QUOTE(Armina @ 2008 07 20, 16:38)
Atėjau ir aš į šią temą... Gyvenimo vingiai atvarė...
Tėčiui diagnozuota mezotelioma, 3 stadija. Viskas prasidėjo birželio pradžioje nuo kosulio, temperatūros. Po kelių savarankiško gydymosi savaičių mama griežtai jau nutempė tėtį pas gydytojus. Paguldė į ligoninę su abipusiu plaučių uždegimu. Gydė 10 dienų, nepagydė, atsirado skysčiai dešiniame plautyje, nutraukė. Išsiuntė į Vilniaus Santariškių onkologinę ligoninę. Ten irgi tik nutraukė vandenis iš plaučio ir paleido, nes jiems trūko įrodymų, kad tai vėžys, nors tėtis buvo visai silpnas, labai skaudėjo. Parsivežiau Kaunan. Sekančią dieną išsikviečiau greitąją - kamavo baisinis skausmas, dusulys. Ligoninėje tyrė - nors punktate nerado vėžinių lastelių, tačiau pagal KT sprendė, kad tai mezotelioma. Vežiau tėtį į Klinikas pas tarokochirurgą. Tos dienos gyvenime nesugebėsiu pamiršti - baisiau už košmarą. Ligoninėje nuo skausmo suleido Ketanolio, kuris jam visai nenuėmė skausmo. Negaliu net pasakoti visko, per sunku - gydytojas pasakė, kad tikrai neims biopsijos, nes po narkozės gali ir neprikelti, kad neįves dreno, nes po savaitės tikrai paklius infekcija. Parašė nukreipimą į Kauno onkologinę ligoninę. Ten pasižiūrėjo onkologė, chemoterapeutė ir mus išleido lauk į gatvę, nes buvo per mažai įrodymų, kad tai vėžys. Sekančią dieną iš Santariškių parsivežiau atsakymą, kad punktate yra vėžinių lastelių. Vėl kreipiasi pas juos, tačiau jau tada Kauno onkologinėje ligoninėje pasakė, kad jokio gydymo negali taikyti...
Dabar kelinta diena tetis jau geriau jaučiasi, ir kraujo tyrimai pagerėję. Palatos gydytoja sakė, jog jam tikrai galėtų būti taikoma chemoterapija. Ryt turėčiau skambintis vėl į onkologinį dėl paguldymo į palaikymo skyrių ar kaip ten. Mėginsiu kalbėti, kad jo būklė pagerėjo, bet bijau, kad atsimušiu kaip į stiklinę sieną. Jau du kartus mėginau ir abu kartus pasijutau, kad mirtininkai nereikalingi, net nemėginama jiems pagelbėti. Bijau rytojaus ryto be proto. Na nejaugi taip gali būti, kad žmogų ima ir nurašo lengva ranka? Juk metastazių niekur nepastebėjo, stadija 3, nejaugi taip ramiai gali žmogų palikti uždusimui.
O tėčiui apie tai, kad rastos vėžio lastelės nieko ir nesakiau... Siaube, kaip sunku jam, sunku man su mama. Košmaras, iš kurio norisi juo greičiau nubusti...
Tėčiui diagnozuota mezotelioma, 3 stadija. Viskas prasidėjo birželio pradžioje nuo kosulio, temperatūros. Po kelių savarankiško gydymosi savaičių mama griežtai jau nutempė tėtį pas gydytojus. Paguldė į ligoninę su abipusiu plaučių uždegimu. Gydė 10 dienų, nepagydė, atsirado skysčiai dešiniame plautyje, nutraukė. Išsiuntė į Vilniaus Santariškių onkologinę ligoninę. Ten irgi tik nutraukė vandenis iš plaučio ir paleido, nes jiems trūko įrodymų, kad tai vėžys, nors tėtis buvo visai silpnas, labai skaudėjo. Parsivežiau Kaunan. Sekančią dieną išsikviečiau greitąją - kamavo baisinis skausmas, dusulys. Ligoninėje tyrė - nors punktate nerado vėžinių lastelių, tačiau pagal KT sprendė, kad tai mezotelioma. Vežiau tėtį į Klinikas pas tarokochirurgą. Tos dienos gyvenime nesugebėsiu pamiršti - baisiau už košmarą. Ligoninėje nuo skausmo suleido Ketanolio, kuris jam visai nenuėmė skausmo. Negaliu net pasakoti visko, per sunku - gydytojas pasakė, kad tikrai neims biopsijos, nes po narkozės gali ir neprikelti, kad neįves dreno, nes po savaitės tikrai paklius infekcija. Parašė nukreipimą į Kauno onkologinę ligoninę. Ten pasižiūrėjo onkologė, chemoterapeutė ir mus išleido lauk į gatvę, nes buvo per mažai įrodymų, kad tai vėžys. Sekančią dieną iš Santariškių parsivežiau atsakymą, kad punktate yra vėžinių lastelių. Vėl kreipiasi pas juos, tačiau jau tada Kauno onkologinėje ligoninėje pasakė, kad jokio gydymo negali taikyti...
Dabar kelinta diena tetis jau geriau jaučiasi, ir kraujo tyrimai pagerėję. Palatos gydytoja sakė, jog jam tikrai galėtų būti taikoma chemoterapija. Ryt turėčiau skambintis vėl į onkologinį dėl paguldymo į palaikymo skyrių ar kaip ten. Mėginsiu kalbėti, kad jo būklė pagerėjo, bet bijau, kad atsimušiu kaip į stiklinę sieną. Jau du kartus mėginau ir abu kartus pasijutau, kad mirtininkai nereikalingi, net nemėginama jiems pagelbėti. Bijau rytojaus ryto be proto. Na nejaugi taip gali būti, kad žmogų ima ir nurašo lengva ranka? Juk metastazių niekur nepastebėjo, stadija 3, nejaugi taip ramiai gali žmogų palikti uždusimui.
O tėčiui apie tai, kad rastos vėžio lastelės nieko ir nesakiau... Siaube, kaip sunku jam, sunku man su mama. Košmaras, iš kurio norisi juo greičiau nubusti...
Merginos Saunuoles, laikyki-tes/-mes
Per situos mokslo metus (jei taip galima sakyt) seimoj antras atvejis su onko....Mamyte (apie kuria nemazai rasiau) per chemijas laikosi pusetinai, po poros saviciu Kt ziures gydymo efektyvuma. Taip norisi, kad bent koks efektas butu
O va Panenuneje pries naujus lankiau dede...Gulima susorganizavo jis pats. Ten irgi istorija tokia, kad ant mediku pykstu iki siol...Kliniku veido zandikaulio klinikoj sake - gal reikia dantis gydytis, kad limfmazgiai padideje, chirurgai sake, kad naujo stuburo neidesim - o visur buvo mts....Tai ji ten pagulde i paliatyvini (ten tuo metu remontai vyko, skyrius tai neduok Die), bet gydytoja kasdien priziuredavo, visa info suteikdavo - kazkaip manau, kad turetumet susitarti...Juo labiau, kad dede tikrai jokiu dovaneliu nedalijo...