsų šeimos tema, mes jau nebeturime savo gyvenimo - vien tik jo išsišokimai ir problemos. Man baisu pačiai sau prisipažinti, bet aš pasiekiau tą lygmenį, kai pradedu nekęsti savo sūnaus ir man jau net pasidarė nebesvarbu, kad jis niekur neįstos (net pagaunu save pikdžiugiškai džiaugiantis - "pamatysi tu ant savo kailio kokį kelią pasirinkai ir jau nieko pakeisti nebegalėsi, traukinys bus nuvažiavęs...") . Matyt, kad bus koks santechnikas užaugęs
PVZ .; kėdainiškis Viktoras Usp.... visai neblogai gyvena
Bet ir mintys, jūs tiesiog užprogramuojat sūnų
QUOTE(joviliukste @ 2008 07 07, 15:30)
manau paauglystei pasibaigus pasibaigtu ir visos bedos svarbu tuo metu neatstumti, o palaikyti ....
idomu kaip paciai mamai ar kas nors pasikeite nuo temles atidarymo, juk tiek daug visko prirasyta
galbut bent lengviau pasidare issisnekejus?Taip, ačiū, lengviau
..tikrai sunku skaityti, o ka jau kalbeti, kaip visiems jums sunku.ir sunui ir dukrai ir jums abiems,..mes irgi seimoje panasiu bedu turime...as manau, kad mano vaiko elgesi itakojo persirgtos ligos (sunki gimdymo trauma, meningitas, epilepsija). Nuo pat maziuko labai atzagarus, net agresyvokas, tuo paciu be galo jautrus ir dirglus, taip ir augam su bedomis ir elgesio ir mokslo... Napatyrus savo kailiu lengva kaltinti tevus, kad blogai aukleja, skiria mazai demesio ir t.t...
patarciau "nesigrauzti "saves, kad esat netike tevai, bet pripraskit patys, kad vaikas kitoks nei kiti ir kitaip nebus
Sekmes
patarciau "nesigrauzti "saves, kad esat netike tevai, bet pripraskit patys, kad vaikas kitoks nei kiti ir kitaip nebus
Sekmes
QUOTE(mylimuke @ 2008 07 07, 14:03)
Dar norėjau paklausti, ar vaikas yra ką nors pridirbęs ir patekęs į policijos akiratį?
Papildyta:
Papildyta:
Prieš du metus viena mokytoja padavė policijai pareiškimą ant jo neva dėl mokytojos sumušimo. O patį sūnų tą vakarą šoke radau. Kai išsiaiškinau situaciją su juo ir jo klasiokais (viską įrašiau kaip parodymus į diktofoną), tai pasirodo, kad ta mokytoja pati išprovokavo tokią sūnaus reakciją temdama jį už suspausto kaklo į direktoriaus kabinetą už tai, kad jis atsisakė (kaip mokytoja reikalavo) valyti jos batą prieš visus klasiokus, nes jis, išdykaudamas, netyčia ant jo užmynė ir ištepė. Sūnus, tempiamas už kaklo, nebeiškentė skausmo ir pradėjo rankomis ir kojomis bandyti išsivaduoti iš "pedagogės". Taip atsirado mėlynė mokytojai ant kojos su kuria ji lakstė po medicinos teismines ekspertizes . Aš surinkau medžiagą ir pati pradėjau savo bylą prieš tą mokytoją. Paruošdavau sūnų visoms apklausoms. Jam buvo tikrai sunku (psichologinis spaudimas mokykloje), bet jis matė, kad šeima siena stojo už jį. Bylą mes laimėjom.
Papildyta:
QUOTE(saulutes mama @ 2008 07 08, 09:51)
N.V. kaip jums sekasi?
Ačiū, atsigavom
"Stogas" grįžo į savo vietą. Sutariau su tėvu, kad važiuos su juo vienu žvejoti (nors MB žvejoti nemėgsta, bet sutarėm, kad dėl reikalo pamėgs
), dar MB prisižadėjo dviračiais su sūnum iki Trakų pavažiuoti...Na o aš, kadangi nejudri dabar, tai pasiimsiu ramų bendravimą stovykloje su juo. Na, tikimės, gal kažkas gausis 
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 08, 14:55)
Prieš du metus viena mokytoja padavė policijai pareiškimą ant jo neva dėl mokytojos sumušimo. O patį sūnų tą vakarą šoke radau. Kai išsiaiškinau situaciją su juo ir jo klasiokais (viską įrašiau kaip parodymus į diktofoną), tai pasirodo, kad ta mokytoja pati išprovokavo tokią sūnaus reakciją temdama jį už suspausto kaklo į direktoriaus kabinetą už tai, kad jis atsisakė (kaip mokytoja reikalavo) valyti jos batą prieš visus klasiokus, nes jis, išdykaudamas, netyčia ant jo užmynė ir ištepė. Sūnus, tempiamas už kaklo, nebeiškentė skausmo ir pradėjo rankomis ir kojomis bandyti išsivaduoti iš "pedagogės". Taip atsirado mėlynė mokytojai ant kojos su kuria ji lakstė po medicinos teismines ekspertizes . Aš surinkau medžiagą ir pati pradėjau savo bylą prieš tą mokytoją. Paruošdavau sūnų visoms apklausoms. Jam buvo tikrai sunku (psichologinis spaudimas mokykloje), bet jis matė, kad šeima siena stojo už jį. Bylą mes laimėjom.
Papildyta:
Ačiū, atsigavom
"Stogas" grįžo į savo vietą. Sutariau su tėvu, kad važiuos su juo vienu žvejoti (nors MB žvejoti nemėgsta, bet sutarėm, kad dėl reikalo pamėgs ), dar MB prisižadėjo dviračiais su sūnum iki Trakų pavažiuoti...Na o aš, kadangi nejudri dabar, tai pasiimsiu ramų bendravimą stovykloje su juo. Na, tikimės, gal kažkas gausis
Papildyta:
Ačiū, atsigavom
"Stogas" grįžo į savo vietą. Sutariau su tėvu, kad važiuos su juo vienu žvejoti (nors MB žvejoti nemėgsta, bet sutarėm, kad dėl reikalo pamėgs
), dar MB prisižadėjo dviračiais su sūnum iki Trakų pavažiuoti...Na o aš, kadangi nejudri dabar, tai pasiimsiu ramų bendravimą stovykloje su juo. Na, tikimės, gal kažkas gausis puiku,sveikinu
kuo toliau,tuo labiau tikiu,kad mamai buvo užėjęs nėštuminis marazmas
buvau atspausdinus šitą istoriją ir daviau paskaityt vienai pažįstamai,kuri,na tarkim,save vadina vaikų psichologe,tai pasakė,kad N.V nejaučia tam savo vaikui neapykantos ar dar kažko ir pasiūlė,kad kai kitą kartą užeis toks siutas,pagalvoti,kad būtų,jei vaikas susirgtų nepagydoma liga...arba... Va,tada ir suprastų tikruosius savo jausmus
Sėkmės tau N.V ir tavo sūneliui
