Onkologinės ligos 9, kiekvienam po paparčio žiedą

Labas vakaras,
Adis tikriausiai Lenkijoje.Daro pagrindinį tyrimuką. Palinkėsiu
jai kuo dideliausios sėkmės ir puikių rezultatų.
Lauksime sugrįžtant su gerom naujienom ir įspūdžiais

Laikausi gerai.
Neuzilgo bus jau metai po operacijos
Buvom su seima prie juros gana ilgai, tik buvo vesu, mazai saules ir lijo daug...
Man neduoda ramybes tik mano kraujo tyrimai: po chemo praejo jau 8 menesiai, o leukocitu ir neutrofilu rodikliai nesiekia net zemutines ribos. Rugseji dar karta priduosiu krauja, ir jei situacija nepasikeis, eisiu tirtis pas hematologus ir kaulu ciulpus tikrint. Keista net, nes jauciuosi gerai, nei man silpna, nei ka...

tikrai, įkvepiantis pavyzdys

kitaip ir būti negali

noriu pasidžiaugti: mama su tėčiu išvažiavo savaitei į Prancūziją: tėtis darbo reikalais važiavo, bet ji taip seniai norėjo, kad pirmai progai atsiradus, kol broliui mokslai neprasidėjo, išsiruošė kartu nerimavau truputį, visgi tik 2 savaitės po paskutinės chemo praėjo, o dar prieš išvažiuodama skundėsi, kad itin sąnarius gelia... bet atkalbinėt irgi nesiryžau - tik apsirūpinom visais įmanomais vaistais. o dabar siunčia žinutes, kaip ten šilta, kaip gražu, kaip jai gera o aš skaitau ir man dar geriau

sveikatos visoms

Sveikos,Mergaitės,
Turiu klausimėlį.Mano mamytei per paskutinį lašinimą praleido pro veną vaistukus.
Tai buvo ne chemoterapiniai vaistukai.Dabar sutinusi ranka nuo alkūnės iki pirštų.Skauda kai paspaudžia.
Dedame spiritinius kompresus,tepame su Lioton.Nepraeina.Laikosi jau 1,5 savaitės. Neramu dėl to,kad injekcija buvo prie alkūnės,o sutino visa ranka iki
apačios,ir tinimas atsirado tik po kelių parų po lašinimo.Mamytė iš karto nė nepastebėjo.Gal tiek ilgai nepraeina,kad uždelsėme su kompresais?Kai praleido vaistukus,iškart pakeitė į kitą vietą kitoj rankoj.
Gal žinot dar kokių būdų,kaip nuimti tinimą? Gal kas esat susidūrusi su tuo?O gal reikalingas ilgas laikas,kad susitvarkytų?

Papildyta:

Puiku,kad mamytė ryžosi tokiam žingsniui. Ir dar puikiau,kad ji tuo patenkinta.Nerimas liko praeity ir šitiek žmonių laimingais iškart tapo.
Tai irgi gydo.

as galiu pasakyti kad jei po chemijos yra sveikatos kur nors isvykti ar sudalyvauti tai butinai reikia nuadotis proga, nes visai kita savijauta buna, pasimirsta kad laukia kita doze nuodu ir ne taip stresuoji....man ziuriu nuo kliniku jau trauma, kai tik vaziuoju kraujo priduoti, tai vos ne pykinti pradeda, iseinu ir vel gerai pirmadieni laukia 4 doze, siaubas kaip nenoriu...bent jau nereiktu taip ilgai guleti, kitiems maciau tai 1 laselina supila ir viskas

labas visoms,

esu visiška naujokė čia. niekada neskaitydavau ir nedalyvaudavau jokiuose forumuose ir panašiose diskusijose, bet jau stogas čiuožia ir šiandien nusprendžiau paieškoti žmogeliukų, kurie tiesiogiai susiduria su ta baisia liga. tad jei kažką čia ne pagal taisykles rašau ar darau, prašau atleisti.
pasirodo visada gali būti blogiau.. net kai manai, kad jau tikrai negali.. mano mamytei buvo diagnozuotas krūties vėžys prieš 8 metus. pirma stadija, tada atrodė tragedija, o db didžiausia laimė būtų.. taigi gavo ji chemo, bet geltoną, ir matyt tame buvo klaida. pagal viską, jei per 5 metus liga neatsinaujina, vadinasi ji pilnai išgydyta.. taigi mūsų džiaugsmui po 5 metų nieko nebuvo rasta, viskas buvo ok. manėme, kad jau įveikėme ligą.. bet.. praėjus dar keliems mėnesiems atsirado metastazių visur. daugiausiai kauluose.tuomet jau chemija buvo paskirta raudona.. metus laiko mama nešiojo peruką ir baisiausiai jautė diskomfortą dėl to. nusispjaut db i tuos plaukus..nedėstysiu visko toliau taip smulkiai, bet padėtis ypač pablogėjo prieš pusę metų. matyt užspaudė nervus stubure liga ir mama pradėjo sunkiai vaikščioti.. vėliau tik su vaikštyne.. kiek visko teko išgyventi tai aš net penkiuose tomuose neįtalpinčiau.per ta laiką patapau sesele. išmokau statyt lašelines, leist vaistus į raumenį ir visur kitur.. o adatų visą gyvenimą bijjau labiausiai.db tenka viską daryt.
šią naktį mama miegojo ir sukosi ant šono.jai lūžo žastikaulis.. supratau, kad prasidėjo didžiausias košmaras..kai ima trupėti kaulai iš niekur.. be morfino nė iš vietos.. db guli klinikose ir neaišku ar operuos ar ne.negana , kad ji nevaikšto db jai negalima ir sėdėti.
šiandien pirmą kartą po visų stresų žliumbiu be perstojo, gal ir gerai. lb sunku nuslėpti tas ašaras prie mamos..o jai jų mažiausiai reik. nežinau kur rast tos stiprybės.. nei sesių, nei brolių.. nei tėčio.. viena sau šiam pasaulyje. draugai skundžiasi tokiomis bėdomis, kurios man atrodo tiesiog absurdiškos, bet reik suprast ir juos.juk kiekvienam savo..gal todėl ir ieškojau, kur galėčiau pasidalint tuo skausmu su turinčiais panašios patirties žmonėmis..
na va, šiek tiek lengviau pasidarė..

Sveikute.Pirmiausia noriu palinkėti visapusiškos stiprybės Jums ir Jūsų mamytei. Taip pat dvasios ištvermės ir kantrybės.Dabar labai svarbu Jums pačiai nepalūžti,nes mamytei tikrai nuo to nebus geriau,jei matys Jūsų ašaras.Neverskit jos pasijusti kalta dėl to,kas nutiko.Suprantu,kad šios pastangos taip pat reikalauja milžiniškų jėgų,bet Jūs turite pasistengti jų rasti,ne dėl savęs -
Dėl JOS.
Ar jūs nuo metastazių kauluose vartojote kokius nors vaistukus?Ar jai neskaudėdavo,kol dar nežinojote,kad jos yra?

P.s.Ačiū už AŽ.IR DAR KARTĄ - STIPRYBĖS.

Paskausdavo tai šen, tai ten, bet niekas apie rimtus dalyksu negalvojo, nes krūties vėžys buvo įveiktas... iš pradžių ranką ėmė skaudenti, poto dubens kaulus.. peršvietė nieko nerodė, paleido namo.. bet skausmas liko. tada [po kelių mėnesių darė kompiuterinę tamografiją ir jau šis tyrimas parodė viską. ten kur skaudeno, ten ir rado židinių..
blogiausia, kad nuo "reikia" iki "galiu" yra labai ilgas kelias.. žinau teoriškai viską, ką reik, bet velnias kokia praktika sunki..
ačiū už supratingumą.

O vaistukų nuo metastazių kauluose nevartojo?Ar nebandė jų švitinti?
Aš klausiu ir dėl to,kad mano mamytei irgi metastazės kauluose.Stubure.Bent tiek žinome.Du kartus švitino.Taip pat lašinamės specialius vaistus.Nežinau kiek padeda,bet kol kas neskauda.Nors mamytė irgi su lazdele vaikšto.Ir dar viršsvorio turi.

oj švytino tiek, kad jau vos ne spindulinė liga grėsė.. oda luposi.. jau net negalima buvo tiek švytint. šiaip švytinimas jei nukreiptas tikslingai tikrai efektyvus tam kartui. sustiprėja kaulai. mama net galėjo paeiti pati po švytinimų.. bet poto matyt liga labai progresuot ėmė.. ir db net negalima jau švytint..
vaistų visokių ten irgi leido. ta Pomidorą vadinamą leido, bet velnias žino kiek jis ten padeda.. negali žinot.. na tai kol neskauda džiaukitės abi, nes nėr baisiau už kaulų skausmus... mano mamai irg stubure rado metastazių.. visur žodžiu..

Mano mamytei pirma metastazes rado.Žinom tą skausmą.Jai taip skaudėdavo,kad šaukdavo balsu,iš vis nepaeidavo ,nes negalėdavo nė atsikelti iš lovos.Gulėjo 2 kartus ligoninėje.Leido nuskausminamuosius Tramadolį ir kažkokius raminamus.Ir ėjo vis silpnyn.Parsivežėm iš ligoninės visai nevaikštančią,su skausmais begaliniais
ir pakrikusiais nervais.Mūsų daktarai nesuprato ,ką "gydo".Gal čia mažų miestų sindromas? Abu kartus gydė skirtingi gydytojai.Kai pradėjome savo kelelius onkologinėje,kad ir kaip keistai skambėtų - viskas daug maž stojo į savo vietas.

na gal ir mažų miestų, bet kiek teko susidurti tai ir dideliuose miestuose ta pati pekla.. kol neibruki popierinio tol beleką daro.. prisiekę medikai..
šiandien buvau ligoninėj, tai gal nesidalinsiu ispūdžiais, iki ryto gal apsidoros šiek tiek.
galvok , tramdykis žmogau kiek nori, bet kai susiduri su būsima ateitim tai pažvelgi tiesiai jai į akis..ir nieko gero jose nesimato..