.........
Manau, kad šitaip žiauriai kalbėti apie savo vaiką yra siaubinga. Juo labiau kad jam ne 16-17,o tik keturiolika. Dabar pamėginkite pamąstyti-ar tas dėmesys,kurį jam skyrėt,buvo būtent toks, kokio vaikui reikėjo? Jei jam samdėte korepetitorius, burbėdama krovėte kuprinę ir kontroliavote kiekvieną žingsnį-tai nėra TAS dėmesys. Jam reikalinga šiluma, žmogiškas dėmesys iš motinos ir tėvo pusės. Gali būti, kad "gerajai" dukrai nuolat žarstote pagyrimus, švelniai kalbate ir t.t., o į sūnų bereikalingai "kišat" pinigus. 
O dar-nemanau,kad su vyru tik užsidarę patyliukais šnabždatės apie vaiko atsisakymą. Ko gero, tokie žodžiai išsprūsta ir konfliktų metu. Įsivaizduokit, kaip jaučiasi paauglys, suprasdamas, kad tėvai nori juo atsikratyti, o ypač tokiame gyvenimo tarpsnyje kaip paauglystė? Juk jam tai girdint kyla dar didesnis pyktis, maždaug, "Aha, jie manęs nekenčia ir nori atsikratyt, na tegul dabar kankinasi bjaurybės!". Negalima vien tik gailėti savęs, kad ajajai kiek mes į jį pinigų sukišom, o jis mums nedėkingas. Reikia pažiūrėti į situaciją iš vaiko pusės. Jei jam trūksta dėmesio, vadinasi, dėmesio, o ne investuojamų pinigų ar stovyklų, kuriose to dėmesio dar labiau trūksta. Nesistebėkite, jei jis iš stovyklos grįš dar "blogesnis".
O dar-nemanau,kad su vyru tik užsidarę patyliukais šnabždatės apie vaiko atsisakymą. Ko gero, tokie žodžiai išsprūsta ir konfliktų metu. Įsivaizduokit, kaip jaučiasi paauglys, suprasdamas, kad tėvai nori juo atsikratyti, o ypač tokiame gyvenimo tarpsnyje kaip paauglystė? Juk jam tai girdint kyla dar didesnis pyktis, maždaug, "Aha, jie manęs nekenčia ir nori atsikratyt, na tegul dabar kankinasi bjaurybės!". Negalima vien tik gailėti savęs, kad ajajai kiek mes į jį pinigų sukišom, o jis mums nedėkingas. Reikia pažiūrėti į situaciją iš vaiko pusės. Jei jam trūksta dėmesio, vadinasi, dėmesio, o ne investuojamų pinigų ar stovyklų, kuriose to dėmesio dar labiau trūksta. Nesistebėkite, jei jis iš stovyklos grįš dar "blogesnis".
Oi mamyte, atsiprasinesi sūnelio (uz savo meile jam) po kokiu metu 15- 20 metu ir maldausi Dievo, kad jis tau atleistu.
QUOTE(Andriukas @ 2008 07 06, 12:07)
Oi mamyte, atsiprasinesi sūnelio (uz savo meile jam) po kokiu metu 15- 20 metu ir maldausi Dievo, kad jis tau atleistu.
man irgi taip atrodo
QUOTE(Andriukas @ 2008 07 06, 13:07)
Oi mamyte, atsiprasinesi sūnelio (uz savo meile jam) po kokiu metu 15- 20 metu ir maldausi Dievo, kad jis tau atleistu.
Kam taip žiauriai.N.V. bando spęsti problemą,vadinas tas vaikas ne visai jai dzin.
O kokia prasme atsiprašinėsi.Na nebendraus jie ateity (jei nepavyks tarpusavio santykių pagerinti dabar),kas iš to.
QUOTE(Andriukas @ 2008 07 06, 13:07)
Oi mamyte, atsiprasinesi sūnelio (uz savo meile jam) po kokiu metu 15- 20 metu ir maldausi Dievo, kad jis tau atleistu.
per daug ziauriai....
QUOTE(Agneetėlė @ 2008 07 06, 09:44)
Manau, kad šitaip žiauriai kalbėti apie savo vaiką yra siaubinga. Juo labiau kad jam ne 16-17,o tik keturiolika. Dabar pamėginkite pamąstyti-ar tas dėmesys,kurį jam skyrėt,buvo būtent toks, kokio vaikui reikėjo? Jei jam samdėte korepetitorius, burbėdama krovėte kuprinę ir kontroliavote kiekvieną žingsnį-tai nėra TAS dėmesys. Jam reikalinga šiluma, žmogiškas dėmesys iš motinos ir tėvo pusės. Gali būti, kad "gerajai" dukrai nuolat žarstote pagyrimus, švelniai kalbate ir t.t., o į sūnų bereikalingai "kišat" pinigus. O dar-nemanau,kad su vyru tik užsidarę patyliukais šnabždatės apie vaiko atsisakymą. Ko gero, tokie žodžiai išsprūsta ir konfliktų metu. Įsivaizduokit, kaip jaučiasi paauglys, suprasdamas, kad tėvai nori juo atsikratyti, o ypač tokiame gyvenimo tarpsnyje kaip paauglystė? Juk jam tai girdint kyla dar didesnis pyktis, maždaug, "Aha, jie manęs nekenčia ir nori atsikratyt, na tegul dabar kankinasi bjaurybės!". Negalima vien tik gailėti savęs, kad ajajai kiek mes į jį pinigų sukišom, o jis mums nedėkingas. Reikia pažiūrėti į situaciją iš vaiko pusės. Jei jam trūksta dėmesio, vadinasi, dėmesio, o ne investuojamų pinigų ar stovyklų, kuriose to dėmesio dar labiau trūksta. Nesistebėkite, jei jis iš stovyklos grįš dar "blogesnis".
O dar-nemanau,kad su vyru tik užsidarę patyliukais šnabždatės apie vaiko atsisakymą. Ko gero, tokie žodžiai išsprūsta ir konfliktų metu. Įsivaizduokit, kaip jaučiasi paauglys, suprasdamas, kad tėvai nori juo atsikratyti, o ypač tokiame gyvenimo tarpsnyje kaip paauglystė? Juk jam tai girdint kyla dar didesnis pyktis, maždaug, "Aha, jie manęs nekenčia ir nori atsikratyt, na tegul dabar kankinasi bjaurybės!". Negalima vien tik gailėti savęs, kad ajajai kiek mes į jį pinigų sukišom, o jis mums nedėkingas. Reikia pažiūrėti į situaciją iš vaiko pusės. Jei jam trūksta dėmesio, vadinasi, dėmesio, o ne investuojamų pinigų ar stovyklų, kuriose to dėmesio dar labiau trūksta. Nesistebėkite, jei jis iš stovyklos grįš dar "blogesnis".Visiškai sutinku
Pati turiu sūnų paauglį,todėl labai užjaučiu NAUJĄ.VARDĄ
Stiprybės Jums 
QUOTE(Dileta @ 2008 07 06, 16:08)
Kam taip žiauriai.N.V. bando spęsti problemą,vadinas tas vaikas ne visai jai dzin.
Panašu, kad N.V. sprendžia labiau savo, ne sūnaus problemą. Kaip palengvinti gyvenimą sau...
QUOTE(jėga @ 2008 07 06, 21:56)
Panašu, kad N.V. sprendžia labiau savo, ne sūnaus problemą. Kaip palengvinti gyvenimą sau...
pagal ka sprendi?
QUOTE(jėga @ 2008 07 06, 21:56)
Panašu, kad N.V. sprendžia labiau savo, ne sūnaus problemą. Kaip palengvinti gyvenimą sau...
dėl žiaurumo, kazkas panasaus pas mane buvo su savu tėvu, as ji atleidau, nors kartele liko. 18 išejau i kariuomene ir daugiau namo negrįžau. Kai buvo 32 tevas su asarom, pirma karta maciau ji verkenti, atsistojęs ant keliu praše atleidimo.
Tad matyt toks tas gyvenimas kai 14 ir tevas tau autoritetas, is jo girdi kad tu esi "priedurnis", "bukas", "rankos is siknos auga" (is savos vaikystes girdejau ir stipresniu komplimentu)ir kad vieta tokiu kaip tu kolonijoje. Na o kai 32 ir turi issilavinima, seima pasiekes soc. gerove, ir nieko neprases ir negaves is tevu esi prasomas atleidimo.
Andriuk,o dėl ko buvo prašoma to atleidimo?Kad tu su juo bendrautum ar dėl ko kito? man kažkaip nesitiki,kad staiga tavo tėvas suprato,kad buvo neteisus.Mano su mama bendravimas suvestas praktiškai į nulį,ji mane įžeidinėja ir toliau,ir važiuoti pas ją,kad pasiklausyiti kokia aš bloga,kaip baisia rengiuosi,koks siaubingas mano vyras,pas mane jokio noro nėra.Ir man rodos,kad ji to bendravimo nepasigenda.O žodžiai aukštaisis išsilavinimas man iki šiol skamba kaip keiskmažodžiai,nes man teik nervų buvo ištasyta,kad ji vat mane pagimdžius nebeigė aukštojo,tai aš turiu būtinai baigti.O vaikai auga,mokos neblogai,reikia su jais tokiom temom kalbėti.ir aplamai,kiek prisimenu vaikystę,čia buvo normalus dalykas tyčiotis iš vaikų.Kaimynai elgės lygiai taip.
