Miega mano mazyte dabar sau ramiai,o as iskeliavau i prisiminimus,kai taip ilgai jos laukiau ir svajojau,kada gi galesiu ja prisiglausti prie saves,pabuciuoti,paglostyti jos svelnu kuneli ir plaukelius...
O prasidejo viskas praeita vasara...
Drebanciomis rankomis laikiau testa ir laukiau tas 3 ilgiausias minutes,kai galejau pamatyti 2 raudonas juosteles!!!Juk iki sio momento praejo 10 menesiu,kai vis tikejausi kad dabar,dabar jau laikas pasibelsti i musu gyvenima dar 1 gyvybei.Svajojau apie dukrele...Ir stai-2 taip lauktos raudonos juosteles!!!Mano dziaugsmui nebuvo rybu!!!Abu su vyru tapome dar laimingesni,kad jau busim nebe 3-se,o 4-se.... Prasidejo 40 ilgo laukimo savaiciu...Jauciausi puikiai,tik pradiniu menesiu pykinimas neduodavo ramybes.Bet kai nesioji savyje nauja gyvybe-tokie negalavimai tampa visai nesvarbus.Daug keliavome,atlaikiau 24 skrydzius lektuvu,patyriau begale graziu emociju ir akimirku ir stai atejo vasaris...Gydytojo nustatyta data-vasario 13.Atskrido mama,salia buvo vyras ir vyresnysis vaikas.Viskas jau buvo supirkta,suruosta,isskalbta,islyginta...Nuotaika puiki,juk visos 40 ilgu savaiciu praeity,o svarbiausia ir tiek laukta akimirka jau ant dienu...Apziura parode kad viskas yra gerai,beliko laukti.Vasario 14,15,17,19,20.Savaite "pernesiojimo".Apziura-viskas gerai.Laukit.Vasario 22,23,25,27...2 savaites "pernesiojimo".Man panika,kodel negimdau???Kas vakara tikejimas kad dabar,sianakt...Ryte asaros,kad vel nieko...Apziura-laukit,jei nieko-29 iskviesim gimdyma.Laukiam...Nieko nevyksta,nei skausmo,nei kitos veiklos...Man baisu...Gal kas su vaiku????Gal su manim???Kodel negaliu pagimdyti???Juk tiek svajojau si karta gimdyti pati,naturaliai,ne taip kai su pirmuoju,kai pernesiojusi iskviete...Matyt tokia mano dalia,niekada nepatirti naturalaus gimdymo....Verkiau,bijojau ir laukiau...29 diena.Susiruosiau tases,paemiau pasa.Viskas.Vaziuojam.Zinojau kas manes laukia,kai privercia gimdyti...Apziura-naujas gydytojas.Rezultatai puikus.Bet kodel negimdau???Kodel jokios veiklos???Mane ramina,kad viskas bus gerai ir leidzia pasirinkti ar likti ligonineje ir jau neuzilgo pagimdyti ar vaziuoti namo ar dar truputi palaukti.Pirma karta nezinojau ka daryti,bijojau apsirikti,bijojau priimti netinkama sprendima...Ir tas noras-uz keliu valandu laikyti rankose savo leliuka negailestingai kovojo su mintimis-kad gal dar ne laikas,gal dar paluketi...Vis del to nusprendem dar truputi palaukti...be to rytoj juk vyro gimtadienis,spesiu pasveikinti,o tada jau gulsiuos i ligonine.Dovana supakuota,laukia rytojaus.Kovo 1, 9.00 ryto.Atsibundu nuo skausmo.Bet pastaruoju laiku tokius jau turejau,tad nieko tokio.Pazadinu vyra,pabuciuoju,pasveikinu.Skausmas nepraeina.Negaliu patiketi,kad tai paruosiamieji.Bet viliuosi kad tai jie...Paemiu laikrodi,pradedu stebeti.Po 15 minuciu vel...Gal sutapimas?Dar 15 minuciu.Vel!Ir vel!Mano dziaugsmui nera ribu!!!Nejaugi pati?Pati gimdysiu?!Kaip tai?Kaip prasideda,kokie skausmai,kokie pojuciai,kada jau laikas vaziuoti,nieko nezinau,neturiu tam patirties,neturiu kam paskambinti,cia neturiu savo gydytojo.Skausmai dar nestiprus,bet reguliarus.Pradejom ruosti su mama gimtadienio pietus ir laukti.Apetito nera...vaiksciuoti sunku,bet namuose turi buti svente,juk vyras visada stengdavosi padaryti mano gimtadieni puiku,o as juk negaleciau dabar viska mesti ir guleti lovoje...Ruosiau torta.Skausmai stiprejo.Atsiguldavau ant sofos kas 12 minuciu,kol praeis saremis,ir vel atsistodavau ruosti.Taip ejo diena...Vos galejau atsisesti prie stalo vakarienei,vos sulaukiau arbatos ir uzpuciamu zvakiu.Skauda!!!Skausmas jau kas 5 minutes.Vaziuojam!Ligonineje iprastos proceduros-korteliu pildymas,o as jau nebegaliu,man taip skauda!Kad as zinociau,kad sis skausmas dar toks lengvas...Iejom i gimdymo palata.Matau vaiko svarstykleles,vystykliukus,idekliuka...Negaliu patiketi,kad jau greitai,jau greitai viskas cia ivyks!!!Vyras salia,nerimauja,bet kaip galedamas palaiko mane.Jo gimtadienis...22.00.Saremiai kas 3 minutes.Nuo skausmo jau pavargau...Bet vandenys dar nenubego!O atsidarymas tik 2 cm.Dieve,kada gi??23.00....24.00.begalo pavargau,o juk dar laukia svarbiausia-gimdymas.Akusere nusprendzia nebekankinti ir nuleidzia vandenys.Atsistojau,kad pakeistu patalyne ir vos issilaikau lygsvori-toks jausmas kad jau gimdau!!!Seseles tik speja apkeisti lovas-ir stai as jau ant gimdymo stalo.Speju pagalvoti kad jau greit,jau greit viskas pasibaigs,bet visos mintys akimirksniu dingsta nuo dar didesnio skausmo.Netikejau kad jis gali buti toks stiprus.Vyras ir sesele salia.Dabar viskas priklauso nuo manes.Stengiuosi taisiklingai kvepuoti,vykdau visus nurodymus.Atrodo kad jau neuzilgo!Skauda.Ziuriu i laikrodi...pirma nakties.As jau valanda ant gimdymo stalo ir nieko??Atsidarymas 5 cm.O as galvojau kad jau!!!Dieve,saremiai kas 2 minutes,prarandu jegas,noriu miego.Antra nakties...Atbega dar keleta akuseriu,mane apziurineja,visalaika klauso vaiko sirdeles.Atsidartymas 7 cm, 8...Jauciu kad visai netekau jegu,be perstojo stenu,net tada kai negalima...Vyras sluosto prakaita..Man paaiskina,kad vaikas eina veiduku i virsu,todel gimdymas tapo komlikuotas.Paguldo ant sono.Pati jau nebegaliu.Apvercia ant kelienu.Ant kito sono.Pastato prie lovos krasto...Pasodina...Ir vel ant nugaros...Beproto skauda...Man rodos tai tesiasi visa amzinybe...Per saremius jau nebeturiu jegu steneti,tarp ju uzmerkiu akis ir negaliu istarti nei zodzio,mintys sukasi kazkur ne cia,ne gimdymo palatoj,ne siam pasaulyje...Salia manes 5 daktarai.Negirdziu ir nesuprantu ka jie sako,tik sukaupiu visas savo likusias jegas ir sugebu istarti,kad noriu cezario operacijos,nes kitaip jau nebegaliu.Jauciu kaip stato lasaline,ima krauja,matuoja spaudima.Tuoj tuoj turi ileisti vaistu ir uzmigsiu nuo anestezijos...Tuoj kosmaras pasibaigs...Bet staiga pajuntu begalo siprias stangas...Vienas...Sesele saukia nesustot,mato galvyte,mato plaukucius!!!Du...Maldauju saves stiprybes,dar!!!Trys...Dieve,girdziu vyra saukant "ziurek" ir pati jau galiu pamatyti savo vaika...Dukryte...4.28 ryto.Uz keliu minuciu jau jauciu jos silta svelnu kuneli ant savo krutines,glostau jos gleznas rankytes,tamsius plaukelius...Akyse asaros,o sirdis dauzosi kaip niekada gyvenime!Pagaliau...Turiu!Turiu tiek ilgai laukta savo stebukla...Kokia ji grazi...Mano...Pati brangiausia,pati artimiausia...Mes kartu,kunas prie kuno,oda prie odos,mudu vienodas sirdies plakimas,jo nepamirsiu niekada...Esu pati laimingiausia,esu jos MAMA... Dabar kiekviena diena Tu atnesi man dziaugsma,dovanoji savo sypsena,ziuri nuostabiom savo akim...Aciu Tau,kad esi su mumis,aciu kad gimei butent pas mus!Myliu tave,dukryte mano, ir mylesiu amzinai...
