Gedulas

#157
Man teko praeitais metais dalyvauti dedes laidotuvese Kaune. Buvau atvaziavusi is Vokietijos porai dienu,kad vaika pasiimti namo ir aisku,kad neturejau nei vieno tinkamo rubo... Nuejau i laidotuves su odine striuke,plesytais dzinsais ir kedais,nes norejau atsisveikinti su dede ,o ne pletku pasiklausyti. Nors mano tetos ir uzmete,kad niekada nesuaugsiu,bet visi dziaugesi,kad atejau jo pagerbti.


Dar vienas panasus atvejis buvo mums parvaziavus vasara pries pora metu.Mire vyro teta,gyvenusi tolimame kaimukyje.Aisku,reikejo nuvaziuoti ir pagerbti jos atminima,o manes ten niekas nebuvo dar mates... Taipogi neturejau tinkamu rubu ir tuo labiau uzdaru batelie vasaros vidury doh.gif . Vaziavau su tamsia bliuskele,tamsiais dzinsiniais bridzais ir atviromis juodomis basutemis su blizganciais juodais papuosimais(vakarines basutes)ant aukstu kulniuku... doh.gif Jauciausi neispasakytai kvailai,bet svarbu nuvaziavom. Galvojau,kad visas kaimas iskris is klumpiu ,bet ,kaip bebutu keista,po laidotuviu visi labai graziai apie mus atsiliepe ir gyre mano apranga blink.gif blink.gif blink.gif . Gal pagalvojo zmones,kad Kaunieciai taip visuomet i laidotuves eina unsure.gif

O per mano tevo laidotuves si pavasari irgi buvo isvairiausiai apsirengusiu zmoniu.Man paciai buvo svarbu tik tai,kad zmones atejo ir tuo pagerbe mirusiji.

Atsakyti
#158
Juodus rūbelius vilkėjau per tėvelio laidotuves ir šermenis ir tik dėl to, kad mama to paprašė. Kasdienai to daryti nematau reikalo. Kiekvienas gedulą išgyvename savaip, o ryškios ir šviesios spalvos yra mano asmenybės dalis. Juoda - tik ypatingais atvejais.

Išties, svarbiausia, kad žmogus atėjo palaikyti, o rubeliai ir ašaros tėra asmeninis reikalas...
Atsakyti
#159
man per artimo zmogaus laidotuves savaime nesinori dietis riskiu ar svesiu drabuziu, nes mano apranga, atspindi mano viedine busiena. ir nemanau kad svarbu kaip apsirengs zmogus,svarbu kad pagerbe ir atejo.
Atsakyti
#160
Per artimo žmogaus laidotuves, jei esi priblokštas skausmo, laime, kad kas nors už tave pagalvoja, kaip apsirengt - gi absoliučiai ne tai, kad netas galvoj, bet ir apskritai nieko, išskyrus sielvartą (nors man asmeniškai į kraują įaugę apie tai galvot).
O tokiu atveju - tėvo bendradarbio or smth, kai einama tiesiog iš mandagumo/pareigos/pagarbos atiduoti -vėlgi susimąstyčiau apie aprangą ne daugiau nei šiaip eidama iš namų. Normalus pusiau formalus/formalus stilius. Ar juoda spalva? Su sąlyga, jei pati ją mėgstu ir nešioju (aš - mėgstu ir nešioju).
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo italiana vera: 23 birželio 2008 - 10:59
#161
Mao nuomone, kažkokios normos yra - juk vienaip rengiamės eidami į darbą, kitaip į teatrą, trečiaip į paplūdimį. Ir į laidotuves nelabai tiks pliažinis stilius.....
Atsakyti
#162
QUOTE(vaivos juosta @ 2008 06 23, 13:24)
Mao nuomone, kažkokios normos yra - juk vienaip rengiamės eidami į darbą, kitaip į teatrą, trečiaip į paplūdimį. Ir į laidotuves nelabai tiks pliažinis stilius.....



"Normalus pusiau formalus/formalus stilius". Mano atveju tai sunknelės/sijonas/kelnės/kardiganas. Neturiu įpročio eiti iš namu vilkėdama maudymosi kostiumą doh.gif O iš darbo tiesiai į teatrą dažnai tenka eit. Arba šiaip į kokį eventą.
OT Bet čia jau priklauso nuo aprangos stiliaus etc. Kažkurį savaitgalį reikėjo užsukti į laidojimo namus, kur buvo pašarvota moteris, su kuria kadaise turėjau dalykinių reikalų. Tai negi aš dėl jos gedulą dėsiuosi? Apskritai nesu linkusi jo demonstruoti drabužiais., net ir mirus artimam žmogui. Juodos kelnės, juodas golfas ir viskas...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo italiana vera: 23 birželio 2008 - 14:06
#163
4u.gif gedulas ,tai nepamirstis sirdy nesiojis visa tai verysad.gif juodi rubai -tik per laidotuves .
Atsakyti
#164
Kas iš to ,kad juodą drabuži nešioja o mintys tuščios ,nesenai buvau laidotuvese - cirke
Mirė draugiu mama jauna moterikė ,važiavau bijodama ,kad bus košmaras ,jos ten vergs raudos ir t.t ir panasiai nes juk MAMA
Bet kai įėjau i sarvojimo sale neradau dukrų ,gal tik po pusvalandžio as jas pamačiau lakstančias ,kai pamatė mane sako tuoj baigiam su kitais sneket ir ateisiu pas tave tox vaizdas kad ten renkasi zmones sneketi ... na ir likusios istorijos nepasakosiu nes man net pagalvot baisu prisiminus.

Manau jeigu žmogui to reik ir jam tie juodi drabuziukai yra gedulo išraiskos ženklas tai beabejo jie yra reikalingi ir lai jis su jais buna ,o jei ne tai ne

SVARBIAUSIA MAN ATRODO NEDARYT CIRKO IR NEAPSIMETINĖT
Atsakyti
#165
Cia kiekvieno zmogaus asmeninis reikalas.Kai liudna sirdyje - tikrai nesinoris kazkokio sviesaus ar ryskaus rubo. Kai miree Tevelis, tai metus kazkaip savaime vis rinkdavaus juodus rubus. Paskiau po truputi po truputi, pradejau nesioti sviesesniu tonu.

To: Allures
tas lakstymas, kalbejimas ne cirkas, ir jis neparodo, kad tau negaila artimo isejusio zmogaus. Paprasciausiai, tu PRIVALAI viskuo pasirupinti: paciomis laidotuvemis, ir susirinkusiais artimaisiais, ir maitinimu, ir t.t. Visalaik isivaizduodavau, kai mirsta artimas, tu turi visa ta laika prie jo buti ir budeti. Taciau realybe kitokia: kai mire Tevelis, visas laidotuviu vargas uzgule ant peciu: visur lakstyk, viska suziurek, kad viskas butu OK, dar ir visi gimines, artimieji tik kalbina ir kalbina, vis klausineja kas? kodel? O dar, kai laidojimo biure negli per nakti pasilikti - tai isvis. Taip ir pasijunti, tik labai mazai dalele laiko praleides su savo brangiausiu zmogumi. Gerai kai yra kas uz tave gali pasirupinti laidotuviu procesu, bet kai nera kam...tai rupinies pats. Ir tikrai nera taip lengva, kaip atrodo kazkam is salies.... eini, bendrauji su atejusiais atiduoti mirusiajam pagarba tik is PAREIGOS, o tuo tarpu sirdy tuscia tuscia.... taip irr noretusi visiems pasakyti, kad paliktu tave ramybeje, apsikabinti mirusi artima zmogu ir su juo isbuti visa amzinybe.
Gal ir per daug as cia....bet supludo visos emocijos, atsiminimai.... vel sirdis suskaudo is naujo.
Atsakyti
#166
QUOTE(almaklp @ 2008 08 20, 17:30)
Cia kiekvieno zmogaus asmeninis reikalas.Kai liudna sirdyje - tikrai nesinoris kazkokio sviesaus ar ryskaus rubo. Kai miree Tevelis, tai metus kazkaip savaime vis rinkdavaus juodus rubus. Paskiau po truputi po truputi, pradejau nesioti sviesesniu tonu.
Gal ir per daug as cia....bet supludo visos emocijos, atsiminimai.... vel sirdis suskaudo is naujo.

Taip as su tavim sutinku,nes as pati pries tris savaites palaidojau mamyte savo. verysad.gif sunku buvo per sermenis tik leki visur,skubi ir dar kiekvienas nori uzuojauta pareikst ar siaip pasnekint...tikrai nieko nespeji... verysad.gif o del rubu tai man jokio noro nera renktis sviesiais ar ryskiais rubais.Pati nuotaika tik ir traukia prie juodo apdaro.... verysad.gif
Atsakyti
#167
Pagal senoves tikejima, gedulo rubai yra juodi ne del to, kad velioni pagerbti ar siaip tradicija. O juodai budavo rengiamasi tam, kad patys gyvieji nuo dvasiu apsisaugotu. Kad is kuno iskeliavusi siela nesiblaskytu, neapsestu artimuju ir nukeliautu anapilin.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KriuKriu: 26 rugpjūčio 2008 - 15:51
#168
QUOTE(eve+mak @ 2008 08 20, 18:31)
Taip as su tavim sutinku,nes as pati pries tris savaites palaidojau mamyte savo. verysad.gif sunku buvo per sermenis tik leki visur,skubi ir dar kiekvienas nori uzuojauta pareikst ar siaip pasnekint...tikrai nieko nespeji... verysad.gif o del rubu tai man jokio noro nera renktis sviesiais ar ryskiais rubais.Pati nuotaika tik ir traukia prie juodo apdaro.... verysad.gif



Matyt, čia kažkaip savaime su tais juodais rūbais gaunasi g.gif . Aš po vyro mirties irgi jokių kitokių spalvų rūbų net negalėjau devėti, nes spalvos mane tiesiog erzino blink.gif Ir dabar, praėjus jau daugiau kaip 2 metams, didžioji garderobo dalis liko juoda, bet jau po truputį norisi ir kažkokių kitokių, gyvesnių spalvų - man tai pirmas ženklas, kad jau jau po truputį juodoji depresija traukiasi iš mano gyvenimėlio g.gif
Bet šiaip tai koks skirtumas kokios spalvos rūbus dėvi gedintis žmogus g.gif Mano manymu, nereiktų tokių dalykų sureikšminti schmoll.gif
Papildyta:
QUOTE(KriuKriu @ 2008 08 26, 16:50)
Pagal senoves tikejima, gedulo rubai yra juodi ne del to, kad velioni pagerbti ar siaip tradicija. O juodai budavo rengiamasi tam, kad patys gyvieji nuo dvasiu apsisaugotu. Kad is kuno iskeliavusi siela nesiblaskytu, neapsestu artimuju ir nukeliautu anapilin.



Ech, nemanau, kad tamsūs rūbai turi tokios galios schmoll.gif O mirusiųjų sielos neranda ramybės dar dažnai ir dėl to, kad mes gyviejį jų nenorim paleisti g.gif
Atsakyti