Onkologinės ligos 9, kiekvienam po paparčio žiedą

1) Gal dėl to, kad klinikos 1 lygio medicininė įstaiga, finansinių apribojimų mažiau, tai ir tyrimų galimybės didesnės. Kai gydantis gydytojas duoda griežtą nurodymą, ką reikia turėti prieš atvykstant, kur šiauliškiai dings, turi daryti tuos tyrimus.
Čia išrašas:
Atvykstant turėti bendrą kraujo tyrimą: kepenų biocheminius Bil, GOT, GPT, ŠF. Kraujo kontrolė po 6-7 d. Sukarščiavus > 38°C skubus kraujo tyrimas, esant granuliocitams-neutrofilams žemiau 0,5 skubus nukreipimas į KMUK. Po gydymo sekti dėl trombocitopenijos. Jei ligonis negali gerti skysčių, būtina užtikrinti hidrataciją. Sektina diurezė.

Teko vieną šeštadienį kreiptis į cenrtinės ligoninės priėmimą skubiam kraujo tyrimui temp. buvo > 39 °C. (Onkologiniame savaitgalį yra tik budintis laborantas, kuris iškviestas iš namų atvyksta kraujo paimti). Užteko parodyti tokį išrašą ir kraujo tyrimus be jokių kalbų padarė.
2) Šiaulių onkologinė klinka neturi savo laboratorijos, kurioje atlieka biocheminius tyrmus, veža kraują į centrinę ligoninę, gauna atsakymą tik po 2-3 d. Gal dar ir čia priežastis, kodėl Jums nesant didelei būtinybei, tų tyrimų nedaro. Aš, būdama vietinė, ateinu ir po kelių dienų pasiimu.

Dar kartą ačiū ,Adis. Būtinai pasiklausiu gydytojos.Juk tuos tyrimus mes galėtume pasidaryti ir savo mieste,nors ir už pinigėlius Jeigu reikia

Gero vakaro.

Aciu, rasu lanka, kad pasidomite
Dabar esu namuose darbais uzsivertus (nauja darboviete, tai daug visokiu netiketumu), o mama, kadangi dare pertraukele tarp chemiju, jauciasi viai gerai. Vakar ir tvora tvere pas savo mama, darzus ravejo. Sako, kad taip gerai seniai besijaute.
Bet.... mane ir mano mamyte kamuoja vienas didelis didelis klausimas, i kuri kol kas nei vienas gydytojas neatsake. Po kompiuterines tomografijos ir kitu tyrimu reumatologai prieje (beveik) prie ishvados, kad ko gero mano mamyte jokio vezio neturi ir neturejo o visa tai - sklerodermijos pasekme. Deja deja, chemija sklerodermijos neveikia, vadinasi tik be reikalo alina organizma. Shiaip jos markeris kraujo labai aukshtas, taciau reumatologe sake, kad ir prie sklerodermijos jis aukshtas buna, shios ligos eigoj organu lasteles virsta paprastom, tad echoskopijos ar kpiuterines tom. nuotraukoj neisiskiria nuo veziniu nuotraukos. Be to, dare mamai kepenu punkcija - rezultatas neigiamas. Onkologai sako, kad gydytojas nepataike, o reumatologai - ner ten jokio vezio.

Taip kad dabar tokia situaciaj - nutraukt chemijos ner kaip, nes jei butu ish tiesu onkologine liga, gali buti fatalishkas sprendimas, kita vertus, jei tai skerodermijos progresavimas - chemija tik kenkia, nes nuo tos ligos kol kas jokiu vasitu nera, ishskyrus imuniteta stiprinancius. Chemija veikia atvirkshciai...... uzdaras ratas.....


Kazkas klauset, ar Vokietijoj nera specialistu.... gal kiek daugiau, nei Lietuvj, bet ju konsultacijos nei man, nei mamai neikandamos... Kita vertus nereik but labai protingam ir panarshius internete galima surasti naujausias studijas apie shia liga. Kol kas italai labai sparciai darbuojasi su kamieninem laselem ir kaulu ciulpais. Tikimasi, kad tai butu vienintelis vaistas - visishkas kaulu ciulpu sunaikinimas ir transplantavimas. Vieninelis vaistas kol kas - prednizolonas... ne viena zinot koks tai nuodas yra ish tikruju...

Jūsų atveju nepamainomas tyrimas būtų PET/CT. Pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija arba tik pozitronų emisijos tomografija PET. Šių tyrimų metu yra suleidžiama į gliukozę panaši radioaktyvi medžiaga, kurią absorbuoja vėžinės ląstelės. Jei jų nėra, tyrimas būtų neigiamas ir būtų viskas aišku. Tyrimas yra labai jautrus. Fiksuojama navikiniai pakitimai nuo 1-3 mm. Aš jūsų vietoje skubiai išsiversčiau mamos ligos epikrizę, svarbiausius ligos momentus ir konsultuočiausi su Vokietijos onkologais, reumatologais dėl tyrimų, dėl pačios ligos gydymo. Kaip jie tokioje situacijoje diferencijuoja ligas: onkologinė ar sklerodermija?Už konsultaciją gal kaip nors sumokėtumėte? Tada, jei tokių tyrimų nėra Lietuvoje, o PET/CT nėra (čia tik mano nuomonė, kad jis jums tiktų, reikia kompetetingo specialisto nuomonės, nes pinigai tikrai labai nemaži), kreipčiausi į sveikatos ministeriją, reikalaudama atlikti ir apmokėti reikalingus tyrimus, nes jei medikai negali pasakyti ar yra liga, gydymas „eina“ aklai.
Greičiauisiai Jūsų reumatologo informacija yra žodinė. Mūsų medikai mėgsta drumsti ligoniams protą. Paprašykite raštu išvadų, t. y. tai, ką Jums pasakė žodžiu išdėstytų ant popieriaus. Tegul prisiima atsakomybę už savo kalbas.

Biopsijos metu ištikrųjų gali nepataikyti į naviką arba blogai paimti mėginį ir rezultatas bus neigiamas. Gal galima biopsiją pakartoti? Nors jeigu nieko neras, tai gali būti, kad chemija padarė savo darbą. Yra navikų, kuriuos chemija labai greitai „suvalgo“, ypač jeigu didelis diferencijos laipsnis G. Tačiau tai nieko gero, bent man yra pasakyta, tai, kas greitai sunyksta, turi polinkį greitai ataugti.

Sveika,Pinacea,
Dievulėliau,kokia situacija,kokia dilema. Tiesiog trūkstu žodžių.
Manau,kad Adis labai teisingai samprotauja.Jei pasidarytumėte PET-ą,labai daug kas paaiškėtų.Tik kaip suprantu ,laiko mažai,nes turi vėl tęstis chemijos. .O reumatologai ir onkologai kartu susėdę tarėsi?Gal būtų galima dabar chemiją atidėti dar kuriam laikui ir žiūrėti dėl PET- o? Turi būti kažkokia išeitis.

P.s. Labai džiugu girdėti,kad mamytė atsigavo ir gerai jaučiasi .Laikykitės.

Noriu jūsų paklausti. Matau, kurių artimieji serga, ar patys kas serga, dažniausiai labai domisi ligos gydymu - ką galima taikyti, kokie vaistai, taip pat diagnozės. Ar tai pagelbėja kažkiek? Nežinau, gal kvailas mano požiūris, bet ar gali būti, gydytojai dažnai padaro ne viską, kas jų valioje? Juk tai, be abejo, didelė atsakomybė. Žinau, kad tėčiui ketvirta stadija. Nesidomiu medicininiais terminais, nes ir ta ketvirta stadija man , oi, kiek pasako... Aš užvakar vėlai vakare sužinojau, kad nuskausminamieji, kuriuos vartoja, yra stiprūs ir po jų tik morfijus.. Tabletės nebe labai padėjo, todėl išrašė dar leidžiamų. Nežinau kiek tai dar gelbės... Aš nežinojau ir ką reiškia paliatyvinis skyrius. Tėtis irgi buvo prasitaręs, kad nežino, ir, ačiū Dievui, lyg ir nesužinojo, kažin ar dar būtų šioj žemėj po tokių žinių... Kai įvedžiau į google "paliatyvinis" nuo tos akimirkos man kokias dvi savaites žemė slydo iš po kojų tikra ta žodžio prasme. Labai gailiuosi, kad tai padariau. Tėtį labai myliu ir taip žinau, kad kiekviena diena bet kuriam mūsų gali būti paskutinė. Ar verta viską žinoti? Kita vertus, gal būtų kitaip, jei būčiau pagrindinis žmogus, kuris rūpinasi tėčiu. Mano atveju taip nėra.
Atsiprašau, gaunasi, kad sprendžiu savo psichologines problemas, bet man labai rūpi jūsų nuomonė.

Sveika,
Manau,kiekvienas pasirenka,ar jis nori žinoti ar apie savo ar artimo žmogučio ligą ar ne,ir kiek jis nori žinoti.Tai yra kiekvieno mūsų valia.Tiesiog kiekvienas žinom bent jau apytikriai savo psichologines,emocines galimybes.Viskas vyksta ar vyks taip kaip vyks ir kaip bus lemta,bet jei aš per savo žinojimą bent kažkiek galėsiu įvykius pakreipti kita - geresne linkme, kad kažkiek galėsiu padėti daugiau, nei neturėdama žinių ,manau tai puiku.Ramiau jausis ir ligoniukas ir aš pati.Dėl savęs pačios - gal tai ir egoistiška.Bet aš žinosiu,kad padariau tai,ką galėjau. Kalbu kaip "didvyrė" Ne viskas išeina ir gaunasi taip kaip noriu. Yra ir baimė,ir nerimas. BET AŠ TAIP NORIU.IR TAI YRA MANO PASIRINKIMAS.
Jokiu būdu nesmerkiu kitų .Jokiu būdu nesijauskite ir Jūs kalta,kad nesidomite tėvelio liga.Jūs žinote tiek,kiek norite žinoti ir kiek manote esant reikalinga.Tuo labiau ,kad rypuodama ir rankas grąžydama nei sau nei tuo labiau tėveliui nepadėsite.Nemanau,kad ir gydytojai nori blogai padaryti.Jie ne visagaliai.Jie irgi daro tai ,kas mano esant reikalinga ir padės ligoniukui.Bėda tame(o gal ir ne bėda?) ,kad mes patys esame tokie skirtingi,tokie įdomūs ir sudėtingi.
Aš netgi vedu mamytės ligos dienoraštį -kaip jaučiasi,kokius vaistukus vartoja.Užsirašau forumo patarimus ,mums raikalingus,gydytojų rekomendacijas ir t. t.Kitam gal tai skamba absurdiškai.Mums ne.Pavyzdys:mamytė po lašinimo jaučiasi labai blogai.Ji kelintą dieną pradeda nervintis,sakyti kad dar taip blogai jai nebuvo ir taip ilgai tai nesitęsė.Aš pažiūriu į užrašus ir pasakau,kad dar tau blogai bus tiek ir tiek dienų,nes praeitą kartą būtent taip viskas buvo.Tai veiksminga.Mamytė iškart nurimsta.Dabar jau pati prašo kartais manęs užmesti akį į dienoraštį ir pažiūrėti pvz.kiek dienų praeitą kartą laikėsi temperatūra,ir pan.

Prirašiau,bet tai ne receptai ,kaip reikia elgtis.Mes kiekvienas susirandame SAVO gero ar geresnio buvimo receptus.Daugelis pasakytų -nėra laiko tokiems niekalams.Aš jo stengiuosi atrasti.Nes didžiąją dienos dalį mes ir taip pralakstome užsiimdami tokiais dalykais ,kurių tam tikrais atvejais vargu ar prireiks.VISKAS SLYPI MUMYSE PAČIUOSE.

Todėl darykite tai,ką jaučiate ,neprievartaudama savęs.Mylėkite savo Tėvelį.Lankykite jį.Džiaukitės visomis akimirkomis praleistomis su juo,kokios jos bebūtų.

Kažin ar galima geriau pasakyti. Kodėl aš rašau apie savo potyrius ir patyrimus? Gal kažkas už jų užklius ir priiims kaip savo, gal kažkas atmes visiškai. Tai bus taip pat geras rezultatas, tada gal tiks Gabijos, rasų lankos, degančios ar vyturėlio ar kurio nors kito. Gal ras savo. , ir pasidalins su kitais...taip padėdamas kitam.

labas vakaras,



situacija labai panaši į mūsiškę. Artimas žmogus taip pat turi metastazių kauluose, buvom pasiryžę pirkti Zometa, o gydytoja pasiūlė Pamitor. Pirmadienį kaip tik tą vaistą ir sulašino. Kiek buvo kalbėta su vaistų atstovais, jie teigia, kad nors veikliosios medžiagos abiejų vaistų skirtingos, jie orientuoti į tą patį rezultatą. Ir kaip ir jūs rašėte, išgirdome, kad Pamitor yra senesnės kartos vaistas, todėl jis ilgiau įsisavinamas į organizmą.
O Zometos kaina daug didesnė dėl to, kad ją gamina ne kūrėjai ir dėl pačio naujumo ir būk tu žmogau dabar sumanus, ar gerai mes darom

gal jums pavyko dar kažką sužinoti?

Labai atsiprašau, jei "išsišokau" savo postu. Tikrai nenorėjau, kad kažkas priimtų asmeniškai. Labai puikiai išdėstei, Rasų lanka, savo nuomonę, kaip ir Adis rašė, ir labai labai Tau dėkoju, kad lankaisi čia, patari, padrąsini savo žodžiais. Aš, matyt, nesu tokia stipri šiuo metu ir akcentuoju psichologinį aspektą. Sveikatos ir gražių dienų Jums!

Sveika,node,
Labai,labai ačiū,kad atsiliepėte.Mums svarbus bet koks žodelis ar nuomonė.Kaip suprantu,kai jūs skubiai ieškojote Zometos,ją radote,bet nebelašinote.Ir pradėjote
Pamidronatą.Mane domintų,per kiek laiko jį sulašino,ir koks kiekis.Pvz.mano mamytei reikia 90 mg.Klausiu todėl,kad dar pasiskaičiau užsienio puslapiuose,tai ten parašyta,kad Pamidronas lašinamas nuo 2 iki 24 val.O mūsų gydytoja sako,kad sulašintų per 90 min. t.y. per 1,5 val. Taip pat būtų įdomu sužinoti,ar Jūs neklausėte,kiek laiko vyktų visas kursas?Žinau,kad lašinama kaip ir Zometa kas 3 - 4 savaites.Mažiausias Zometos gydymo kursas 1 metai.Ir dar radau,kad nors ir senesnės kartos yra Pamidronas,plačiausiai naudojamas Anglijoje.Apie kitas šalis nemini. Bet juk Anglija toookia šalis.Negi bruktų savo pacientams neveiksmingus,atgyvenusius vaistus? Nežinau...
Ir dar - niekur nerandu,kaip greitai jis veikia,pvz.Zometos poveikis pradeda justis po 2 - 3 mėnesių vartojimo.Ar tai čia ir yra Jūsų minimas įsisavinimas į organizmą?
O kaip su Pamidronatu?
Natūralu,kad naujesni vaistai brangesni,bet jei toks pat veiksmingas ir senesnės kartos vaistas,tai ,aišku galima rinktis ir pigesnį.Mes kol kas lašinamės Zometą.Iki
metų kurso liko 3 ampulės.Nors gydytoja pasiūlė Pamidroną,kažkodėl manau,kad reiktų užbaigti tuo pačiu vaistuku,kad paskui neiškiltų nesusipratimų.O vėliau jei reikės,pereisime prie Pamidrono.Todėl noriu susirinkti apie jį kuo daugiau informacijos.Kartais taip pikta pasidaro,kad taip reikalingi vaistukai,o kažkas nusprendė nebekompensuoti. Bet labai tikiu,kad ši nesąmonė bus atšaukta ir ligoniukams palengvės sveikimas.

P.s.Jei Jūs taip pat ką nors sužinosite,parašykite.Svarbu viskas.Nepykite už nekuklumą.Ką Jūsų artimas žmogutis gydo?Galite neatsakyti.

Stiprybės ir kantrybės sveikstant.

Labas merginos,
jau senokai nerašiau, tik paskaitau jūsų pokalbius. balandį baigiau chemija, dabar jaučiuosi gerai. Birželį dariausi markerį irgi geras, echoskopija irgi nieko blogo nerodė. Atrodo viskas tvarkosi po truputi, gryžtu vėl į normalų gyvenimą, bet tuo pačiu bijau apsidžiaugti iki galo, o jei vėl pasikartos... Darbe pakilau karjeroslaiptais ir bijau apsidžaiugt. Gal atrodau nenormali.

Kadangi man buvo kiaušidžių vėžys, tai dabar kamuoja klimaksas. Geriu cefaklimaną ir meflovaną, bet vistiek muša prakaitas. Gal patarsit ką jūs naudojat?