Nesmagu tiest delną, bet kad jau nebeišmanau, kaip kitaip suktis... Gal kuri statėtės namą, ir liko kokių grindlenčių ar parketlenčių gabaliukų? Gal už simbolinę kainą galėtumėt, ar padovanot? Nors šešis kvadratinius metrus - jų užtektų vaikų kambariukui ir miegamajam iškloti. O jei dvidešimt penki - visam namukui pakaktų... Taip pat bėda su kaminu - pirkom krosnelę senukuose iš pagrandukės gimdymo pašalpos, ir niekas nepaaiškino, kad kaminą būtinai apšiltint reikia... Tai dabar jau neturim kaip... Kasdien drebėdama einu kurt - o gal jau užšąlo, ir namučių nebepašildysiu. O dar per savo žioplumą dekiu tą nelemtą kaminą buvom apsukę, tai prieš pat naujuosius basa jį palėpėj užsiliepsnojusį gesinau, vaikučius vienus kambary palikus... O kiek gi dar tiem mano žirniukam - vyriausiam ketveri, vidurinėlei du metukai, o jauniausiajai - ketvirtas mėnuo... Mūsų pajamos vidutinės - vaikų pašalpos, nuo sausio aš turėčiau jau kokius septynis ar aštuonis šimtus gauti, ir vyro atlyginimas tūkstantis keturiasdešimt litų... Tikrai išsiverstumėm su tokiais finansais, bet kad įsiskolinimų turim - už mūsų namuką ant ratų, kuriame ir gyvenam penkių asmenų šeima neskaitant iš prieglaudos priglausto katino, už mano mokslus - įgijau aukštąjį neuniversitetinį, už dulkių siurblį. Dar mokesčiai už elektrą, už mobilų, už kurą vyrui kasdien važinėt trisdešimt kilometrų į darbą... Tai kas jau ten lieka - sauskelnėm merginom, maistui, drabužėliams... Mano gyvenimo istorija ilga - nors romaną rašyk... jei tų visokių problemėlių neišlystų - būtų viskas nuostabu... Vyresnėlis niekaip neprakalba - reikia jau logopedų pagalbos... Dirbu pati kaip sugebu, džiaugiuosi kiekviena nauja raidele iš vaiko lūpų... Vidurinėlę užpuolė nepraeinantis kosulys - pagaliau išsiaiškinom, kad daug kam alergiška, beje, ir namų dulkėm... vat kodėl noriu visas namuko grintis dengiančius kilimus pakeist į medinę dangą... Mažiukė dar lovelės neturi, teks gamintis patiems, nes paprastos lovelės pas mus neįtalpinsi, o ir vyresnėliai ant vaikams netinkančių čiužinukų miega... jau seniai planuose čiužinukus pirkti, bet vis kitų reikalų atsiranda, tai vitaminams, tai vaistukams, tai kaip kalėdų senelis nieko neatneš... Sukuosi kaip voverė rate, etc, mamos, juk pačios žinot, kiek reikia pastangų vieną vaikelį pvz žiemą į laukutį suruošt... o aš pati viena su trimis turiu apsisukt... bet ne - nesiskundžiu - jie mano gyvenimo prasmė ir džiaugsmas... Vyras man jau antram plane, nors negaliu juo skūstis... Gal ir nesugeba geriau apmokamo darbo susirast, bet - geros dušios žmogus, man kaip dovaną pažadėjęs po vestuvių nerūkyt, iki šiol pažado laikosi, o ir dėl gėrimo ramu - nors aš ir dėl savaitgaliais išgerto alaus butelio kartais siuntu - bereikalingos matai išlaidos... Etc, mamos, rašyčiau ir rašyčiau... ir dėl skaudančios nugaros - juk vaikučių neturim kur palikt, jei jau kuriam pas gydytojus reikia, važiuojam visi drauge... vos įsipraudžiu tarp dviejų kėdučių mažam mūsų dviejų durų mašiniuke... bet važiuoji ir džiaugies, kad nors tokį turi... ir... ai, geriau gal nė nebesiguosiu, dar ims ašaros byrėt, o jau dukrytę greit maitint, bus paskui nerami, ašaroto pienuko prisivalgius, pati paskui naktį ramybės neturėsiu... juk kiekviena tos trumputės naktelės miego minutė saldesnė už medų... Tiesa, dar norėjau pasiteiraut, gal kas turėtumėt padovanot ar pigiai parduoti sudedamą platų trivietį fotelį mums ir dvivietį vaikučiams... bet tokį, kuris išsiardytų taip, kad galėtų tilpt pro mūsų penkiasdešimties centimetrų platumo duris... Beje, kai visai čia mums prieš Kalėdas striuka buvo, bandžiau nueit į seniūniją... supratau, kad tokie kaip mes niekam nerūpim... esam įsirašę į eilę socialinio būsto nuomai - tai kaip suvokiau, gal po kokių dvidešimt metų mūsų eilė ir ateis... gal net vėliau, čia geriausiu atveju... Gal kada nors ir į savo namuką vandenuką įsivestume, bet - kol kas tenka guostis bent tuo, kad apskritai jo turim... atsinešam kibirukais... tik dušą aš jau net naktimis sapnuoju... tai ir dabar rašau, ir net nelabai tikiu, kad ims ir įvyks stebuklas... nors... jau vien tai, kokius turiu nuostabius vaikučius, jau yra stebuklas... kiekvienas laukimasis, ir kiekvienas gimdymas - stebuklas... etc, nepykit, kad išsiguodžiau, jau tai, kad galėjau nors čia išsikalbėt, man palengvino dūšią... Stiprybės visoms jūsų džiaugsmuose ir vargeliuos...