Nebeturiu tėvelio

#97
Man labai sunku pasidarė cry.gif Tik šian išdrysau atidaryti tėvelio kelionine taše verysad.gif ten visi jo daiktai iš po ligoninės. Taip sunku ne tas žodis, saldainiukai jo nesuvalgyti viskas gražei tvarkingai sudėliota jis buvo pedantas cray.gif Visi asmeninei daiktai Jo verysad.gif
Bet, kai suvoki, kad tas ryškespalvis pasaulis visškai neturi prasmės jai tavęs nėra unsure.gif Kaip trūksta jo ne tas žodis verysad.gif jo šypsenos, nes jis visad būdavo linksmas. Niekada nebus, kaip buve verysad.gif
Atsakyti
#98
QUOTE(Aprile @ 2009 01 21, 16:20)
Niekada nebus, kaip buve verysad.gif



Bet PRIVALOME išmokti gyventi be savo tėčių. Yra aplinkui gyvi žmonės, kuriems esame reikalingos.
Turime gražius prisiminimus, jais ir mėgaukimės, nubraukime ašaras ir ... pirmyn.

Stiprybės visoms ir ... man
Atsakyti
#99
QUOTE(Alegorija @ 2009 01 21, 15:34)
Bet PRIVALOME išmokti gyventi be savo tėčių. Yra aplinkui gyvi žmonės, kuriems esame reikalingos.
Turime gražius prisiminimus, jais ir mėgaukimės, nubraukime ašaras ir ... pirmyn.

Stiprybės visoms ir ... man

Tai aš viską ir suvokiu, ir esu begalo laiminga, kad turiu dar didele mylinčia šeimą wub.gif tongue.gif Tik ta tuštuma širdį nu suprantat blush2.gif
Dar vienas mano tikslas užauginti sunutį, kuris saugotų savo diedulio prisiminimą wub.gif
Stiprybės mergaitės man gera čia rašyti, nes kaip savotiškas dienoraštis. Nors ir atviras visiems tas man nemaišo rolleyes.gif
Atsakyti
#100
QUOTE(Aprile @ 2009 01 21, 18:26)
man gera čia rašyti, nes kaip savotiškas dienoraštis. Nors ir atviras visiems tas man nemaišo rolleyes.gif

Aš ir labai džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė. Šiąnakt mano mama girdėjo Tėtį ją šaukiant, bet ne per sapną, o tiesiog prabudo nuo Jo riksmo, ir dar girdėjo čežant kažką tuo pačiu metu. O aš praeitą naktį lyg tyčia kažko taip bijojau, kad, rodėsi, kad kraustausi iš proto - toks sutapimas...
Eisim šeštadienį vėl uždegti žvaukčių ant kapo.
Atsakyti
#101
QUOTE(Alegorija @ 2009 01 22, 13:03)
Aš ir labai džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė. Šiąnakt mano mama girdėjo Tėtį ją šaukiant, bet ne per sapną, o tiesiog prabudo nuo Jo riksmo, ir dar girdėjo čežant kažką tuo pačiu metu. O aš praeitą naktį lyg tyčia kažko taip bijojau, kad, rodėsi, kad kraustausi iš proto  - toks sutapimas...
Eisim šeštadienį vėl uždegti žvaukčių ant kapo.



as tokiu dalyku nejauciu ... bet jauciu jo buvima ir vakar taip sunku pasidare, zinojau kad jis salia... prisiminiau paskutines jo gyvenimo akimirkas... kazhkaip stengiuosi uzhsiimt kokia papildoma dar veikla, kad maziau galvot, bet priesh miega vis tiek neisheina is kart uzhmigt...
man drauge per laidotuves pasake, kad po kiek laiko buna dar sunkiau, kada realiai pradedi suvokt kad jo jau nebebus... ne pradzioj dar nesitiki
Atsakyti
#102
QUOTE(Alegorija @ 2009 01 22, 13:03)
Aš ir labai džiaugiuosi, kad yra tokia galimybė. Šiąnakt mano mama girdėjo Tėtį ją šaukiant, bet ne per sapną, o tiesiog prabudo nuo Jo riksmo, ir dar girdėjo čežant kažką tuo pačiu metu. O aš praeitą naktį lyg tyčia kažko taip bijojau, kad, rodėsi, kad kraustausi iš proto  - toks sutapimas...
Eisim šeštadienį vėl uždegti žvaukčių ant kapo.

QUOTE(Gubernija @ 2009 01 23, 11:57)
as tokiu dalyku nejauciu ... bet jauciu jo buvima ir vakar taip sunku pasidare, zinojau kad jis salia... prisiminiau paskutines jo gyvenimo akimirkas... kazhkaip stengiuosi uzhsiimt kokia papildoma dar veikla, kad maziau galvot, bet priesh miega vis tiek neisheina is kart uzhmigt...
man drauge per laidotuves pasake, kad po kiek laiko buna dar sunkiau, kada realiai pradedi suvokt kad jo jau nebebus... ne pradzioj dar nesitiki

Mergaitės tikrai džiugu, kad pabendraujam,nes žinokit jau pradėjau galvoti, kad man kažkas negerai unsure.gif O pasirodo ne viena aš taip jaučiuosi unsure.gif
Tas bijojimas mane doh.gif aš esu jautri blush2.gif tai man unsure.gif
Mano tėtukas buvo be galo geras ir ramus žinau, kad nieko blogo nelinkėtų, bet jūs man pasakykit ar tkrai jis gali lankyti mane unsure.gif Nes nu kvailai skamba, bet kartais jaučiu kažkokį buvimą kažko unsure.gif Va va gubernyt žinok taip sunku ant dušios pasidarė nemoku apsakyt koks jausmas ir prabėgo visi vaikystės prisiminimai ir veidas jo veidas iškyla vis toks jo lyg alsavimas. Nu manau, kad čia ilgesys viską savo daro ir suvokimas, kad nebus niekad jo šalia. Man jo trūksta begalo meldžiuos, bet tos maldos man toks vaizdas lyg neišklausytos unsure.gif Negaliu ant kapo nuvažiuoti turiu mažiu verysad.gif bet oram atšilus lėksiu wub.gif
Jau nesisapnuoja tik nuolatos apie jį galvoju, nes kitaip negaliu juk buvomano tetis negaliu užmiršti aš jo per du mėnesius verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aprile: 23 sausio 2009 - 12:39
#103
QUOTE(Aprile @ 2009 01 23, 13:38)
tik nuolatos apie jį galvoju, nes kitaip negaliu juk buvomano  tetis negaliu užmiršti aš jo per du mėnesius verysad.gif  verysad.gif  verysad.gif

Aš taip pat nuolatos apie Jį galvoju. Tikrai tiek daug apie Jį nemąsčiau, kol buvo gyvas, o dabar nuolatos. Vos ne kiekvienas gyvenimo dalykas, reiškinys primena Jį. Vis dažniau darosi liūdna suvokti, kad daugiau NIEKADA. Bet verkti neverkiu. Tik viduje širdelė rauda. Linkiu Tau, Tėti, viso ko geriausio. Myliu. Iki.
Atsakyti
#104
Aš žinau, kaip sunku paleisti mirusį artimą žmogų. Pati pernai abiejų tėvų netekau per 2 mėnesius. Bet mes privalome juos PALEISTI. Negalime jų laikyti šalia savęs, nes jie turi iškeliauti. Ir ten, kur jie iškeliauja, nėra blogai. Bent jau taip rašo knygose. AŠ domėjausi pačiu mirimo procesu šiek tiek, ir tuo, kas būna po to. Tai nėra kažkas baisaus, tik mums taip atrodo, nes nežinome. Taip kad stenkimės apie išėjusius galvoti kaip apie tarsi gyvus, bet negalime jų prašyti likti su mumis. Tada jiems būna sunku. Reikia melstis, taip kaip mokame, kaip išeina ir viskas.
Gal ir nesąmonių čia prirašiau, bet aš rašau tai, ką pati esu išgyvenusi, savo jausmus...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gryda: 23 sausio 2009 - 22:58
#105
QUOTE(gryda @ 2009 01 23, 23:57)
Aš žinau, kaip sunku paleisti mirusį artimą žmogų. Pati pernai abiejų tėvų netekau per 2 mėnesius. Bet mes privalome juos PALEISTI. Negalime jų laikyti šalia savęs, nes jie turi iškeliauti. Ir ten, kur jie iškeliauja, nėra blogai. Bent jau taip rašo knygose. AŠ domėjausi pačiu mirimo procesu šiek tiek, ir tuo, kas būna po to. Tai nėra kažkas baisaus, tik mums taip atrodo, nes nežinome. Taip kad stenkimės apie išėjusius galvoti kaip apie tarsi gyvus, bet negalime jų prašyti likti su mumis. Tada jiems būna sunku. Reikia melstis, taip kaip mokame, kaip išeina ir viskas.
Gal ir nesąmonių čia prirašiau, bet aš rašau tai, ką pati esu išgyvenusi, savo jausmus...

Jeigu visa tai buciau perskaicius bent pries gerus 2men.,buciau pamanius-paistalai,o dabar man sie zodziai TAIP SILDO SIRDI.....
Atsakyti
#106
QUOTE(Viliausmama @ 2009 01 24, 00:13)
Jeigu visa tai buciau perskaicius bent pries gerus 2men.,buciau pamanius-paistalai,o dabar man sie zodziai TAIP SILDO SIRDI.....

taip, tik tas, kas patyrė artimiausių žmonių netektį, gali suprasti, ką jaučia kitas tokioj situacijoj. 4u.gif
Atsakyti
#107
QUOTE(gryda @ 2009 01 23, 22:57)
Aš žinau, kaip sunku paleisti mirusį artimą žmogų. Pati pernai abiejų tėvų netekau per 2 mėnesius. Bet mes privalome juos PALEISTI. Negalime jų laikyti šalia savęs, nes jie turi iškeliauti. Ir ten, kur jie iškeliauja, nėra blogai. Bent jau taip rašo knygose. AŠ domėjausi pačiu mirimo procesu šiek tiek, ir tuo, kas būna po to. Tai nėra kažkas baisaus, tik mums taip atrodo, nes nežinome. Taip kad stenkimės apie išėjusius galvoti kaip apie tarsi gyvus, bet negalime jų prašyti likti su mumis. Tada jiems būna sunku. Reikia melstis, taip kaip mokame, kaip išeina ir viskas.
Gal ir nesąmonių čia prirašiau, bet aš rašau tai, ką pati esu išgyvenusi, savo jausmus...

drinks_cheers.gif Tikriausiai nieko daugiau ir duoti negalime išėjusiems artimiesiems... Tik tai - ką jaučiame, kaip mums atrodo, kaip liepia širdis.
Laimei, aš turėjau laiko susitaikyti, nors tėčiui nuo to nebuvo lengviau, žinoma. Bet tikiu, kad jam ten geriau, nei žemiškose kančiose. Keista, kad aš tokia jautri ir prieraiši, tikiu, kad paleidau. Nežinau, gal dar net pilno suvokimo neturiu, kad jis išėjo. Vengiu tik to žodžio, apibūdinančio, kai žmogus išeina, kaip aš sakau.
Tik tas mano nerimas... Tikiuosi ne dėl tėčio, bet negaliu tiksliai nustatyti. unsure.gif
Atsakyti
#108
g.gif Gotish, tu dėl to nerimauji, kad lyg jaustum ką esant šalia? ar neklystu? Jei taip, tai gali kiekvieno kambario kampe padeginti žvakę ir sukalbėt Tėve mūsų. Sako, taip išvalysi namus. Aš taip nesu darius... Tik girdėjau, kad taip galima padaryt. Arba pakrapyt namus švęstu vandeniu
Atsakyti