Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

Na zinoma jei tokie "komplimenai byra " tai bet kuriam zmogui liktu ilgam sirdyje o ka kalbeti kai tevai savo vaikui zeria Liudna kad taip nutinka


Tik zinau aas .kad na kas be butu kaip ten su mano vaikais susiklostytu ..tikrai ant keliu nepulciau ir jokio atleidimo neprasyciau.Tikrai.Kodel?? Paprastas dalykas..As esu ju MOTINA ,as juos auginu ,rupinuos kiek imanoma meile savo atiduodu o jei ir pasakau piktumo akimirka kaska ..del to nesijauciu kalta vien del to kad as turiu teise pykti issakyti ka galvoju ir tt.Juk mes netampame kaskokie kitokie ne is niekur,vat ir pagalvoja tegul kai kurie vaikai uzauge ar jie tokie jau geruciai buvo visa laika kol tevai jais rupinosi


Na i domu kaip tu pats jauteisi kai matei teva su asaromis ir klupanti....jei man taip...pati pulciau ant keliu apsiasarojus ir pati jo atsiprasyciau

Man irgi visko būna,bet jei ant vaiko užrėkus suprantu,kad tiesiog tuo metu pakankamai ištąsyti nervai man buvo,vaiko atsiprašau,ir net paaiškinu,kodėl dabar pikta ir kodėl taip pasielgiau.Manau nuoskaudos tokiu atveju ilgai pas vaikus neužsilieka.Bet kai yra sitemingas vaikų įžeidinėjimas,nes jie yra silpnesni,tai yra kas kita.

tai dar geras tėvas, kad kažką dar suvokė. o būna tokių, kur mirties patale dar svaido prakeiksmus "niekšams vaikams".
paradoksas -- tie tėvai, kurie turi normalius vaikus, dažnai būna kažkuo nepatenkinti nuolat priekaištauja, reikalauja.
o va kas turi tikrai blogus vaikus, tai ir į kalėjimą siuntinius siunčia, ir lanko, ir net nesugalvoja atsižadėt.

QUOTE(=Svaja= @ 2008 07 07, 12:53)

Tik zinau aas .kad na kas be butu  kaip ten su mano vaikais susiklostytu  ..tikrai ant keliu nepulciau ir jokio atleidimo neprasyciau.Tikrai.Kodel?? Paprastas dalykas..As esu ju MOTINA  ,as juos auginu ,rupinuos kiek imanoma meile savo atiduodu o jei ir pasakau piktumo akimirka kaska ..del to nesijauciu kalta  vien del to kad as turiu teise pykti issakyti ka galvoju ir tt.Juk mes netampame kaskokie kitokie  ne is niekur,vat ir pagalvoja tegul kai kurie vaikai uzauge ar jie tokie jau geruciai buvo visa laika kol tevai jais rupinosi
Na i domu kaip tu pats jauteisi kai matei teva su asaromis ir klupanti....jei man taip...pati pulciau ant keliu apsiasarojus ir pati jo atsiprasyciau  

<{POST_SNAPBACK}>

nepultum todel, kad nesielgi taip, kad tektu klauptis. ka reikia tokio pasakyti ar padaryti, kad tektu klauptis ant keliu
Papildyta:

QUOTE(Dileta @ 2008 07 07, 12:31)

Mano su mama bendravimas suvestas praktiškai į nulį,ji mane įžeidinėja ir toliau,ir važiuoti pas ją,kad pasiklausyiti kokia aš bloga,kaip baisia rengiuosi,koks siaubingas mano vyras,pas mane jokio noro nėra.Ir man rodos,kad ji to bendravimo nepasigenda.O žodžiai aukštaisis išsilavinimas man iki šiol skamba kaip keiskmažodžiai,nes man teik nervų buvo ištasyta,kad ji vat mane pagimdžius nebeigė aukštojo,tai aš turiu būtinai baigti.O vaikai auga,mokos neblogai,reikia su jais tokiom temom kalbėti.ir aplamai,kiek prisimenu vaikystę,čia buvo normalus dalykas tyčiotis iš vaikų.Kaimynai elgės lygiai taip.

<{POST_SNAPBACK}>

Kaip gali pakesti savo mamos izeidinejimus? (man tai nepriimtina).

Aš pašiurpus Na, apie tokius vaikus girdėjau ir mačiau ne kartą, bet mamos
Suprantu, kad būsenoje į viską žvelgiama per jautriai, per greitai, per stipriai.
Visiškai pritariu kažkuriam čia postui, kad kokį užauginot, tokį ir turite, nes vaikas pats savaime neužauga, ji augina ir auklėja (arba ne) tėvai.
Manau, kad problema jau nuo gimimo. Sakot, užaugo auditorijose Ar ne nuo čia prasidėjo dėmesio trūkumas? Pirmiausia abu studentai mokėtės, vėliau tikriausiai daug ir sunkiai dirbot, o dėmesį bandėt kompensuoti materialiais dalykais? O gal ir neribotais leidimais? Sūnų tik barate ir kreipiate dėmesį į blogus dalykus, o ar giriate? Juk pagyrimas yra paskatinimas ir geriausias "užkratas" geriems darbams.
Matau, kad dabar visas jūsų šeimos pyktis yra nukreiptas į jį. O ar jūs dar tikitės jo pasikeitimo? Tai būtų neįmanoma - sulaukti kažko teigiamo iš sūnaus, jeigu jau nebesuteikiate jam galimybės
Manau, kažkiek prisidėjo ir "angeliukas" dukrytė. Ar tik nėra taip, kad ją tik giriate ir giriate, o sūnus tai matydamas jaučia nuoskaudą? Nejaugi nėra NĖ VIENO gero dalyko, už kurį galėtumėte pagirti sūnų? Gal jį nors kiek užkabintų pagyros?
Šiaip nematau jūsų sūnuje kažko super ypatingo, sunkus vaikas tiesiog, o jūs leidote užlipti sau ant galvos. Tokių, kurie maištauja prieš mokytojus tuo išsikovodami lyderio poziciją ir merginų simpatijas, garsiai klausosi muzikos yra labai daug, bet tikrai ne kiekvienas iš jų apžodžiuoja motiną. Per daug šokinėjate apie jį. Kam tas knygas kraut? Kam po mokyklas įvairias tampyt? Jūs užkertate kelią sūnaus savarankiškam mąstymui arba puolate prie kito kraštutinumo - iš vis nekreipiate į jį dėmesio.
Patiko vienos mamytės pasiūlymas - tiesiog išleisti sunkiai padirbti ir išmokti prisiimti atsakomybę.
Matau, kad Lietuvoje labai praverstų kokia karo mokykla (ne armija) arba mokyklos-kolonijos tarpinis variantas va tokiem
Ir, žinoma, geras specialistas.

Dar norėjau paklausti, ar vaikas yra ką nors pridirbęs ir patekęs į policijos akiratį?
Papildyta:

O čia tai didelė klaida, aš sakyčiau


Kodėl jums nepagudravus ir nepasikalbėjus arba su jo draugais, arba su tomis mergaitėmis? Manau, kad jų nuomonė jam šiuo metu bus svarbesnė ir reikšmingesnė negu jūsų (kad ir kaip skaudžiai tai skambėtų), tad gal paklausytų jų, jeigu anie jį "paauklėtų"?


Dar pagalvojau, kad pernelyg supriešinate savo vaikus Vienas geras, gerai mokosi, todėl jam perkate, norite skirti dėmesį ir t.t., o kitas tik blogas blogas ir blogas, ir dėl gerojo vaiko jaučiasi dar blogesnis, nes mato kontrastą

Kai augau pas mane "toks" panasus veikejas bendrabutyje buvo.as jo labai bijojau, ziema sniege ismaudydavo, apspjaudydavo, kabinejosi , visokiais zodziais....zodziu aplenkdavau ji , kiek galedavau.mama medicinos sesele, jau tokia gerute, nu kaip moteris ir svelni ir besirupinanti mama, viena ji ir sese augino. bet su juo nesusitvarke, issiunte i kolonija, o paskui ir i pataisos namus (cia kazkokiu bedu su teisesauga turejo). 17 metu tas vaikinas pasikore ant sakos del nelaimiingos meiles ....
kitas veikejas - mano klasiokas, labai panasaus budo, grozio neispasakyto....bet gyvenima pabaige su virve aplink kakla ....
mums lengva juos teisti, o galbut jiem reikia meiles???

mama isverdino ir geru savybiu, vadinas tai nera "beviltiskas" vaikas.

man atrodo jei tai butu "mano" vaikas, taj as su juo stengciaus surasti kazka bendro, ka veikti, kaip linksmintis, atsiduociau visa tam, kad galeciau geriau ji suprasti ...

be to paauglystes amzius yra labai sunkus isbandymas visiem tevams ....

Aš irgi turėjau tokį klasioką, kuris buvo dar ir mano kaimynas ir beveik visą vaikystę ir paauglystę draugas
Gyveno jis tik su mama, tėtis miręs buvo. Visą laiką buvo padauža, mokytojų siaubas, kiemo vaikų košmaras, bet ir merginų numylėtinis, vienas iš lyderių klasėje. Susidėdavo su atitinkamom kompanijom, ne kartą buvo policijos akiratyje. Nepaisant to kartais net siaubūniško elgesio, su mama jis elgėsi visada gražiai ir pagarbiai, su panelėmis irgi gražiai ir ilgai draugaudavo, visas jas gerbė, anksti išmoko būti savarankiškas, užsidirbti. Ir po pertraukos po vidurinės net gi ėmė mokytis toliau.
Tiksliai nepasakysiu, kodėl viskas taip pakrypo, bet manau visgi tai didelis mamos nuopelnas. Ji visad linksma, besišypsanti, diplomatiška, suteikianti sūnui savarankiškumo ir laisvės (gal ir nelabai norom - toks darbo grafikas), o jam iki "pilnos laimės" matyt trūko tik "griežtos tėvo rankos" O gal tiesiog jis suaugo?

Problemą galima išspręsti tik vienu būdu - išsiaiškinus priežastis. Niekas iš niekur neatsiranda

manau paauglystei pasibaigus pasibaigtu ir visos bedos svarbu tuo metu neatstumti, o palaikyti ....

idomu kaip paciai mamai ar kas nors pasikeite nuo temles atidarymo, juk tiek daug visko prirasyta galbut bent lengviau pasidare issisnekejus?

Man atrodo, kad dabar yra metas, kai arba sūnus nueis visiškai šunkeliais, arba jį dar galima "išgelbėti"

as irgi panasiai manau, svarbu, kad nenusiristu iki narkotiku, vagysciu, mustyniu ir pan.
daznai berniukai uzsideda ta "didvyriu" kauke, nes is tikruju viduje jie yra lb pazeidziami.vis delto vyksta dideliu hormoniniu pasikeitimu, kartais jie elgiasi taip net to nenoredami. as kai prisimenu kiek kvailysciu prisakydavau ir praidarydavau nestumo metu, mano MB sakydavo cia ne tu sneki, o tavo hormonai

Ale kokios visos šūstros, kol vaikai papžindžiai Dabar ir aš siaubūne pasijaučiau, turbūt reiks pulti ant kelių ir su ašarom akyse atsiprašyt