Gėriau organizmą valančią Balvočiūtės arbatą, homeopatinius žirniukus, dar kažkokias arbatas, bet mano stafilokokas mane nugalėjo, praėjo mėnuo ir jis vėl čia-vėl ištino nosis vėl antibiotikai Esu nevilty juodoj, kas mėnesį po dozę, kaip narkomanė-antibiotikomanė.
Jei gėrei visokias arbatas, tai gal jau žinai, bet knygoj apie prieskonius radau, kad nuo stafilokoko labai veiksmingai padeda dirvinė čiužutė (vaikystėj tai mes ją pinigėliais vadinom ) ir paprastasis kietis (peletrūnas kitaip dar). Jei nebandei, gal pavyks gauti ir išbandyti Jei dar rasiu, parašysiu.
Mano mažius vieną rytą atsikėlė su sutinusia koja. Kaip reikiant. Gerai, kad kaimyną gydytoją turim. Tai patarė dėt kompresus su actu atskiestu vandeniu. Po paros, pradėjus dėt kompresus, koja pradėjo atsileist "ant akių"
Jei gėrei visokias arbatas, tai gal jau žinai, bet knygoj apie prieskonius radau, kad nuo stafilokoko labai veiksmingai padeda dirvinė čiužutė (vaikystėj tai mes ją pinigėliais vadinom ) ir paprastasis kietis (peletrūnas kitaip dar). Jei nebandei, gal pavyks gauti ir išbandyti Jei dar rasiu, parašysiu.
Visžalis, daugiametis, labai dažnai auginamas kambariuose kaip dekoratyvinis ir vaistinis augalas, alavijas yra ateivis iš Afrikos. Lapai dygliuotais kraštais, mėsingi. Savo tėvynėje Afrikoje alavijas savaime auga kaip 4 metrų aukščio medis pusdykuminėse srityse. Kambarį auginamas šis augalas žydi labai retai. Jo gydomąsias savybes žmonės įvertino gana seniai. Duomenų apie alaviją yra iš Aleksandro Makedoniečio(356-323m.pr.m.erą) laikų. Makedoniečio mokytojas Aristotelis kreipėsi į jį prašydamas užkariauti Sokotros salą, esančią Indijos vandenyne, nes šios salos vietiniai gyventojai augina alaviją, kurio lapai vartojami žaizdoms ir kitoms ligoms gydyti. Aleksandras Makedonietis išpildė savo mokytojo prašymą ir nuo to laiko alavijo auginimas tapo graikų monopolija. Daugelis žymių medikų ir rašytojų šimtmečiais pranešinėdavo apie gydomąjį alavijo lapų ir gaunamų iš jų sulčių veikimą. Apie šio augalo gydomąsias savybes savo darbuose rašė Dioskoridas, Plinijus, Celsas, Galenas. Daugelis autorių apibūdina alavijo lapus ir sultis kaip vertingą vidurius laisvinantį, žaizdas gydantį, antimikrobinį, priešuždegimini vaistą. Alavijo sultis naikina stafilokokus, streptokokus, dezinterija ir kitas ligas sukeliančius mikrobus. Romėnai augino alaviją savo soduose. Arabai laikė augalą kantrybės simbolių, nes jis labai ilgai nevysta (kantrybė-arabiškai sabr, iš čia kilo jo sulčių pavadinimas-saburas). Iš kinų medicinos traktatų galima padaryti išvadą, kad alavijas buvo plačiai paplitęs Kinijos buityje ir medicinoje. Žymusis Avicena plačiai naudojo terapeutinį saburo poveikį: su medumi jis dedamas ant sumuštos vietos, su vynų naudojamas slenkant plaukams ir sustabdo jų slinkimą, pašalina tulžies perteklių, padeda nuo galvos skausmo, naudingas gydant opaligę, melancholiją, skausmus skrandyje ir pagydo geltą, sąnarių skausmus. Panaudojimas: Esant chroniškam gastritui su vidurių užkietėjimu, skrandžio opaligei, po dizenterijos ir tam, kad padidinti organizmo atsparumą sergant infekcinėm ligom, apetitui pagerinti geriama po 5-10ml šviežių lapų sulčių, kurios panaudojamos iš karto po paruošimo, pusvalandį prieš valgį, 2-3 kartus per dieną. Kompresai su alavijo sultimis gelbsti sergant galvos dermatitu radiacinės kilmės. Jos nuima skausmą, gerina audinių regeneraciją ir plaukų augimą. Nusilpusiems ligoniams ir vaikams paruošia toki maistingą mišinį: 100ml alavijo sulčių, 500gr graikinių riešutu, 300gr medaus ir 3-4-ių citrinų sultys. Imama po 1 arb. Šaukštelį 3 kartus per dieną, 30 min prieš valgį. Alavijo sultis naudojamos išoriškai odos ligoms gydyti,-randams, opoms, spinduliniams pažeidimams. Trauktine: 15 ml alavijo sulčių užpilama 30 ml degtinės (arba 15 ml 96%-nio spirito) ir paliekama dviems paroms prisitraukti. Rekomenduojamas odos aptrynimas esant spuogams, susierzinimui, egzemai, ilgai negyjančiom žaizdom, pūlinukams, votims. Veidui: riebiai odai, nuo spuogų, susierzinimo, gerai veikia aptrynimas alavijo sultimis. Raukšlių profilaktikai naudinga daryti 2 kartus per savaitę pavilgus po 10 minučių. Paruošimas: lapus išplauti virintame vandenyje, apdžiovinti ir 10 dienų laikyti tamsioje viesioje vietoje (šaldytuve). Susmulkinti, išspausi sultis ir iškarto panaudoti. Sergant chronišku (lėtiniu) bronchitu paimti 0,5 l natūralaus vyno ir įdėti 4 didelius alavijo lapus. Palikti keturiom dienom prisitrauki. Gerti po 1 desertinį šaukštą 3 kartus per dieną. Sergant plaučių uždegimu, kosuliu ir bronchitu vaikams: medus-300gr, vanduo-0,5 stiklinės, supjaustytas alavijo lapas-1 stiklinė. Virti ant labai lėtos ugnies dvi valandas. Atvėsinti ir sumaišyti. Laikyti vėsioje vietoje. Imti po 1 didėlį šaukštą 3 kartus per dieną. Vidurius liosuojanti priemonė: 150gr susmulkintų lapų (be spyglių) užpilti 300gr karšto medaus, palikti 1 parai ar ilgiau. Naudoti po 1 didi. šaukštą ryte valanda prieš valgį. 50% alavijo sulčių tirpalas vandenyje,- tinka skalauti burnai sergant stomatitų, laringitu, faringitu. Jei dažni nosies kraujavimai rekomenduojama 10-15 dienų prieš valgį suvalgyti po gabaliuką alavijo lapo 2 cm ilgio. Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige: 0,5 stiklines susmulkintų alavijo lapų sumaišyti su viena stikline cukraus. Mišinį laikyti tamsioje vietoja 3 dienas, įpilti 1 stikline raudono natūralaus vyno ir laikyti dar viena parą. Vartoti po 1 dideli šaukštą 2-3 kartus per diena prieš valgi, 1-2 mėnesius. Sergant ateroskleroze: paimti apatinius alavijo lapus, kruopščiai išplauti vandenių, susmulkinti ir rankomis išspausti sultys. Vartoti šviežia po viena arb. šaukšteli prieš valgi 2-3 kartus per diena. Gydymosi kursas nuo 3 savaičių iki 2 mėnesių. Kai sergama angina, bronchitu, kosuliui sumažinti: stiklaini iki pusės pripildyti smulkintais alavijo lapais ir pripilti iki viršaus cukraus. Aprišti audinių ir laikyti 3 dienas, po to nukošti ir išspausti. Sirupą vartoti 3 kartus dienoja prieš valgi iki pilno pasveikimo. Esant dantenų kraujavimui, silpniems dantims,-2-3 kartus per dieną kramtyti šviežia alavijo lapą. Perspėjimas: alavijo preparatai netinka sergantiesiems hipertonija, širdies, kepenų, tulžies pūslės, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, taip pat neštumo laikotarpija. Alavijas netinka choleriko temperamento žmoniems,- ji galima naudoti tik išoriškai. Kai kuriems gali sukelti alergines reakcijas. Viena legenda pasakoja kad alavijas buvo namų amuletas: Egipte ir Artimosiose Rytuose ji kabindavo ant durų ir langų. Mane kad šitas augalas padeda namo ir jo gyventojų klestėjimui, jų ilgaamžiškumui. Didžiausia jėga alavijas turi kai Saule yra Šaulio ženkle.
Likimo ironija, bet prie + 30 sugebėjau peršalti Vat Indija kalta
O jei kalbant apie ekologišką gydymąsi - tai man labai įdomus pasirodė indų požiūris į mediciną. Ten jie daugiasuia pasitiki ajurveda (paprastų vaistinių rasti sunku, o va ajurvedos centrų ant kas antro kampo). Tai žmoges gydo sureguliuojant mitybą, parenkant atitinkamus prieskonius, žoleles, aliejus ir pan. Pvz. net ir tokias ligas kaip psoriazė jie sako, kad gali suvaldyti per 2 sav. Tik va reikia prieš tai rodos porą savaičių dar maitintis vegetariškai ir be alkoholio ir pan. Skiriamos pirtys, masažai su aliejumi primaišytu visokiausių žolelių. Teko būti net vos ne kaimelio ajurvedos salone, kur dirba tik viena šeima ir iš kartos į kartą perduodama technika.
Česnakas labai garbinamas kaip infekcijas naikinantis augalas. Taip pat jie vartoja ir daug čili ir imbiero, taip pat saugojantis nuo infekcijų (o to tikrai reikia nes nešvara baisi ten...)
Realiai tai ir man priimtina jų filosofija, tik kad aps mus nėra gerų specialistų ir klausimas kaip su mūsų žolėmis ? Gal geriau mums naudoti mūsų kraštuose augančius augalus?
Realiai tai ir man priimtina jų filosofija, tik kad aps mus nėra gerų specialistų ir klausimas kaip su mūsų žolėmis ? Gal geriau mums naudoti mūsų kraštuose augančius augalus?
Priimtina ir man, tik deja aš teoriškai šiek tiek esu susipažinus. O dėl augalų yra įvairių nuomonių. Bet kai mano vaikiukui nieks nepadėjo, atsisukau į Rytus . Gal tik sutapimas, bet mačijo.
Priimtina ir man, tik deja aš teoriškai šiek tiek esu susipažinus. O dėl augalų yra įvairių nuomonių. Bet kai mano vaikiukui nieks nepadėjo, atsisukau į Rytus . Gal tik sutapimas, bet mačijo.
Zinot as jau sukciausi i bet kuria puse, ir rytus ir vakarus, nes jau metus laiko valgau kas menesi antibotikus
Ka ti pabaigiau 2 sav kursa-po menesio ko gero vel reiks, nebegaliuuuuuuuuuuuuu, nei begt nei rekt..........
Zinot as jau sukciausi i bet kuria puse, ir rytus ir vakarus, nes jau metus laiko valgau kas menesi antibotikus
Ka ti pabaigiau 2 sav kursa-po menesio ko gero vel reiks, nebegaliuuuuuuuuuuuuu, nei begt nei rekt..........
Nesėdžiu rankų sudėjusi-pasidariau tyrimus, pasėlius, auga auksinis stafilokokas, jautrumas AB yra, geriu tuos kurie tinka tam brudui, bet kažkodėl jo neužmuša, negerčiau, bet atsiranda pulinys veide ( paskutiniu metu nosy, jau trečią kartą, nuo paskutiniojo gavau tokią intoksikaciją, kad maniau numirsiu, ištinsta veidas, kai pas bomžę, negaliu išeit iš namų ne tik dėl blogos savijautos, skausmo, bet ir dėl vaizdo, o kur dar pavojus, kad šalia yra smegenys )
Taigis pasidariau pasėlius, imunologinius tyrimus, geriu dabar vit B , Cordycepsą, ežiuolės prep, Balvočiūtės arbatą organizmą valančią, ryte geriu daug vandens su šaukštu medaus ir dvi val nevalgau, tą patį darau vakare, dar nusipirkau spanguolių -pasidarysiu tyrę su medum-imuniteto stiprinimui, skaičiau kad gerai-imbiero šaknis+medus+citrina, irgi pabandysiu, žodžiu situacija bloga..........jau nebežinau kas toliau.
Gėriau žirniukus homeopatinius, buvau pas folistą (daugiau pas jį neisiu, nes nepasitikiu) , buvau pas infektologą................
Vaikams irgi ši zaraza auga (auks stafilokokas) negausiai.
Vyrui irgi, tik jam yra buvusios votys -labai didelės, jau ne furunkulas, o karbunkulas , vaikams klinikos nėra, vyrui yra buvę 4 kartus.
Aš nukenčiu labiausiai.
Daktarai sako, nežinom ką daryti-stiprink organizmą, nes auks.staf yra pas kas antrą iš mūsų, o pasireiškia nedaugeliui.
Man pasireiškia, ir labai pasireiškia. Buvo sunkūs metai, darbas+mokslai+vaikai+nesėkmės vyro darbe+stresas dideliausias-ko gero ir suvariau save.
Nesėdžiu rankų sudėjusi-pasidariau tyrimus, pasėlius, auga auksinis stafilokokas, jautrumas AB yra, geriu tuos kurie tinka tam brudui, bet kažkodėl jo neužmuša, negerčiau, bet atsiranda pulinys veide ( paskutiniu metu nosy, jau trečią kartą, nuo paskutiniojo gavau tokią intoksikaciją, kad maniau numirsiu, ištinsta veidas, kai pas bomžę, negaliu išeit iš namų ne tik dėl blogos savijautos, skausmo, bet ir dėl vaizdo, o kur dar pavojus, kad šalia yra smegenys )
Taigis pasidariau pasėlius, imunologinius tyrimus, geriu dabar vit B , Cordycepsą, ežiuolės prep, Balvočiūtės arbatą organizmą valančią, ryte geriu daug vandens su šaukštu medaus ir dvi val nevalgau, tą patį darau vakare, dar nusipirkau spanguolių -pasidarysiu tyrę su medum-imuniteto stiprinimui, skaičiau kad gerai-imbiero šaknis+medus+citrina, irgi pabandysiu, žodžiu situacija bloga..........jau nebežinau kas toliau.
Gėriau žirniukus homeopatinius, buvau pas folistą (daugiau pas jį neisiu, nes nepasitikiu) , buvau pas infektologą................
Vaikams irgi ši zaraza auga (auks stafilokokas) negausiai.
Vyrui irgi, tik jam yra buvusios votys -labai didelės, jau ne furunkulas, o karbunkulas , vaikams klinikos nėra, vyrui yra buvę 4 kartus.
Aš nukenčiu labiausiai.
Daktarai sako, nežinom ką daryti-stiprink organizmą, nes auks.staf yra pas kas antrą iš mūsų, o pasireiškia nedaugeliui.
Man pasireiškia, ir labai pasireiškia. Buvo sunkūs metai, darbas+mokslai+vaikai+nesėkmės vyro darbe+stresas dideliausias-ko gero ir suvariau save.
Baisu Kaip aklavietėj... Bet jei jums ir vyrui pasireiškia, tai gal nuo gyvenimo būdo priklauso. Gal reikėtų bandyti keisti mitybos įpročius, paros rėžimą, mažiau streso, daugiau miego, aktyvus laisvalaikis, alinančios veiklos paribojimas ir panašiai. Aišku, tai sunkus ir ilgalaikis procesas, nepatogus šiuolaikiniam gyvenimo būdui, bet pabandyti vistiek verta Sėkmės ir stiprybės
Baisu Kaip aklavietėj...
Bet jei jums ir vyrui pasireiškia, tai gal nuo gyvenimo būdo priklauso. Gal reikėtų bandyti keisti mitybos įpročius, paros rėžimą, mažiau streso, daugiau miego, aktyvus laisvalaikis, alinančios veiklos paribojimas ir panašiai. Aišku, tai sunkus ir ilgalaikis procesas, nepatogus šiuolaikiniam gyvenimo būdui, bet pabandyti vistiek verta
Sėkmės ir stiprybės
Bandau, kazka daryti, bet stresai neisvengiami, o visa kita mazias zingsneliais i prieki judu, kas ka pasiulo viska bandau-sakau tik urinoterapijos nenoreciau