Nevartojame alkoholio

Sveikos, aš jungiuosi prie tų , kurios visiškai nevartoja alkoholio neturiu jam anei noro, anei potraukio. Giminės artimieji jau senai įprato, tai net netyčia nebepasiūlo

Aš pripažįstu tokį požiūrį į gėrimą - "saikingai ir savo noru geriu tai, kas man patinka ir skanu." Nusigėrimas suaugusiam žmogui žavesio neprideda, bet jei žmogui jo reputacija ir sveikata nesvarbi, tai čia jo bėda. Tik deja nusigėręs dar dažnai pridaro bėdų ir gėdos ne tik sau, bet ir kitiems. Man šitoj temoj nepatinka toks skirstymas - jei geria, tai alkoholikas, jei negeria - tai sektantas. Manau temą sukūrė žmonės, kurie pavargo, kad prie jų nuolat kimbama kai jie atsisako per prievartą pakelti stikliuką/taurę kompanijoje. Beje, laukine gulbe, kodėl Jums atrodo, kad tie, kurie negeria alkoholi yra pasikėlę? Aš pvz. nevalgau uogų, tai dėl to žmonės mane irgi turi laikyti pasikėlusia?

Man neatrodo, kad tie, kas nevartoja alkoholio, yra pasikėlę. Sakiau, kad man, deja, teko sutikti tik tokius žmones, kurie manė, kad nevartodami alkoholio yra kažkuo geresni, geriau kažką suprantantys, pasiekę kažkokį aukštesnį lygį. Pasigesdavau lengvesnio požiūrio - beje, pasigendu ir šioje temoje. Nesu sutikusi žmogaus, kuris nesureikšmina to, kad nevartoja alkoholio, kaip kad nesureikšmintų, kad, pvz., nemėgsta pelėsinio sūrio. Tačiau tikiu, kad yra ir tokių žmonių, kurie kažko atsisakę (pvz., sekso, alkoholio, rūkalų, televizoriaus žiūrėjimo...) nepaverčia to idealogija.

Tai,kad ne mes sureikšminam, nes pvz. manęs geriantys šalia netrikdo, nejaudina ir t.t.
tačiau šalia manęs, kažkodėl ima jaustis nejaukiai, ima tyčiotis, arba klausinėt kokių nesąmonių. Pvz. gal sergu epilepsija ir dėl to negeriu, gal išgėrusi pasidarau durna ar negaliu sustot ir pan. dar kita grupė tiesiog reikalauja išgert pvz. dėl pagarbos žmogui O kai atsisakau, tampo pasikėlusia Nors iš ties tai ne aš, o tas šalia sėdintis sureikšmina viską

Kalbant apie natūralumą... esu skaičiusi straipsnių apie tai, kad gyvūnams taip pat būdingas svaiginimasis (tam tikrų uogų, augalų valgymas) - jei tai tiesa, matyt, yra ir natūralumo alkoholio (ar kitų svaiginančių medžiagų) vartojime tada. Žinoma, yra ir kultūriškumo - tai kūriami "piarininkų" įvaizdžiai, kad, pvz., krepšinio žiūrėjimas jau neįsivaizduojamas be alaus, įvaizdžiai literatūroje, pvz., kuriant menininko portretą.

Svaigalų kilmę siečiau su tiesiog poreikiu atjungti sąmoningumą, ko reikėdavo kokiems šamanams, žyniams. Vis dėlto atjungti sąmoningumą kiekvienam kartais sveika (kad būtų periodiškai atsikratoma visiškos kontrolės poreikio ir, kita vertus, būtų susipažįstama su pasąmone (juk dauguma sprendimų vis dėlto priimami pasąmoningai), tik kai kurie tai daryti gali ir be svaigalų, kai kuriems reikia kažkokio išorinio dirgiklio (nebūtinai alkoholio, bet ir pvz., ritminės muzikos), o kai kurie mano, kad sąmoningumas - vienintėlė siektina būsena. Manau, būtent iš pastarosios grupės blaivininkai ir gaunasi tokie "teisuoliai" - nes labai linkę kontroliuoti save ir tikisi nuspėjamos ateities, nuspėjamų žmonių, turi tvirtą įsitikinimą, kaip "teisingai" reikia elgtis.
Papildyta:


Kiekvienas susiduria su skirtinga patirtimi - asmeniškai aš, atsisakiusi alkoholio, niekada nesulaukdavau nei patyčių, nei kamantinėjimo, kodėl. Galbūt dėl to, kad nebūdavau kompanijose, kur alkoholis būdavo svarbus, o jei pasitaikydavo būti tarp tokių žmonių, kuriems pasisėdėjimas neįsivaizduojamas be alkoholio, tai ir būdavo tokios kompanijos, kuriose bet kokiu atveju būdavau nepritapėlė, keista, tai ir alkoholio nevartojimas neatrodydavo kažkuo keistas.

labai viska taiklia parašėte manes dar perklausia ar as kartais nesilaukiu

Tai nera mano nuomone ir mintys, tai ismintis kuria seku ((Torsunovo, Zdanovo) ir nezinau ar butinai tai turi buti moksliskai paremta, man uztenka to kad jie moko zmones to kas praktikoje yra isbandyta, ju lekcijose sales pilnos zmoniu). Neisskirciau ilgalaikio ar trumpalaikio vartojimo, tai tik laiko klausimas, ir sitoj vietoj man neirodysit kitaip Depresija yra viena liga, alkoholizmas kita, ar klystu galu gale ne apie tai tema...
Alkoholizmas yra kai zmogus negali ramiai savaitgali nusedeti, jam norisi vyno, alaus ar dar ko nors, ji kazkas nenumaldomai traukia ir tai zinoma ne jo paties noras, jau nera ypatingo pasitenkinimo isgerus, bet ir visai negerti neiseina, tai tik vienas is etapu prie kurio pamazele prieinama, kazkada gal tokiam zmogui uztekdavo taures karta i metus. Galeciau daug placiau pakalbeti sia tema, bet ar reikia apkaltinsit visokiais nebutais dalykais
Ka as noriu pasakyti. Kazkada masciau taip kaip jus, ka reiskia viena kita taure, galima gi atsipalaiduoti, juk nusipelniau, gyvenimas istisa itampa bet visa laika kirbejo mintis, kad man to nereikia, turiu viso to atsisakyti, nes taip tik tolstu nuo gyvenimo problemu kurias turiu isspresti, o vat tada ir atradau tai ko seniai ieskojau. Gal siuos zodzius skaitys zmogus kuriam kaip tik dabar sunki situacija.
Skonio jausma galima patenkinti begale kitu budu - sultys, vanduo, arbata, ledai, grietinele ir t.t. ir isvis stengiuosi nebuti skrandzio verge.
Pabaigai pridursiu kad visai nenoriu pirsti savo tiesos jums, tik issakau savo nuomone, as jau perejau jusu poziurio stadija, o jus maniskio dar ne na, bet kada nors gal..
Yra zmonems dvi skaudzios temos - mesos arba alko atsisakymas, kodel tai sukelia tiek daug diskusiju, na nejaugi tikrai niekas po tuo neslypi?

Mano giminėj tokių netrūksta ir tikrai nėra tragedijos. Na didelė šventė, visi atsipalaidavę, vieni su kitais bendrauja, šoka, dainuoja, geria ir taurelių neskaičiuoja. To pasekoje vakaro pabaigoje yra ir "nulūžusių", miegančių tiesiog prie stalo. Tikrai nėra sveika ar kokia siekiamybė, bet alkoholikais dėl to tikrai nevadinčiau
Dėl konkretaus pavyzdžio, manau jaučiate nuoskaudą, kad šalia nebuvo žmogaus kai jo reikėjo. Bet iš savo patirtiies manau, kad tokie dalykai priklauso būtent nuo pačio žmogaus, o ne alkoholio vartojimo. Yra buvę atvejų, kai baliaus metu prireikia pagalbos artimam žmogui ir viskas buvo sutvarkyta, nes nors ir "apsinešę" žmonės, bet sąmoningi. O ir tas girtumas prasisklaido kai reikalas svarbus. Galiausiai lygiai taip pat pagalbos negali suteikti žmogus, kuris serga ar yra susižeidęs (nors gal tokioj padėtį atsidury per savo paties neatsakingą elgesį), bet ant jo nepykstama, nes jis serga, ieškoma pagalbos iš kitur. O jei prigėrei, tai jau viskas blogai...

Šaunu, taip ir toliau

Tema, manau buvo sukurta ieškant bendraminčių, moralinio palaikymo ar tiesiog paplepėti apie patirtis Deja kartais retorika tikrai verčia jaustis nepatogiai, nes nėra pripažįstama pasirinkimo laisvė. Nagi ar tikrai būtina alkoholį sulyginti su nelegaliais narkotikais, vogimu ir t.t.?



Jei jau ima tyčiotis, tai reikia keisti aplinką, ne kitaip Vėlgi, čia žmogaus savybės, charakteris, alkoholis čia ne prie ko. Šunsnukis yra šunsnukis net jei jis abstinentas

Palieku pėdsaką ir aš Nuo anų žiemos švenčių atsisakiau ir nebesu ragavusi. Paauglystėje mėgau kone viską Hormonai turbūt ar kas Kažkur nuo 20-ies nebegalėjau nuryti jokios baltos, brendžio, romo, konjako ar pan. Tik vermutą, sidrą, alų, vyną ar pan. Kartą kalėdoms nusipirkom imbierinio medaus gėrimo, tokio kaip punšo, nealkoholinio. Tiesiog glostėme butelį Toks skanutėlis, ypač pašildytas. Taip ir buvo nuspręsta, kam mums prooje reikia to alkoholio? Krūtesni atrodysim, linksmesni? Nesąmonės, saviapgaulės ir t.t. Bent jau mes apgirsdavom ir kaip koalos tapdavom, tik į lovą ir norėdavosi Be to, sportuojame šeimoje, tai lyg ir iš viso tas alkoholis nepričiom gaunasi kaip sakoma
Aišku, daug kas nesupranta, bet ar dėl kitų nuomonės gyvenam? Pff..

Pilnos salės žmonių dar nieko nereiškia. Muilo operas irgi vos ne realigingai žiūri šimtai tūkstančių žmonių, bet tai nereiškia, kad jos turi kažkokią išliekamąją menine (ar kitokią) vertę. Tuo pačiu sutinku, kad ne viskas dar turi mokslinius įrodymus, bet tai turėtų būti laiko klausimas, o ne pasakymas, kad nėra ir nereikia. Na nepatinka man aklas tikėjimas nepaaiškinamu, dogmos visokios, manau, kad reikia klausti, ieškoti atsakymų visur ir visada
Na, jei neskirstote ilgalaikio ir trumpalaikio vartojimo, pagal Jus aš tvirtai kelyje į alkoholizmą Ir apskritai prancūzai, italai, kitos tautos, kurios istoriškai supynę savo kultūrą su alkoholio vartojimu (vynu) turėtų būti senatvinių alkoholikų irštvos. Ir apie visą tai kalbate siauram, geografiniame-kultūriniame kontekste. Pabuvotumėt pvz Indijos regionuose ir pamatytumėt kitokius alkoholio ir mėsos vartojimo papročius, atvirkštines problemas O dabar kalbate apie mūsų kultūrai būdingus bruožus jiems suteikdama globalinių atspalvių.
Dėl mano mąstymo klystate, alkoholis nėra atpildas, kažkas ko nusipelniau, kažkas ko būtinai reikia norint atsipalaiduoti ir juo labiau nažiūriu į alkoholį kaip problemų sprendimą Kažkoks stereotipinis Jūsų supratimas šitoj srity Ir dar bijote, kad apkaltinsiu nebūtais dalykais kai pati mąstote pagal kažkokius standartus, darote išvadas nė neįsigilinusi į mano išsakytas mintis. Juk aiškiai parašiau, kad vartoti galima tai, ko norisi (įstatymo ribose) ir nereikia dėl to jausti kaltės. Galima nesunkiai rasti priekabių prie visų mano minėto scenarijaus elementų, žiū kas melstis ar į bažnyčią pasiūlys, kad rasti šviesą ir nestresuoti, kas kritikuos stiklinę pieno vietoj vyno, nes suaugę žinduoliai pieno neturėtų vartoti...
Nuomonės neperšat, bet geresne pasirodyti bandote Kas Jums sakė, kad dabartinė Jūsų pozicija pati teisingiausia ir siektina? Vien dėl to, kad kažkada mąstėte taip, kaip manote jog aš mąstau dabar? Negi yra tik vienas kelias, tik pirmyn ir kiekvienas naujas "atradimas" yra teisingesnis už prieš tai buvusį?

Šiek tiek keistas man jūsų tiesos ieškojimas, priežasčių analizavimas
Niekada nekėliau sau gilesnio klausimo kodėl negeriu. Neieškojau mistinio, pasamoningo paaiškinimo, nes man pačiai to nereikia
Gal jei gėrei, bet metei žiūri į viską kažkaip kitaip



O dėl aplinkos keitimo, tai Ir tarp kiaulių žmonių pasitaiko

Čia man skirta?
Jei taip, aš kaip ir Jūs nekėliau klausimo kodėl negeriu (kai negėriau), dabar nekeliu klausimo kodėl geriu. Priežasties, kad tuo metu noriu vyno ir galiu jo paskanauti, man pakanka. Kaip jau sakiau, alkoholio nesureikšminu, todėl man asmeniškai užsinorėti vyno yra tas pats kaip užsimanyti šviežiai spaustų morkų sulčių
Pasiūlymas keisti aplinką buvo su prielaida, kad įžeidinėjimai kelia didelį diskomfortą ar yra nuolatinis pasisėdėjimų elementas. Bet jei į tai žiūrite filosofiškai, viskas OK