QUOTE(Ryke @ 2008 09 24, 10:43)
Atsakymas jos buvo toks, kad badavimu gydo viena sanatorija berods Druskininkuose, 7 dienas, bet musu atveju to mažai.
Turbūt būtų protingiausias sprendimas norintiems badauti: pradžiai sanatorijoje ir su gydytojų priežiūra.
QUOTE(Ryke @ 2008 09 24, 10:43)
As del badavimo kreipčiausi i K.Vaistariene. Ji pati badavo 40 dienu!!!!!!!! Issigyde atrodo artroze, kuria medicina laiko nepagydoma. Turiu pazistama, kuri pažino Vaistariene prieš daug metu, kai dar sirgo. Vadinasi stebuklas įvyko!
Buvau jos paskaitoj ir pas ja asmeniskai, bet jau kitais klausimais. Manau ji galetu patarti ir del literatūros ir del visa kita. Jei kas, turiu jos tel.Nr. Tik vat nežinau, ar galiu platinti.
Prieš tai esančiam savo pasisakyme nurodžiau
Žolinčių akademiją. Jei žiūrėjote, turėjote pastebėti, jog viena iš įkūrėjų ta pati Ksavera Vaištarienė. Todėl ir nurodžiau. Galvojau, kam reikės susiras tą akademiją, o per ją ir K. Vaištarienę. Beje, ten yra Žolinčių himnas, tos pačios K. Vaištarienės sukurtas.
Aš preš pradėdama badauti susirinkčiau visą įmanomą informaciją. Norėčiau, jog stebėtų medikai.
O Filomenos Taunytės požiūris man pasirodė įdomus, dabar per anksti badauti, vėliau per vėlu. Juk būna, kai badavimo (gydymo taip pat) metu griūna ir ŷra navikas, žmogus tiesiog nukraujuoja.
Dar, badavimo metu navikas (tiksliau, navikinės ląstelės) ŷra, organizmas valosi, kas pasakys, kada tai bus galutinis ir negrįžtamas procesas: viskas - jų jau nebėra. ŠVARU.
Kodėl, tai akcentuoju? Nes pradėjus normaliai maitintis, ne tik sveikosios ląstelės ims maistą, bet ir nesveikosios. Jos man lyg piktžolės, kurios gavę saulės, šviesos ir drėgmės pradeda labai greit augt iir nustelbia visa kita.
Kaip elgiamasi su piktžole; ji veikiama herbicidais (mūsų analogas chemija), ravima, raunama su šaknimis, iškasama (operacija), išrankiojama visos šaknys ir šaknelės (spinduliavimas). Ir viena rūšis išnaikinama, kita žiūrėk, ką bedarytum vis atsigauna ir atsigauna.
Todėl, kaip Jūs galvojate, reikėtų toliau po badavimo gyventi? Visą laiką pusbadžiu? Nuolatos badauti, alinti save, ir tokiu būdu atkelti vartus vėžiui dar plačiau. Manau, badavimas efektyvus tik tada, kai ląstelės yra aukštos diferenciacijos, tas G yra 1, bet ne daugiau ir netinka visai, kai yra G3 ir G4. Mes jau ne kartą kalbėjom apie tą G (diferenciacijos laipsnį). Jis apibūdina kiek pakitę vėžinės ląstelės nuo sveikųjų. Tai reiškia, kad kai vėžinės ląstelės nedaug skiriasi nuo sveikųjų (G1), tad pradėjus maitintis, jos panašiai kaip ir sveikosios atsigaus iš lėto, pamažu ir, galbūt, organizmui užteks jėgų su jomis suistvarkyti. Tuo tarpu, su G3, G4 yra kitaip, jos linkę greit nykti ir greit atsinaujinti. Todė, kaip tikra piktžolė, likusios (tegul jų bus ir visai nedaug) visomis jėgomis savinsis maistą. Tokiu būdu dar labiau alins organizmą.
Čia tik mano filosofavimai. Gal aš neteisi? Gal girdėjote, ką nors kita ir galit apie tai parašyti. Kontraargumentuokite mano svaičiojimus...Gal buvote kokiose nors paskaitose ir girdėjote, ką atsako į tokius klausimus apie badavimą išmanantys žmonės? Jei ne, tokių paskaitų metu paklauskite, arba prieš pradėdami badavimą pasiaiškinkit...
Ksavera Vaištarienė badavimu išsigydė, bet ne vėžį...Iš Rykes supratau F. Taunytė, vengia konkrečiai apie tai kalbėti ir prisiimti atsakomybę, ji tik apie tai kalba knygose. Pagiję badavimu? Ar nebus tie išimtiniai, atvejai, kuriems tiko. Kiek badavimas gali pagreitinti fatališką baigtį, turbūt tokių ir yra? Kokio pobūdžio, kilmės buvo jų navikinės ląstelės?
Kaip atsidurti tarp pirmųjų, o ne tarp antrųjų? Savim eksperimentuoti - drąsu, bet drąsa sergant šia liga reikalinga.
Vėl dviprasmybės.
P. s. Badavimas gal tiktų sergant skrandžio, žarnyno, kepenų, tų pačių inkstų onkologinėmis ligomis. Gal dar kraujo. Kai teigiama, jog susirgta dėl netinkamo gyvenimo būdo, t. y. dėl užteršto organizmo. Krūtų, gimdos, prostatos, skydliaukės navikai dažnai suiję su hormonine sistema. Badavimas sutvarkys išprotėjusius hormonus?