Sveikos mergaitės, atejau čia surasti paguodos ir padrasinimų
Aš esų pati dižiausia bailė , bijau eiti pas stomatologus ir šiaip visų daktarų. Žinau, kad šiais laikais lyg ir nebūtų ko bijoti juk yra nuskausminamieji. Bet turiu baisiai sugedusį dantį, kurį jau reikia traukti
nes iš jo jau nieko nebėra, gėda ir sakyti nes jaučiu vienintelė tokia apsileidusi su dantimis esu
Šianakt kraujavo tas mano sugedes dantis, tai nurūkau pas stomatologa, nes jau galvoju priėjau liepto galą, reikia pasiryžti ir eiti trauktis ta dantį. Taigi sukaupiau jėgas ir nuvykau. Prieš eidama daryti stomatologo duris mano baimė ir ryžtas kovojo tarpusavyje, bet ryžtas nugalėjo įėjau i kabineta. Kadangi nebuvau prisiregistravusi tai teko palaukti koki pusvalanduka, kai priėmė, jau prasidėjo mano drenbuliai virpėjau, kaip drebulės lapas toj kėdėj. Taigi jis apžiūrėjo tą mano nelaimėlį ir sakė, kad jis supūliaves ir rovimas kažin ar pavyks šiandiena, nes gali neveikti nuskausminamieji. Taigi leido man tu nuskauminamųjų pasidarė bloga, širdis draskėsi, daktaras nuleido net kėdę, kad galva butų žemiau, kad priplūstu kraujo į smegenis dave pauostyti amoniako tai pasidarė jau kaip ir pakenčiamas jausmas. Bet vaistai nemarino danties iki galo aš jį jutau, tai išrašė antibiotikų ir dar pasidaryti panoraminę nuotrauka, nes dantis yra krūminis ir turi tris šaknis taigi nori pažiūrėti ar tos šaknys nekliudys kitų dantų
. Reikės važiuoti į Šiaulius (man artimiausias miestas, kuriame daro panoramines). Taigi gryžau namo su dantimi ir su dar didesne baime, kaip bus po antibiotikų kurso kai vėl eisu traukti, jei neužsimarins vėl, jaučiu kad net zemė slysta man is po kojom kai pagalvoju, kad vėl teks ta siaubingą baimę istverti , svarbu kad tik užmarintu. Su dižiausia baime teks gyventi tas dienas, o kai pasiskaitau internete apie rovimus net galūnės nutirpsta nuo baimės kiek būna, kad traukia neužmarintus, o po to siaubingos komplikacijos
Taigi nusprendžiau geriau išsipasakoti JUMS, gal ka patarsit vistiek čia kaip paskaičiau daug tokiu likimo draugių... Ir šiek tiek lengviau pasidarė kai išsipasakojau...