QUOTE(Only1 @ 2013 09 19, 07:30)
Na bet juk ne visi atvirai priekaištauja geriantiems ir aiškina koks tai š. Jei atsirandi vienas didelėj kompanijoj tarp geriančių, tai pradėti kažkam kažką aiškinti būtų lygu kone savižudybei.
Aš niekad niekam nieko neaiškinu, noriu tik kad prie manęs niekas nekibtų. Bet vakar tai jau nervai neišlaikė... Turėjau skubų darbą, o kolegės be jokios progos sugalvojo išgert šampano darbo vietoj... Ir taip buvau ant nervų, kad nespėju atlikti skubios užduoties, bet kai viena moterėlė pareiškė, kad priimant darbuotojus į mūsų skyrių reiktų jų paklausti ar jie geria ar ne, ir jei geria, tai juos priimti pirmu numeriu... Po tų žodžių kraujas tiesiog užvirė... Esu jauniausia kolektyve, bet pasijaučiau dirbanti tarp degradų... Jei nori gerti, gerk namie, gerk restorane po darbo, bet ne darbe... Aišku nieks neprisigėrė, bet po galais... ne kaime esam... Vilniuj.. valstybės tarnyboj... man už jas tiesiog gėda...
Tikrai ne visi, bet kaip sakiau - šaukštas deguto, gadina visą statinę medaus
Paskui ir žiūri įtariai, kaip į kokį sektantą, kad va dabar negeri pats, tuoj man pradėsi aiškinti, kad negerčiau, tada į sektą nusitempsi
Juk istorijų apie tvarkingus visiškai nevartojančius alkoholio arba nėra visai arba mažai ir neakcentuojama, o vat jei koks ekstremistas tai iškart ir įstringa atmintį. Žmogiška yra saugotis nemalonių dalykų. Aiškinti kažkam apie tokius dalykus išvis nematau prasmės, turi būti susidomėjimas ir iš to diskusija. Tikrai ne taip, kad "man tu tokia keista, pa(si)aiškink kodėl tu tokia?"
Kolegės tai joa...
Šiaip aš su draugėm be problemų pajuokaučiau tokiais dalykais (ne būtinai dėl alkoholio, bet pvz, kad turi visom patikti koks Marijonas Mikutavicius :hihi: ) ir niekas neįsižeistų. Bet tai turėtų būti artimas ratas, juokai nepiktybiniai ir ne kandūs ir aišku be jokių skubių darbų, kur ir taip nervai įtempti. Kažkos alkoholio vartojimas darbo vietoj tai priklauso nuo vadovybės ir kolektyvo. Pas mus būna ir darbo metu, kai pareina iš darbų gynimo ir tada vaišinamasi užkandžiais ir šampanu
Beje, kai apsigynė mergina musulmonė, į jos sveikatą kėlė stiklines limonado
Apskritai taurės pakėlimas ar susidaužimas, mano galva nėra kažkas tragiško ir neturėtų būti asocijuojama su alkoholiu. Juk tai gestas, kaip rankos paspaudimas būtų, taip kilsteli taurę už kažkieno pasiekimus ir pan, susidauži.
O dėl vaikų ir alkoholio, manau nereikia nuo jų slėpti ir jei kyla noras paragauti, tai lai ragauja. Bent mes taip užaugom, nes tėvai ir seneliai vadovavosi logika, kad jei drausi, tai dar labiau norės. Užtat per šventes gaudavom pirštus į stikliuką pamirkyt ir pasijust baisiai suaugę
Man tokia logika tinka ir ją taikau. Kadangi alkoholis yra legalus ir vistiek turės progų paragauti, nematau prasmės slėpti. Man priimtiniau, kad ragaus prie manes, žinau ką ir kiek. Paskui su draugais nebus tiek azarto bandyt neaiškių pilstukų
Kitaip tariant, palieku pasirinkimo laisvę, patiks - vartos, nenorės ir nevartos. Be prievartos. Aišku, tai mūsų sprendimas, kiekviena šeima randa sau priimtiniausią