QUOTE(Saulužė @ 2009 05 29, 10:14)
Pas mano pirmą vaiką irgi adenoidai, bet paskaičius supratau, kad pas mus situacija nėra tokia bloga, jis gali kvėpuot per nosį, nebūna slogos, nedūsta [tfu tfu tfu] tai dabar galvoju gal jam nėra būtina operuotis
nors gydytoja sakė operuot nuo trijų metų
gal reiks kitam specialistui dar parodyt
MaMarija, o kiek laiko praėjo nuo oeracijos ir ar neataugo viskas
nes aš vaikystėj turėjau draugę kurią operavo ir jai ataugo
o operacija baisi buvo, sakė geriau visą gyvenimą kvėpuos per burną, nei nuolat operuosis
Pirmiausia, toms mamoms, kurių vaikams diagnozuoti padidėję adenoidai, bet situacija nėra, kaip tu sakai, bloga, visgi siūlyčiau nesidžiaugti anskčiau laiko.
Nes mūsų patirtis sako štai ką. Manasis yra iš tų vaikų, kuris iki trijų su puse metų faktškai nėra sirgęs absoliučiai niekuo. Yra be galo stipraus imuniteto ir tai yra tas dalykas, kuo mes tiesiog džiaugiamės ir didžiuojamės. Pirmosios problemos atsirado praeitą vasarą (kai jam buvo trys su puse metų) Pietų Prancūzijoje (tai nėra pirma tolima jo kelionė). Dieną viskas idealu, na o naktį jau pirmomis kelionės dienomis prasidėjo nemiga - tarsi nosis būsų užsikimšusi. Su kiekviena kelionės diena, situacija vis blogėdavo, o į kelionės pabaigą, buvo naktų, kai jis neužmigdavo visai. Tačiau, dieną situacija būdavo vėl ideali. Grįžome į Lietuvą ir problema tą pačią sekundę visiškai išnyko. Dar keletą mėnesių nesuvokiau kas jam ten buvo nutikę. Bet situacija vėl pablogėjo sūnui pirmą kartą pradėjus lankyti draželį. Galvojau, kad gal vis užsikrečia sloga, kuris visiškai nepraeidavo. Taip bandydami visus įmanomus vaistus nieko nepešėme. Sūnui krito ant ausų, sloga buvo stipriai smirdanti ir žalia. Galiausiai apsilankėme pas loristą, ir taip mums buvo diagnozuoti antro laipsnio polypai. Iki operacijos reikėjo laukti gal kokius tris mėnesius, taigi kankinomės toliau. Darželyje situacija buvo blogiausia (nuo nevėdinamų, šiltų patalpų), namuose buvo geriau (nes oras pakankamai drėgnas). Dar ypač pablogėdavo pas kelis draugus, kurių namuose būdavo šildomos grindys. Taigi, mums nepadėjo jokie nei pačių pirkti, nei gydytojų išrašyti vaistai. Trumpam padėdavo česnaskas. Be jūros vandens abskritai sloga neišsipūsdavo (beje, taip be jūros vandens apie savaitę abskritai nesupratau, kad nosyje pilna gleivių, nes be įpurškimo sloga niekada net nesipūsdavo - atrodydavo, kad nosis sausut sausutėlė). Taip besikankinant žiemą atėjo kelionė į Šveicariją. Tik įvažiavus į Šveicariją, sloga baigėsi ir taip be jokių jūros vandenų, česnakų ir pan. praėjo viena slidinėjimo savaitė. Sloga atsinaujino artėjant prie Lietuvos. Taigi, tokiems ligoniukams, kaip ir rašo literatūra, idealiausia yra geras, drėgnas, švarus oras. Tuo mes įsitikinome 100 procentų. Taigi, tikėtina, kad tavąjam adenoidai dar nėra pasiekę tam tikro laipsnio, arba gyvenate atinkamose sąlygose. Ir aišku, ši situacija bet kada gali pasikeisti, deja.
Su operacija (ji buvo sausį) problemos baigėsi. Praeitą savaitę užpuolės baisi sloga, vėl tokia žalia ir smirdanti, vėl krito ant ausų, todėl bijau dėl adenoidų ataugimo. Tiesa, prieš kelias dienas buvom pas gydytoją, tai ji sakė, kad su adenoidais viskas ok, tiesiog tai stipri sloga. Nežinau
, dabar net su tabletėmis situacija nesikeičia ir jei dar sloga nepraeis, vesiu pas kitą specialistą vien tik tam, kad įsitikinti, kad adenoidai nėra ataugę. Nes bijau, kad gydytoja tokį faktą galėtų nutylėti, nes girdėjau, kad ataugę adenoidai dažnai būna blogos operacijos priežastis. Na, nežinau, ateis laikas ir viską išsiaiškinsiu, o tuo tarpu dabar gydomės slogą. Kas belieka...
Dėl operacijos. Tie laikai, kai vaikams būdavo atliekamos tokios operacijos kaip tavo draugei, bagėsi. Mano vyras taip pat tą operaciją iki šiol atsimena su siaubu. Nė už ką neleisčiau dabar taip vaiko operauoti
.
Dabar operacija užtrunka apie 10 min. Vaiką užmigdo ir apkvaišusį atveža atga jau po visko, taigi jie nieko neatsimena.