Grįžtant prie temos.
Kadangi esu akademinio pasaulio žmogus, galiu pasakyti taip - durnas įstatymas priimtas. Yra fakultetų, kur 90 proc. studentų vidurkiai didesni nei 8, atitinkamai, yra fakultetų, kuriuose 10 proc. vidurkiai didesni nei 8. Tai pirma.
Antra, jeigu mokslas būtų nemokamas, universitetus būtų galima išvis uždaryti - besimokančių nebūtų visai. Mokesčio dydis gali būti mažinamas atsižvelgiant į socialinius veiksnius, VMSF paskolos išduodamos be problemų, reikia tik noro ir motyvacijos mokytis turėti, o būtent motyvacijos ir trūksta. Ir tik nereikia lia lia, kad mokslas prieinamas tik turtingiesiems - daugiausiai kainuoja ne studijos, o pragyvenimas kitame mieste.
kaip ka tik baigus bakalaura vgtu galiu pasisakyti uz moksla nemokejau, visus 4 metus gavau padidintas stipendijas kaip gerai besimokanti...specialybe mano man patiko, pastangu deti daug nereikejo...bet jei butu buves mokamas mokslas, kazi ar buciau baigus...ziniu lygis kuri suteikia universitetai nera labai aukstas...trecio kurso pradzioj pradejau dirbti...ketvirtam kurse dirbau jau pilnu etatu ir sugebejau visai neprastai baigti universiteta...baigiamaji darba parasiau per kokias 2 savaites kai prisimenu kai kuriuos isklausytus dalykus ir egzaminus tai juokas ima neverta uz tai moketi pinigu mokiausi ne del diplomo, norejau dirbti sioje srityje, gauti ziniu, diploma gavau, kad pradziuginciau mama man jis nereikalingas dabar...jau va savaite stalciuj guli
Gal dėl to įvairiausių aukštųjų gausa, studentų gausa, diplomų perteklius iškreipė darbo rinką. Tikrų specialistų labai mažai, poreikis darbo rinkoje nepatenkinamas, nuolat trūksta kokybiškų darbuotojų. O aptarnaujančio personalo, amatininkų ir paprastų darbininkų labai trūksta, nes visi pasidarė diplomuoti ir nelyyygis kitur dirbti, t.y. užsiaukštino kartelę. O darbdaviai pasidarė aukštųjų reitingus, kas taip pat diskriminuoja žmones, nes kartais tenka girdėti, kad kolegijos labiau spaudžia studentus ir daugiau reikalauja, nei universitetai. Rezultate gaunasi kazusas, kad diplomuotų kaip nepjautų šunų (lai neįsižeidžia jautriosios), bet darbuotojų nei ten, nei ten nėra. Krūva nieko neišmanančių diletantų, kurie nei patys žino ko nori, nei išmano savo išmoktą (tegul ir teoriškai) specialybę.
Kita profesija Jei bus daugiau su tema nesusijusių ir asmeninių klausimų - AŽ jūsų laukia.
QUOTE(Subjektyvi @ 2008 06 27, 13:55)
Kita profesija Jei bus daugiau su tema nesusijusių ir asmeninių klausimų - AŽ jūsų laukia.
Gerai, paklausiu taip, kad būtų susiję su tema: "kaip jūs manote, ar yra specialiu lipduku pažymėti žmonės, kurie turėtų patys suprasti, kad jie neverti (nors gali) turėti aukštojo mokslo diplomo, gerai apmokamo darbo, gerbtinos padėties visuomenėje, o turi likti savo kastos rėmuose?"
Tas ir yra, kad žmogus turi būti vertas to diplomo (būtent tos specialybės, jei konkretizuoti). Jis turi būti gabus, protingas, imlus. Jei jam nelemta būti tos srities profu arba tiesiog geru specu, tai kam veltui trinti suolus? Jis ir su diplomu nebus nieko vertas, nes viskas atsiskleidžia. Juk dažnai aukštas pareigas užima savamoksliai, gabūs ir talentingi žmonės. Bet tai yra Dievo dovana.
Bėda ta, kad pas mus yra gėda būti nediplomuotu. Gėda būti aukštos kategorijos darbininku, aptarnavimo specu ar pan. Kodėl? Nes diegiama, kad šios profesijos yra gėdingos, niekinės, tu esi niekas. Ir ką mes turim? Nelaimingus ir savęs neatrandančius žmones, kurie mėtosi, blaškosi, sėdi ne savo kėdėse. Juk pvz. tam pačiam užsieny žmonės laimingesni, nes jie nesigėdija būti picų kepėju iš kartos į kartą, jiems negėda būti stalium ar pan. Nes ten nėra gėdingų profesijų.
Bėda ta, kad pas mus yra gėda būti nediplomuotu. Gėda būti aukštos kategorijos darbininku, aptarnavimo specu ar pan. Kodėl? Nes diegiama, kad šios profesijos yra gėdingos, niekinės, tu esi niekas. Ir ką mes turim? Nelaimingus ir savęs neatrandančius žmones, kurie mėtosi, blaškosi, sėdi ne savo kėdėse. Juk pvz. tam pačiam užsieny žmonės laimingesni, nes jie nesigėdija būti picų kepėju iš kartos į kartą, jiems negėda būti stalium ar pan. Nes ten nėra gėdingų profesijų.
QUOTE(Subjektyvi @ 2008 06 27, 14:11)
Juk pvz. tam pačiam užsieny žmonės laimingesni, nes jie nesigėdija būti picų kepėju iš kartos į kartą, jiems negėda būti stalium ar pan. Nes ten nėra gėdingų profesijų.
Reiškia vis dėlto kastų sistema... Blin, koks aš protingas....
Taigi jūs savo vaikus norėsite matyti valytojais ir picų kepėjais? Ar čia vėl asmenišks klausimas? Jis neasmeniškas, tegu jis bus bendrinis, ar žmogus nori savo vaikams lengvesnio duonos kąsnio su sviestu, o gal net ikra, ar žmogus nori, kad jo vaikai būtų tokie patys, kaip jis pats?
Ar teisininkas nenori matyti savo vaiko geru teisininku? Ar policininkas.. Ar mokytojas Ar kt. profesijos atstovas? Tėvai daug kuo nori matyti, bet jei vaikas yra nepaprastai gabus ir imlus santechnikoje, nejau jis būdamas geru santechniku bus nelaimingu žmogumi? Prie ko čia kastos. Ne kastose esmė.
cia asmeniska diskusija tarp jusu, ar galima isiterpti?
Norėti yra viena, ko norime mes, tėvai, tai nebūtinai gali sutapti su vaikų norais ir realizacija. Gal mano vaikai nori būti: vienas bomžu, kitas narkomanu ar žuliku. Iš kur mano žinoti, kokios svajonės jų galvoje? Ar kaip jie save realizuos. Gal noriu, kad vienas būtų profu dailininku, o jam nusispjaut, jis nori būti statybininku, nes diki šiol tai buvo pati populiariausia "dideles garantuotas babkutes" duodanti profesija. Juk negimė dar nei vienas, kuris suplanavo savo gyvenime būti kaliniu ar budeliu, kapinių duobių kasėju ar profu - žigolo. Kiekvienas renkasi savo kelią. Bet mes jau konkrečiai sėdim giliam oftopikyne.
Papildyta:
Kris, čia Medinis iš kelio veda
Papildyta:
Kris, čia Medinis iš kelio veda