Santuokos sakramentas - ar visada tikras?

#49
QUOTE(Una Li @ 2008 07 02, 14:11)
Išpažintis nėra privaloma, todėl vieni kunigai (pavadinčiau juos pesimistais) užmerkia akis, kaip rašai, o kiti (optimistai) ima už esmės - santuoka turi būti ne dėl to "kaip čia bus be bažnyčios", jie bando įrodyti, kad jei neturi tikėjimo, nereikia nė santuokos bažnyčioje, nes vėliau vėl teks plūsti bažnyčią, kad negali išsiskirti. Bet tuomet jiems tenka prisiimti atsakomybę, kad nepalaimino santuokos, o gal reikėjo, gal netiksliai įvertino žmogaus tikėjimą, pasiryžimą ir pastūmėjo gyventi nuodėmėje.
Advento ir gavėnios metu yra šventės, per kurias leidžiamos iškilmės (jei neklystu, gruodžio 8d., kai minime Marijos nekaltą prasidėjimą ir kovo 19d. Juozapo šventėje), be to, šiais laikotarpiais galima tuoktis, tik nedera triukšmingai linksmintis, jei žmonės linkę atšvęsti tyliai, ramiai, tai laikotarpis ne kliūtis.
Santuoka tikra, jei jūs pasižadate vienas kitam liudininkų akivaizdoje, kunigas tik palaimina ją. Netikra ji gali būti dėl nuslėptų nuo vienas kito dalykų, apgaulės, prievartos panaudojimo, bet ne dėl kunigo asmenybės.


Labai tiksliai ir aiškiai! Kaip iš knygos 4u.gif
Ačiū.
Atsakyti
#50
aš ne visai į temą, bet panašiai... Skyrelyje vestuvės dabar tik apie tortus ir t.t diskutuoja. O aš kątik supratau kad man visai nežinoma santuokos ceremonijos eiga - be mišių. Kažką skaičiau, kad ostiją galima priimti arba nepriimti. Tai nebesupratu. verysad.gif Ir jau visai supanikavau, nes nežinau kaip reikia elgtis... kaip pasiruošti morališkai.

Ir dėl išpažinties nebesuprantu, ko ji verta, jei kunigui linksma ir juokinga, kad atėjai prieš santuoką pasakyti, kad gyvenai ne santuokoje su sužadėtine. (Taip buvo MB).

O mano santykis su bažnyčia, po vaikystės patyrimų ta tema, gana keistas. Ir mano brangiausio dėka aš ją iš naujo jaukinuosi. Bet išpažinties neinu niekada, nuo tos pačios vaikystės ir neimu komunijos dėl to. Nors joje karts nuo karto lankausi. Bandau rasti bendrą kalbą....

Kartu su mano būsimu vyru norime būti visą gyvenimą.

nežinau - suvėliau turbūt nesuprantamai.

P.S.

Una Li, labai gražiai parašei
Atsakyti
#51
QUOTE(srauni_upe @ 2008 08 13, 00:20)
O aš kątik supratau kad man visai nežinoma santuokos ceremonijos eiga - be mišių. Kažką skaičiau, kad ostiją galima priimti arba nepriimti. Tai nebesupratu.  verysad.gif Ir jau visai supanikavau, nes nežinau kaip reikia elgtis... kaip pasiruošti morališkai.

Ir dėl išpažinties nebesuprantu, ko ji verta, jei kunigui linksma ir juokinga, kad atėjai prieš santuoką pasakyti, kad gyvenai ne santuokoje su sužadėtine. (Taip buvo MB).

O mano santykis su bažnyčia, po vaikystės patyrimų ta tema, gana keistas. Ir mano brangiausio dėka aš ją iš naujo jaukinuosi. Bet išpažinties neinu niekada, nuo tos pačios vaikystės ir neimu komunijos dėl to. Nors joje karts nuo karto lankausi. Bandau rasti bendrą kalbą....

Sutuokiant skaitomi Šventojo Rašto skaitiniai, pašventinami žiedai, sutuoktiniai kartoja paskui kunigą (arba mintinai išmokę patys sako) priesaiką ir yra palaiminami būsimam gyvenimui. Manau, morališkai tu jau pasiruošus ir nereikia panikuoti biggrin.gif . Komunijos priėmimas nėra būtinas Santuokos sakramentui gauti. Jei TB tai svarbu, jis gali komuniją priimti ir vienas, tai niekaip netrukdo. Kita vertus, naują gyvenimo etapą norisi pradėti tobulai, ypatingai pasiruošus, todėl turbūt tau ir kyla dvejonių dėl išpažinties. Tik jei ji bus vien forma be turinio (ypač pas tokį "supratingą" kunigą schmoll.gif ) - geriau nepasijausi . Prasminga būtų eiti išpažinties ir komunijos tuomet, jei sugebėtum pažvelgti į Dievą, kaip mylintį Tėvą, kuris davė nurodymus, kaip elgtis, kad būtume laimingi, ir atrasti, kas tavyje atitolino tave nuo Dievo meilės, kas Jį užstojo (tai būtų nuodėmės), ir jaustum norą tai ištaisyti, pakeisti. Iki šiol atsimenu, kaip draugė pasakojo, jog susėdę su būsimu vyru ir anyta ieškojo jai nuodėmių prieš vestuves doh.gif , neįsivaizduoju tokios išpažinties prasmės. Gal tuomet geriau prieiti išpažinties tada, kai tikrai pajusi poreikį, prisijaukinsi bažnyčią, kaip rašai. Kaip benuspręstum, linkiu gražios šventės.
Atsakyti
#52
QUOTE(MrsRAT @ 2008 06 26, 20:59)
...O problema ta, kad norint gauti santuokos sakramentą būtina atlikti išpažintį...

Neskaiciau visos temos, todel galiu pasikartoti. Ispazintis yra tik siuloma. Musu niekas neverte to daryti. As tai padariau pagal savo supratima. Issakiau Dievui tai, kas kirbejo sirdyje ir nieko ypatingo nezadejau, nes suvokiu, jog esu zmogus (piktybiskai nieko blogo nedarau, bet galiu klysti).
Atsakyti
#53
tikrai būna ir netikras.
Atsakyti
#54
QUOTE(MrsRAT @ 2008 06 26, 20:59)
Taigi ar bus kokių pamąstymų?


Visa esmė, manau, kad niekas jūsų neverčia eiti į katalikišką bažnyčią vien dėl to, kad esate Lietuvoje, kur katalikų bažnyčia dominuoja, ir "visi taip daro". Jeigu nesutinkate su katalikų bažnyčios interpretacijomis, tai kodėl norite taip aklai ja sekti, būtent joje tuoktis ir t.t.? Kitos krikščionybės atmainos išpažinties kunigui nepraktikuoja. Jeigu taip nesutinkate su išpažintimi ir pan. tai gal mintimis esate kitos krikščionybės atšakos nariai? O gal vis dėlto svarbiausia yra bažnyčios grožis, o ne mąstymo atitikimas?
Atsakyti
#55
4u.gif
Esu ištekėjusi antrą kartą. Manau, tai nieko nuostabaus, šiais laikais žmonės skiriasi, tuokiasi.. Tačiau bažnytinė santuoka, kiek žinau, viena visam gyvenimui. Buvo toks šventas žmogus Tėvas Stanislovas, kuris tuokdavo tiek kartų, kiek žmonės prašydavo, jis sakydavo, jeigu žmogui reikia, tai ir Dievui reikia g.gif Na bet mes antrąkart tuokėmės ne pas jį, o tiesiog pas pažįstamą kunigą.
Kartais mane apima graužatis, kad gyvenu su dviem šliūbais, jaučiuosi pasielgusi lengvabūdiškai, kad nepasistengiau anuliuoti pirmosios bažnytinės santuokos, bet ar užtenka tik gailėtis ir nieko nedaryti? gal pasisakyti per išpažintį, o gal paprašyti pas dvasininką dvasinio pokalbio?.. g.gif Patarkit, kaip tą graužatį nuramint..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo giedruole: 19 kovo 2013 - 15:33
#56
QUOTE(giedruole @ 2013 03 19, 16:24)
4u.gif
Esu ištekėjusi antrą kartą. Manau, tai nieko nuostabaus, šiais laikais žmonės skiriasi, tuokiasi.. Tačiau bažnytinė santuoka, kiek žinau, viena visam gyvenimui. Buvo toks šventas žmogus Tėvas Stanislovas, kuris tuokdavo tiek kartų, kiek žmonės prašydavo, jis sakydavo, jeigu žmogui reikia, tai ir Dievui reikia  g.gif Na bet mes antrąkart tuokėmės ne pas jį, o tiesiog pas pažįstamą kunigą.
Kartais mane apima graužatis, kad gyvenu su dviem šliūbais, gal pasisakyti per išpažintį, o gal paprašyti pas dvasininką dvasinio pokalbio?.. g.gif Patarkit, kaip tą graužatį nuramint..

Kai dar su būsimu vyru lankėmes jaunavedžių kursuose (tuose, kur privalomi prieš tuokiantis bažnyčioje), buvo paskaita su kunigu, kuris pasakojo apie bažnytinės santuokos teisinius aspektus. Taigi, jis sakė, kad bažnytinė santuoka yra iki "grabo lentos", juk ir sakoma "kol mirtis mus išskirs". Kai vienas sutuoktinių miršta, galima tuoktis bažnyčioje antrąkart. Taip yra ir pas stačiatikius, pas juos antrąkart negali tuoktis tik popai. Kita galimybė, jei gavai ankstesnės bažnytinės santuokos anuliavimą (atrodo, iš Vatikano).
Taigi, jei buvai našlė ir vėl susituokei bažnyčiai, tai viskas normalu.
Atsakyti
#57
QUOTE(Gabriete @ 2013 03 19, 16:40)
Kai dar su būsimu vyru lankėmes jaunavedžių kursuose (tuose, kur privalomi prieš tuokiantis bažnyčioje), buvo paskaita su kunigu, kuris pasakojo apie bažnytinės santuokos teisinius aspektus. Taigi, jis sakė, kad bažnytinė santuoka yra iki "grabo lentos", juk ir sakoma "kol mirtis mus išskirs". Kai vienas sutuoktinių miršta, galima tuoktis bažnyčioje antrąkart. Taip yra ir pas stačiatikius, pas juos antrąkart negali tuoktis tik popai. Kita galimybė, jei gavai ankstesnės bažnytinės santuokos anuliavimą (atrodo, iš Vatikano).
Taigi, jei buvai našlė ir vėl susituokei bažnyčiai, tai viskas normalu.



Kiek as supratau, tai ne mires tas pirmas vyras...... g.gif oj, merginos, as nezinau ka tokiu atveju daryt. Visu pirma, tai tikrai negalima buvo to daryt, ta antra kaip ir negaliojanti turetu but. Gal visgi reiktu nueit pas kuniga ir issiaiskinti. man tai kazkaip gan negerai atrodo... g.gif
Atsakyti
#58
QUOTE(Gabriete @ 2013 03 19, 17:40)

Taigi, jei buvai našlė ir vėl susituokei bažnyčiai, tai viskas normalu.


Nebuvau našlė. Ir vyras nebuvo našlys. Tiesiog turėjom pažįstamą kunigą ir tiek..
Atsakyti
#59
QUOTE(giedruole @ 2013 03 19, 17:21)
Nebuvau našlė. Ir vyras nebuvo našlys. Tiesiog turėjom pažįstamą kunigą ir tiek..


O kunigas zinojo ta situacija? kaip jis ta leist galejo? nu man ir paciai labai idomu, gal visgi atsakys kas, labiau zinantis. Bet priesaika baznycioj yra duodama tik karta, isskyrus tuos atvejus, kai tampi nasliu arba gauni anuliavima. Pagal mano supratima, tai tikrai negalejo to leist net ir pazistamas kunigas. Visgi ne jis sugalvoja istatymus visus. Bet va, ka daryt, kai jau tas ivyko.......
Atsakyti
#60
QUOTE(mikisa @ 2013 03 19, 18:27)
O kunigas zinojo ta situacija? kaip jis ta leist galejo? nu man ir paciai labai idomu, gal visgi atsakys kas, labiau zinantis. Bet priesaika baznycioj yra duodama tik karta, isskyrus tuos atvejus, kai tampi nasliu arba gauni anuliavima. Pagal mano supratima, tai tikrai negalejo to leist net ir pazistamas kunigas. Visgi ne jis sugalvoja istatymus visus. Bet va, ka daryt, kai jau tas ivyko.......


Taip, kunigas žinojo, bet jis pažinojo asmeniškai Tėvą Stanislovą ir rėmėsi jo patirtimi. nes Tėvas Stanislovas buvo labai tolerantiškas tokiems atvejams
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo giedruole: 19 kovo 2013 - 16:34